Transporto koridoriui iki Kazachstano prancūzai pasirinko ne Lietuvą, bet Latviją

 

Iš čia kartą per savaitę numatytas reguliarus traukinys su kroviniais konteineriuose iki Kazachstano.

 

Prieš maždaug porą metų Lietuva buvo siūliusi Europos–Azijos transporto koridoriaus idėją.

 

Antradienį „Gefco“ kartu Latvijos geležinkelių bendrove „SRR“ sukūrė aljansą „Emma“ (Eurazijos multimodalinį aljansą), kurio tikslas – parūpinti krovinių srautą šiam koridoriui. Planuojama, kad ateityje jis turėtų išsiplėsti iki dviejų arba penkių kartų per savaitę ir taptų vartais į kitas centrinės Azijos šalis.

 

Skaičiuojama, kad taip kroviniai Kazachstaną pasiektų per maždaug aštuonias dienas.

 

„Nedaug Vakarų šalių dirba Kazachstane, mes nusprendėme ten įsikurti ir jau turime savo atstovybę. Kazachstanas yra greitai auganti, politiškai stabili ir turinti daug naudingų iškasenų šalis“, – Rygoje surengtoje spaudos konferencijoje antradienio vakarą sakė „Gefco“ viceprezidentas Christianas Zbylutas.

 

Paklaustas, kodėl koridoriui į Kazachstaną pasirinkta Latvija, o ne Lietuva, anksčiau taip pat kalbėjusi apie šią idėją, jis atsakė, kad tai lėmė keletas priežasčių: „Gefco“ atstovybė Latvijoje veikia nuo 2008 m., o Lietuvoje ji oficialiai įsteigta tik praėjusią savaitę.

 

Taip pat geležinkelio vėžės nuo Rygos į Kazachstaną buvo jau anksčiau ir traukiniai jomis riedėdavo, tačiau tik tada, kai būdavo poreikis.

 

„Latvija turi infrastruktūrą, mūsų partneris šiame projekte taip pat yra iš Latvijos, o ne iš Lietuvos. Tačiau jeigu ateityje bus galimybių iš Lietuvos sukurti papildomą arba paralelinį koridorių į centrinę Aziją, žinoma, mes analizuosime šią galimybę“, – teigė „Gefco“ viceprezidentas.

 

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, liko neįgyvendinta Lietuvos kelta idėja dėl panašaus koridoriaus, jis atsakė: „Idėja yra viena, tačiau po to reikia pritraukti investuotojų ir klientų. Problema yra tame, kad gali turėti investuotojus, tačiau jeigu klientų nedomina siūloma paslauga, negali būti bendro rezultato. Čia sprendimas jau yra – yra traukinys, kuris važiuoja iš Almatos į Rygą, mes naudojame jau egzistuojančią infrastruktūrą. Jūs paminėjote Lietuvą, idėja ir liko idėja, nes nebuvo sukurta infrastruktūra“.

 

„Gefco“ padalinio Baltijos šalyse vykdantysis direktorius Williamas le Clere’as sakė, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl kompanija pirmiau įsikūrė Latvijoje buvo ir tai, kad ji nusipirko latvių bendrovę, kuri prieš tai dirbo kaip „Gefco“ agentas.

 

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad iš kone 30 Rygos biuro darbuotojų maždaug penktadalį sudaro Lietuvos piliečiai.

 

W. le Clere tvirtino, kad šiuo metu bendrovė analizuoja galimybes dirbti su „Lietuvos geležinkeliais“ ir Klaipėdos jūrų uostu.

 

„Keletą kartų buvome susitikę su „Lietuvos geležinkelių“ atstovais, taip pat lankėmės Klaipėdos uoste. Mes analizuojame galimybes plėtoti mūsų veikla su šių kompanijų infrastruktūra“, – teigė jis.