Kaune – tik žingsnis iki Maskvos įvykių

 

 

Nelaimę, prieš kelias dienas nutikusią Kauno geležinkelio tunelyje, gaubia visiška tyla. Apie tragišką įvykį nepranešė Kauno policija. Jokios žinios – ir iš “Lietuvos geležinkelių”. Tunelį, kaip objektą, galintį dominti teroristus, sauganti Viešojo saugumo tarnyba (VST) irgi tylėjo kaip prisisėmusi į burną vandens.

 

Tyla slepia didelį skandalą: į strateginį objektą, kuriam skirta griežta apsauga, be jokio vargo pateko vyras, kuris šiuo metu – psichiatrų globoje.

 

Maskvoje tebesiaiškinama, kaip į Domodedovo oro uostą teroristai sugebėjo įsinešti įspūdingą kiekį trotilo. Vyras, žingsniavęs Kauno geležinkelio tuneliu, galėjo be vargo įsinešti ne mažiau sprogmenų.

 

Tačiau 32-ejų Česlavas P. neketino sprogdinti tunelio. Įtariama, kad vyras norėjo nusižudyti. Jis pateko po prekiniu traukiniu, važiavusiu iš Palemono į Kauną. Liko gyvas. Traukinys Česlavui P. nutraukė koją.

 

Jei ne ši nelaimė, apie tai, kad po Kauno geležinkelio tunelį galima pasivaikščioti, niekas nebūtų sužinojęs.

 

Tunelis įtrauktas į saugomų valstybinės reikšmės objektų sąrašą, kuriame yra ir Lietuvos tarptautiniai oro uostai bei kiti itin svarbūs objektai. Šių objektų įeigų negalima net fotografuoti.

 

 

Nepatvirtintais duomenimis, į tunelį patekęs ir jame sužalotas Česlavas P. buvo neblaivus. Šiuo metu pavojaus kojos netekusio vyro gyvybei nėra. Jis – Psichiatrijos klinikoje. Klinikų atstovai neatskleidžia, ar psichikos sutrikimas pasireiškė prieš nelaimę, ar jis galėjo būti nelaimingo įvykio padarinys.

 

Spėjama, kad į tunelį Česlavas P. galėjo patekti eidamas bėgiais nuo Kauno geležinkelio stoties.

 

Tikslių įvykio detalių nėra žinoma, nes ištiktas šoko vyras dar nėra apklaustas. Policijos pareigūnai tai ketina padaryti šiandien.

 

Tyrėjai neturi duomenų, ką Česlavas P. veikė prieš nelaimę. Jis nurodė savo gyvenamąją vietą, bet joje nerasta jokių nukentėjusiojo artimųjų ar pažįstamų.

 

 

Neoficialiais duomenimis, vyras tunelyje bandė žudytis. Kaip įtariamasis savižudis pateko į akylai saugomą strateginį objektą? O gal tunelis nebesaugomas?

 

“Ar galite įleisti į tunelį?” – vakar prie tunelio sutikto uniformuoto jaunuolio pasiteiravo “Kauno dienos” žurnalistai.

 

“Galiu tik surakinti”, – pakeltas uniformuoto vaikino tonas išdavė, kad artintis prie tunelio nevalia.

 

VST tarnaujantis tunelio sargybinis apie nelaimingą įvykį nebuvo linkęs kalbėti ir liepė kreiptis į vadovybę. VST Tarptautinio bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotojas Nikolajus Vedmedevas nebuvo kalbus. Jis informavo, kad pradėtas vidinis tyrimas, kuris gali užtrukti mėnesį. Neva tiek laiko gali prireikti išsiaiškinti visoms įvykio detalėms, kad ateityje panašūs nutikimai nepasikartotų.

 

Ir be tyrimo akivaizdu, kad kaltas tą vakarą tunelį saugojęs žmogus. Apsaugininkų būdelė įrengta prie tunelio įeigos, jos apšviestos, todėl nepamatyti į tunelį įeinančio asmens galima tik miegant, palikus postą arba žiūrint visai į kitą pusę.

 

 

“Lietuvos geležinkelių” Kauno infrastruktūros vadovas Olegas Slepakovas tikino įvykio detalių nežinantis. Tyrimas atiduotas į policijos ir VST, kuri yra visiškai atsakinga už tunelio apsaugą, rankas.

“Iki šiol tunelio apsauga buvo gera. Nebuvome pastebėję, kad vyrai dirbtų aplaidžiai”, – kalbėjo O.Slepakovas.

 

Beveik trisdešimt metų prie Kauno geležinkelio dirbantis O.Slepakovas pasakojo, kad per tą laiką Kaune po traukiniais papuolė daugybė žmonių. Tačiau jis teigė negalintis prisiminti, kad nors vienas pašalinis būtų aptiktas tunelyje. Iš jo žodžių galima suprasti, kad nutiko įvykis, neturintis precedento.

 

O.Slepakovas pabrėžė, kad šiuo metu modernizuojama tunelio apsaugos sistema. Prie tunelio prieigų įrengiamos stebėjimo kameros, o ant tvorų – davikliai, kurie apsaugai praneš, jei kas nors bandys perlipti tvoras.

 

Šį projektą buvo ketinta įgyvendinti iki praėjusiųjų metų pabaigos.