Susisiekimo ministro planai neįtikina

 

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė žada nepritarti būsimam geležinkelių skaidymui, nes įžvelgia galimą kelią į infrastruktūros privatizavimą. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad privatizavimas greičiau galėtų įvykti, jei ir toliau nieko nebūtų daroma.

 

Susisiekimo ministerijos siūlomą Lietuvos geležinkelių liberalizavimo modelį, pagal kurį šios įmonės infrastruktūrą – bėgius, stotis, automatines valdymo sistemas – planuojama atskirti nuo geležinkelio paslaugų, Vyriausybė pirmadienį svarstė antrąkart ir antrąkart klausimą atidėjo.

Kaip praneša „Panorama“, prieš porą savaičių išklausęs ministerijos siūlymų, kaip būtų valdoma geležinkelių infrastruktūra, Ministrų kabinetas paprašė numatomą modelį palyginti su taikomais kitose šalyse ir suskaičiuoti kiek valstybei kainuotų atskirtos infrastruktūros išlaikymas. Tačiau konkrečių skaičių ministras neturėjo ir šį pirmadienį.

Ministerijos ir toliau siūlo „Lietuvos geležinkelius“ pertvarkyti į holdingo bendrovę, kurios pagrindinę įmonę valdytų valstybė, o ši savo ruožtu kontroliuotų tris akcines bendroves – infrastruktūros, krovinių ir keleivių vežimo.

„Esant vienoje įmonėje bendriems finansams niekada nebus įmanoma iki galo nustatyti, kiek konkrečiai kainuoja infrastruktūros išlaikymas, kiek konkrečiai kainuoja nuostoliai purvežant keleivius, kiek uždirbama iš krovinių gabenimo“, – teigia susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anot E. Masiulio, „Lietuvos geležinkelių“ reforma atskirtų šios įmonės finansinius srautus ir išskaidrintų bendrovės valdymą, neatitinkantį Europos Sąjungos direktyvų. Tačiau numatomam skaidymui griežtą „ne“ žada pasakyti Prezidentė, kuri prieštarauja ministro teiginiams teigdama, kad tokios pertvarkos ES nereikalauja. Be to, šalies vadovė neatmeta, kad taip rengiamasi geležinkelių privatizavimui.

„Kai reformomis bandoma prisidengti neva ES direktyvų reikalavimais ir kai ši reforma didesne dalimi veda į privatizavimo proceso parengimą, manau iš tiesų ji yra klaidinanti. Tokia reforma nėra privaloma pagal ES direktyvas ir todėl aš matau šio sektoriaus paruošimą privatizavimui. Todėl šio pertvarkymo nepalaikysiu“, – pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.

Seimo opozicijos teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimu pirmiausia galėtų būti suinteresuoti stambieji verslo magnatai: koncernai „MG Baltic“, „Achemos grupė“ ar „Dujotekana“. Esą   išskaidžius geležinkelius labai greit atsirastų norinčiųjų privatizuoti didžiausią pelną duodančias veiklas. Premjeras atmeta tokius įtarimus.

„Tai nėra parengimas kokiam nors privatizavimui. Jeigu paliktume dabar galiojantį įstatymą, kuris buvo priimtas 2004 metais, tai tikrai galbūt ir būtų ruošiamasi privatizavimui. Mes ieškome būdų, matyti ir skaidriai parodyti visą „Lietuvos geležinkelių“ vidaus finansų judėjimą“, – ministrą užstojo A. Kubilius.

Susisiekimo ministras tikina, kad dabar jau teikiamas   kompromisinis reformos variantas, kuris turėtų tenkinti ir radikalius laisvosios rinkos šalininkus ir tuos, kurie sako, kad nieko nereikia daryti.

Vėl svarstyti „Lietuvos geležinkelių“ skaidymo modelį Vyriausybė rengiasi po savaitės.