Premjeras nėra patenkintas „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės veiksmais bendrovės „Orlen Lietuva“ atžvilgiu.
Tačiau kol kas nekeliamas klausimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos pakeitimo.
Antradienį S. Dailydka susitiko su Premjeru Andriumi Kubiliumi, kad aptartų savo vadovaujamos bendrovės įtemptus santykius su Mažeikių naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“. Susitikime dalyvavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Pasak pastarojo, susitikime kalbėta apie tai, kad „turi būti peržiūrėti įmonės verslo logikos ir santykių principai“.
Patarėjas po valandą trukusio pokalbio premjero darbo kabinete pareiškė: „Premjero nevisiškai tenkina geležinkelių vadovybės veiksmai bei matomi rezultatai – besitęsiantys arbitražai, teismai ir blogėjantys santykiai su strateginiais investuotojais. Buvo kalbėta apie tai, kad galbūt turėtų būti peržiūrėti pamatiniai verslo logikos ir santykių principai ateityje siekiant išvengti tokių konfliktų.“
Pasak M. Majausko, arbitražo teismas pasakė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaikė sutarties su „Orlen Lietuva“ bei pažeidė esminius verslo santykių principus. „Tai lėmė geležinkelių vadovybės sprendimai ir verslo politika, pažeidžiant galiojančius susitarimus“, – kalbėjo Patarėjas.
Jo nuomone, dėl šių susitarimų buvo padaryta žala ir bendrovei, ir valstybei.
„Strateginės įmonės turi būti gerbiamos“
Taip pat M. Majauskas atkreipė dėmesį, kad „Lietuvos geležinkeliai“ „kartais nevisiškai atsižvelgia“ į Vyriausybės nuomonę ir poziciją. „Pavyzdžiui, prieš metus buvo priimtas protokolinis nutarimas atstatyti geležinkelio ruožą Mažeikiai–Rengė, tačiau matome, kad iki šiol ne visi sprendimai buvo priimti laiku siekiant tai įgyvendinti pačiu artimiausiu metu“, – teigė Premjero patarėjas.
Susisiekimo ministras E. Masiulis po susitikimo kalbėjo, kad susitarimai tarp įmonių turi vykti abipusės naudos principu.
„Kalbėjome apie tai, kad strateginėms įmonėms, kurios dirba Lietuvoje, turi būti kuriamos palankios verslo sąlygos ir, akivaizdu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra labai svarbi Lietuvos įmonė, turinti pelno, nešanti pajamas į biudžetą.
Akivaizdu, kad kalbant apie „PKN Orlen“ investiciją į Lietuvą ir tolesnę sėkmingą veiklą, reikia spręsti šios kompanijos produkcijos logistikos problemas. Žinoma, tai reikia daryti skaidriai, abipusės naudos principu“, – sakė E. Masiulis.
Likimas nesvarstomas
Tačiau paklaustas, ar S. Dailydka bus atleistas iš pareigų, M. Majauskas atsakė, kad šis klausimas nebuvo svarstytas antradienį. „Tokių klausimų sprendimas priklauso premjero, ministro ir valdančiosios koalicijos prerogatyvai“, – kalbėjo jis.
E. Masiulis teigė, kad šįkart nebuvo keliamas klausimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ vadovo.
A. Kubilius susitikimo nekomentavo.
Skųs arbitražo sprendimą
Neseniai arbitražas paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė turi „Orlen Lietuva“ sumokėti 14 milijonų litų už prieš trejus metus pažeistą susitarimą dėl taikomų krovinių pervežimų tarifų.
S. Dailydka sakė, kad įmonė skųs arbitražo sprendimą. Tačiau jeigu jis nebus pakeistas, sprendimas bus vykdomas ir lenkų valdomai Mažeikių naftos bendrovei bus išmokėta 14 mln. litų. „Arbitražo sprendimas, kol kito sprendimo nėra, mums yra privalomas ir mes jį vykdysime. Tai šventas dalykas“, – teigė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
„Manau, kad reikia teisingo supratimo abiem pusėms, mažiau emocijų, daugiau teisingo darbo. Jeigu abiem pusėms viskas gerai, tada neturėtų būti konfliktų“, – paklaustas, ko reikia, kad baigtųsi naftos perdirbimo gamyklos ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktai, atsakė S. Dailydka.
Jis teigė, kad nuolatinį lenkų pasipiktinimą keliančią išardytą 19,5 kilometrų geležinkelio atšaką Mažeikiai–Rengė ketinama atstatyti iki 2012-ųjų kovo. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas pripažino, kad tai galėtų padėti pagerinti santykius.
Tačiau S. Dailydka tikino, kad „Orlen Lietuva“ kroviniai Lietuvos geležinkeliais vežami palankiomis kainomis. „Jeigu palygintume mūsų tarifus ir lenkų geležinkelių, tai mes labai jau pigiai vežame. Dvigubai pigiau“, – tvirtino „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.
100 proc. „Lietuvos geležinkelių“ akcijų priklauso valstybei. „Orlen Lietuva“ yra Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priklausanti įmonė.
„Orlen Lietuva“ kroviniai sudaro apie 16 proc. „Lietuvos geležinkelių“ pervežimų.
150 mln. litų gaus iš įvairių įmonių
S. Dailydka nekomentavo, kaip arbitražo teismo sprendimas gali pakeisti jo vadovaujamos įmonės planuojama įnašą į kitų metų Lietuvos biudžetą.
Susisiekimo ministro teigimu, savo įsakymu jis yra nurodęs visoms ministerijai pavaldžioms įmonėms iki kitų metų sausio 20 dienos parengti planus, kaip labiau prisidėti prie biudžeto. Visos šios įmonės papildomai turi įnešti iki 150 mln. litų.
„Tai nereiškia, kad tai būtų daroma vien tik „Lietuvos geležinkelių“ sąskaita. Prie šios sumos turi prisidėti ir kitos susisiekimo sektoriaus įmonės“, – tvirtino E. Masiulis.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.