Europinę geležinkelių pertvarkymo ir veiklos atskyrimo praktiką ketinanti įgyvendinti Lietuvos Vyriausybė svarstys kitą galimą modelį – valstybės valdomus “Lietuvos geležinkelius” pertvarkyti į holdingo įmonę.
Pasiūlymas bus svarstomas Vyriausybės pasitarime pirmadienį.
“Šiuo metu ir pačioje Europoje vyksta intensyvios diskusijos, kaip reformą reikia įgyvendinti, – tarpusavyje ginčijasi Europos Komisija su šalimis, ir šalys tarpusavyje, vyksta teisminiai ginčai, kurių baigtis gali paaiškėti rudenį. Teikiama daug pasiūlymų, pastabų, ruošiamas naujas, liberalesnis direktyvos projektas”, – sakė Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
Anksčiau buvo numatyta, kad geležinkelių infrastruktūrą perimtų nauja atskira įmonė.
Audito ir konsultacijų bendrovė “Ernst&Young Baltic” neigiamai įvertino tokio modelio įdiegimą Lietuvos geležinkelių transporto sektoriuje. Studijoje, kurios išvados teikiamos Vyriausybei, auditoriai teigia tokią išvadą padarę, atsižvelgiant į preliminarias “atskirto” modelio įgyvendinimo išlaidas.
“Atskirtosios organizacinės struktūros modelio įgyvendinimui nėra pakankamai pasirengta”, – teigiama “Ernst&Young Baltic” išvadoje.
Anot A.Štaro, holdingo modelis gali būti priimtiniausias.
“Mano asmeniniu įsitikinimu, kai Lietuva nėra Liuksemburgo vietoje, o tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities, šis modelis gali būti priimtiniausias. Pagal Geležinkelių transporto kodeksą, transporto srautus iš Rusijos į Kaliningradą gali kontroliuoti tik 100 proc. valstybei priklausanti bendrovė. Mes norime išlaikyti įtaką reguliuojant krovinių srauto judėjimą į Kaliningradą, kadangi tai ir mums svarbi kryptis į Klaipėdos jūrų uostą”, – sakė A.Štaras.
Anot jo, tokią išimtį Lietuva išsirūpino tik dėl trečiųjų šalių krovinių, ji negalioja bendrijos narėms.
Pagal holdingo modelį, pagrindinę bendrovę “Lietuvos geležinkelius” valdytų valstybė, o ji savo ruožtu kontroliuotų tris akcines bendroves: infrastruktūros valdytoją “Infrastruktūra”, krovinių vežimo geležinkeliu paslaugų teikėją “LG krovinių transportą” ir keleivių vežimo įmonę “LG keleivių transportą”.
100 proc. “Lietuvos geležinkelių” akcijų priklauso valstybei, jas patikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerija.
Geležinkeliai / uostai / aviacija
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 208
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 315
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 474
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 394
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.