Dešimtys milijonų litų dingo uosto dugne

 

Nors jau aišku, kad jo dugne dingo mažiausiai 40 milijonų litų, kaltų niekaip nerandama.

 

Bendrovei „Klaipėdos hidrotechnika“, kurią globojo ankstesni Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovai, pinigai seikėti rieškutėmis, nors jos pasiūlytos darbų kainos neretai buvo laužtos iš piršto.

 
Tai galutinai paaiškėjo šį mėnesį, kai naują uosto dugno gilinimo darbų konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi mažiausią iškasto kubinio metro kainą – apie 17 litų.

 

Tuo tarpu prieš daugiau nei trejus metus su konkursą laimėjusia bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“ sutartį pasirašęs tuometis uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas už tokius pat darbus įsipareigojo mokėti nuo 64 iki 73 litų.

 

 

Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pradėjęs vadovauti Eugenijus Gentvilas pakraupo sužinojęs, kad taip brangiai buvo mokama už dugno gilinimą: „Tokių didelių kainų nebuvo nė viename Šiaurės Europos uoste.

 

Kai Lietuva už iškastą kubinį metrą mokėjo vidutiniškai po 70 litų, šalia esančiame Liepojos uoste kaina siekė tik 17 litų.“

 

Pradėjus domėtis anksčiau buvusiomis šių darbų kainomis paaiškėjo, kad nuo 2001 iki 2006 metų uosto dugną gilinusioms bendrovėms už kubinį metrą buvo mokama nuo 14 iki 33 litų.

Daugiau kaip du kartus kaina išaugo 2007 metais surengtame gilinimo darbų konkurse.

 

 

Pasidomėjus keisto konkurso aplinkybėmis, išaiškėjo įtarimą keliančių faktų.

 

2007 metų pavasarį paskelbtame konkurse norą dalyvauti pareiškė „Klaipėdos hidrotechnika” ir devynios užsienio kompanijos.

 

Netrukus buvo pastebėta, kad bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“ neatitinka konkurso sąlygų, tad iš viso negali gilinti uosto dugno.

 

Tuomet konkurso reikalavimai buvo skubiai sušvelninti, tad uostamiesčio įmonės techninės galimybės jau tenkino užsakovus.

 

2007 metų rugpjūčio 21 dieną buvo atplėšiami vokai su konkurso dalyvių pasiūlymais.

 

Paaiškėjo, kad tėra vienintelis pretendentas – „Klaipėdos hidrotechnika“ pasiūlė 770 tūkst. kubinių metrų grunto iškasti už 54 mln. litų – vidutiniškai po 70 litų už kubinį metrą.

 

 

Kur dingo kitos konkurso medžiagą įsigijusios užsienio kompanijos? Kodėl jos nepateikė savo pasiūlymų?

 

Paaiškėjo, kad konkursu susidomėjusios kompanijos negavo uosto gilinimo darbų techninio projekto. O be jo neįmanoma apskaičiuoti darbo sąnaudų ir pasiūlyti paslaugų kainos.

 

„Be tokio projekto konkursas iš viso negalėjo būti rengiamas. Tai tas pat, kaip bandyti, neturint projekto, tik žinant plotą, pasakyti, kiek kainuos pastatyti namą“, – teigė uosto vadovas E. Gentvilas.

Techninis projektas buvo patvirtintas praėjus beveik dviem mėnesiams po vokų atplėšimo.

 

Galima tik spėlioti, kaip be šio projekto vienintele konkurso dalyve tapusi „Klaipėdos hidrotechnika“ apskaičiavo savo paslaugų kainą.

 

 

Tačiau įmonės pasiūlyta daugiau nei du kartus didesnė už rinkos kaina nesuglumino uosto direkcijos. Ji su konkurso laimėtoju net nebandė derėtis.

 

Be to, gilinimo darbus užsakiusi uosto direkcija galėjo konkursą iš viso nutraukti dėl pasiūlytos pernelyg aukštos darbų kainos.

 

Užuot stengęsi sumažinti valstybinės įmonės išlaidas, uosto vadovai 2007-ųjų pabaigoje pasirašė sutarties papildymą, kuriuo rangovui buvo sumažinta darbų apimtis.

 

Už tuos pačius 54 mln. litų vietoj 770 tūkst. kubinių metrų „Klaipėdos hidrotechnikai“ tereikėjo iškasti 556 tūkst. kubinių metrų.

 

Taip vidutinė kubinio metro iškasimo kaina pakilo iki Europos uostuose neregėtų aukštumų – 97 litų.

 

 

Tačiau netgi ir už tokią kainą „Klaipėdos hidrotechnika“ nebaigė darbų.

 

Pagal sutartį su uosto direkcija, įmonė uosto dugną turėjo pagilinti per 9 mėnesius.

 

Iki 2009 metų pradžios „Klaipėdos hidrotechnikai“ buvo pervesta visa 54 mln. litų suma, nors nebuvo atliktas būtinas uosto tralavimas, kurio metu tikrinama, ar visur dugnas pagilintas tiek, kiek reikia – iki 14,5 metro.

 

Kai „Klaipėdos hidrotechnika“ atsisakė traluoti dugną, tai atliko Lietuvos saugios laivybos administracija. Jos darbuotojai dugne aptiko morenos kauburių ir nustatė, kad projektinis gylis uoste pasiektas ne visur.

 

Dėl nebaigtų darbų uosto direkcija kreipėsi į teismą. Jis iš „Klaipėdos hidrotechnikos“ priteisė 1,7 mln. litų delspinigių, tačiau finansinių sunkumų prislėgta įmonė nebegali baigti darbų.

„Jei konkursas būtų surengtas užtikrinus konkurenciją, pagal tuo metu aplinkiniuose uostuose vyravusią dugno gilinimo kainą Klaipėdos uosto direkcija vietoj 54 mln. litų būtų sumokėjusi tik 15 mln. litų“, – patirtą žalą skaičiavo E. Gentvilas.

 

Apie iššvaistytas valstybės įmonės lėšas uosto direkcijos vadovas 2009 metų gruodį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

 

Tačiau pernai sausio pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas tęsiasi iki šiol, o įtarimų nepareikšta niekam.

 

Buvęs uosto vadovas S. Dobilinskas iki šiol nėra apklaustas.

 

 

Giedrius Danėlius, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras:

 

„Dėl uosto gilinimo darbų konkurso praėjusių metų pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su kitais tuomečių uosto vadovų galimai nusikalstamų veiksmų epizodais.

 

Visam tam reikia įvairių ekspertų išvadų. Ši papildoma specifinių uosto darbų analizė užtrunka.

 

Atskiri ikiteisminiai tyrimai į vieną baudžiamąją bylą buvo sujungti siekiant kuo racionaliau ir mažesnėmis sąnaudomis ištirti ankstesnių uosto direkcijos vadovų veiklą.“

 

 

2009 metų birželį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pradėjusiam vadovauti E. Gentvilui jau po pusantro mėnesio paaiškėjo, kokiais būdais bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis uosto direkcijoje pasiekdavo jam palankių sprendimų.

 

2009 metų rugpjūčio 5 dieną į E. Gentvilo kabinetą atėjęs P. Jurgutis pasiūlė 200 tūkst. litų kyšį, kad atliekant statybos darbus uosto krantinėse derybų rezultatai būtų palankesni „Klaipėdos hidrotechnikai“.

 

Specialiosioms tarnyboms pradėjus ikiteisminį tyrimą P. Jurgutis mėgino išsisukti – tvirtino, kad ant lapelio užrašyta suma reiškė siūlomą finansinę paramą E. Gentvilo atstovaujamai partijai.

Tačiau tokia versija Klaipėdos apylinkės teismo neįtikino – praėjusių metų pabaigoje P. Jurgutis buvo pripažintas kaltu už bandymą papirkti. Jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

 

Nesutikdama su tokia švelnia bausme aukštesniam teismui nuosprendį apskundė Klaipėdos apygardos prokuratūra. Ji paprašė P. Jurgučiui skirti realią laisvės atėmimo bausmę.

 

 

Klaipėdos jūrų uosto direkcijoje atskleista ir daugiau faktų, kai ankstesni uosto vadovai švaistė pinigus „Klaipėdos hidrotechnikai“.

 

Be viešųjų pirkimų, vadovaujantis vien tik 2009 metų uosto direkcijos vadovų raštais, „Klaipėdos hidrotechnikai“ buvo leista atlikti beveik milijono litų vertės darbų.

 

Vėliau paaiškėjo, kad beveik visi užsakyti darbai uostui nereikalingi, ir už juos mokėti E. Gentvilas atsisakė. Kad išardytų be projekto nutiestus bėgius, dabar uostas turėjo išleisti 160 tūkst. litų.

 

Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nemokėdama rangovui uosto direkcija neva nepatyrė žalos, tačiau tuomečių uosto vadovų kaltės prokurorai neįžvelgė.

 

2008 metų rugsėjį krovos kompaniją „Klaipėdos Smeltė“ nusipirkę nauji savininkai atsisakė įmonės teritorijoje planuoto geležinkelio ir pokraninių kelių tiesimo.

 

Tačiau be viešųjų pirkimų procedūrų ir techninio projekto šie darbai jau buvo atlikti. Nepaisydama to, 2008 metų lapkritį uosto direkcija su „Klaipėdos hidrotechnika“ pasirašė darbų atlikimo sutartį, žinodama, kad jų nebereikia. Už tai buvo sumokėta apie milijoną litų.

 

2006–2008 metais su bendrove „Lokys“, kurios savininkas buvo Pranciškus Jurgutis, ir su jo įmone „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pasirašytos keturios sutartys dėl darbų atlikimo. Jose nebuvo numatyta mokėti avansą.

 

Bet uosto direkcija „Klaipėdos hidrotechnikai“ ir „Lokiui“ avansu sumokėjo net 9 mln. litų. Tuo tarpu keisti sutartį galima tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

 

Savo sąskaitoje turėdama tokią sumą, uosto direkcija vien palūkanų per metus būtų gavusi šimtus tūkstančių litų.