Uostas vejasi rekordą
Šiemet laukiamas antras istorijoje Klaipėdos uosto apyvartos rodiklis liudija apie paslaugų įvairovę. Mažesnius trąšų ir naftos produktų kiekius atsvėrė grūdai, konteineriai bei jūrų keltais gabenami kroviniai.
Šiemet buvo tik keli statistiniai laikotarpiai, kai apyvarta siekė pernai norma tapusį 3 mln. tonų mėnesio krovos vidurkį. Tačiau lapkritis, pradžiuginęs net geresniu nei pernai prekybos tempu, leido sumažinti atotrūkį nuo pernykščių rezultatų iki prognozuotų skaičių. Per 11 mėnesių Klaipėdos uoste krauta 32,19 mln. tonų krovinių – 4,7 proc. mažiau nei pernai. Pasak uosto vadovybės, iki metų pabaigos, jei žiema neužsirūstins, gali būti perkrauta per 35 mln. tonų. Pernai pasiekta visų laikų aukščiausia 36,6 mln. tonų apyvartos kartelė liks nepasiekta tik per sprindį.
Netolygi krova
Sausio pradžioje dalydamasis įžvalgomis apie 2012 metų krovą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas kalbėjo, kad gali svyruoti pagrindinių krovinių kiekiai. Naftos – dėl bendrovės “Orlen Lietuva” planuotos gamyklos remonto, trąšų – dėl galimų Baltarusijos kalio trąšų prekybos nesklandumų. Spėliota, kokios įtakos tranzito srautui turės didėjantys Lietuvos geležinkelių tarifai. Tačiau viltasi, kad Lietuvos eksportas padės srautus subalansuoti ir bus galima skabyti naujų rekordų laurų lapus.
Pirmąjį ketvirtį uoste vyravo recesinės nuotaikos – per 3 mėnesius uoste perkrauta 9 proc. mažiau krovinių nei tuo pačiu metu pernai. Prognozes pakoregavus, nustatytas žemesnis – 35 mln. tonų – metinis rodiklis.
Pasak A.Drungilo, nuo antrojo pusmečio visus mėnesius apyvarta tik didėja. Rugsėjį į uostą pradėtas gabenti lietuviškų grūdų derlius, kurio kiekį iš anksto buvo sunku numatyti. Vienas po kito į Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją KLASCO plaukia didžiakrūviai “Panamax” tipo laivai, sparčiai pildantys uosto rinkliavų biudžetą. Spalis buvo rekordinis pagal pajamas, lapkritis – pagal šių metų krovą ir locmanų atliktų operacijų kiekį – 778 darbus.
Uosto finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, pernai per visus metus uostas gavo 167 mln. litų pajamų, iš jų 146,6 mln. litų sudarė rinkliavos. Šiemet per 11 mėnesių pajamos iš rinkliavų yra 131,76 mln. litų, per gruodį gali būti surinkta 12,5 mln. litų. Pridėjus planuotą 21,5 mln. litų uosto naudotojų mokamą žemės mokestį, šių metų pajamos gali būti mažesnės tik 3 mln. litų.
Prieškalėdinė prekyba
Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad šiemet sparčiai gilinamas ir platinamas kanalas gerina laivų eismo sąlygas visame uoste iki pat Malkų įlankoje esančio Klaipėdos konteinerių terminalo. Pagilinus akvatoriją prie 143 krantinės, sausį bus bandoma ten įvesti didelį konteinerių laivą. Iki šiol tokie dideli laivai galėjo įplaukti tik iki uosto vidurio, prie kompanijos “Klaipėdos Smeltė” krantinių. Dėl gylių skirtumo toliau esantį terminalą galėjo pasiekti tik mažesni laivai.
Nors konkurencinės sąlygos nelygios, Klaipėdos konteinerių terminalas perkrauna daugiau kaip 66 proc. per Klaipėdos uostą gabenamų konteinerių ir užima ketvirtadalį Baltijos valstybių rinkos. Šiemet 9 mėnesių jo apyvarta, palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo 10 proc., o lapkritį, kai iš Vakarų į Rytus siunčiamos prekės kalėdiniam sezonui, pasiekta geriausia krovos sparta.
Lapkritį abiejuose terminaluose perkrauta, skaičiuojant vienetais (TEU), kone penktadaliu daugiau konteinerių nei pernai – beveik 31 tūkst. TEU. Per 11 mėnesių abiejuose terminaluose apyvarta palypėjo iki praėjusių metų lygio ir sudarė 345 481 TEU. Tikėtina, kad iki metų pabaigos toks tempas išsilaikys, nors įprasta, kad gruodžio antroje pusėje apsirūpinimas plataus vartojimo prekėmis išsikvepia, tranzitas sulėtėja.
Panaši padėtis ir apyvartą šiemet didinusiame KLASCO ro-ro terminale. Tik ten pakilimas atslūgo lapkritį. Jūrų keltais per 11 mėnesių gabentas rekordinis kiekis krovinių – 2 proc. daugiau nei pernai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.