
Stringant geležinkelio “Rail Baltica” tiesimui per Marijampolę, Varėnos rajono politikai panoro europinę vėžę nukreipti maršrutu Vilnius-Varėna-Alytus-Šeštokai.
Varėnos rajono meras socialdemokratas Elvinas Jankevičius tikina atsižvelgęs į tai, kad turizmas yra prioritetinė Varėnos krašto plėtojimo sritis, ir drauge su kitais Varėnos rajono savivaldybės tarybos nariais aptarė ir pasiūlė idėją Marijampolėje įstrigusį geležinkelį “Rail Baltica” tiesti… Dzūkijoje. Esą maršruto “Rail Baltica” nukreipimas per Varėną būtų itin stiprus postūmis rajono ekonominei ir socialinei aplinkai gerinti bei aktyviam turizmui plėtoti. “Tam, kad europinė geležinkelio vėžė būtų nukreipta per Dzūkiją, pritarė ir Alytaus miesto meras Feliksas Džiautas”, – teigė E.Jankevičius. Tačiau Varėnos rajono mero idėja palaikoma tik Dzūkijoje.
Pristatė susitikime
Varėnos rajono savivaldybės mero E.Jankevičiaus ir bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” vadovų susitikimas buvo surengtas metams baigiantis. Jame, be kitų galimybių bei galimų bendrų 2012 metais turistinių projektų, paskatinsiančių į Varėną atvykti kuo daugiau žmonių iš įvairių kraštų, pristatytas ir siūlymas apsvarstyti galimybę į ypatingos valstybinės svarbos projektą “Rail Baltica” įtraukti Varėną. Siūlyta atnaujinti seną geležinkelio ruožą Varėna-Alytus ir europinės vėžės geležinkelį nukreipti maršrutu Vilnius-Varėna-Alytus-Šeštokai. Anot E.Jankevičiaus, “Lietuvos geležinkelių” vadovas Stasys Dailydka šią iniciatyvą įvertino palankiai ir žadėjo apsvarstyti pasiūlymą.
Vakar LŽ nepavyko gauti “Lietuvos geležinkelių” vadovų komentaro geležinkelio “Rail Baltica” tiesimo per Varėną klausimu. Atsakymo kol kas nesulaukė ir Varėnos rajono savivaldybė.
Idėja patraukli, bet nereali
Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras LŽ teigė, kad Susisiekimo ministerija nesvarstė tokios galimybės. “Varėnos rajono mero siūlymas tiesti “Rail Balticą” per Varėną, mūsų manymu, nerealus”, – tvirtino A.Štaras. Anot viceministro, šiuo metu projektas per toli pažengęs, kad būtų galima jį sustabdyti ir pradėti iš naujo. Europinė vėžė turėtų eiti per Marijampolę ir Kauną. Tai yra patvirtinusi ne tik mūsų Vyriausybė, bet ir Europos Komisija, finansuojanti šį projektą. Kai kuriuose ruožuose jau baigti vėžės tiesimo darbai, kitur vyksta projektavimas. “Turime tęsti pradėtus darbus ir nesiblaškyti”, – įsitikinęs viceministras.
Anot Marijampolės savivaldybės vicemero Algio Žvaliausko, Varėnos mero mintis nutiesti europinio geležinkelio atšaką per Varėną yra patraukli. A.Žvaliausko nuomone, krašto mastu ši idėja būtų ekonomiškai pagrįsta. Esą turėtume europinį geležinkelį labai arti rytinės valstybės sienos. “Tačiau vargu ar šis projektas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. Europiečių idėja – apjuosti Baltijos jūrą geležinkeliu, projektas jau įgyvendinamas, bet Varėna į jį neįtraukta”, – teigė A.Žvaliauskas.
Valstybinės svarbos objektas
Geležinkeliui “Rail Baltica” suteiktas valstybinės svarbos projekto statusas. Įgyvendinus šį projektą, atsirastų galimybių geležinkeliu patogiai transportuoti krovinius tarp Lietuvos ir vakarinių ES valstybių. Numatoma bendra projekto vertė Lietuvoje – apie 1,9 mlrd. litų, o ruožo nuo Lenkijos sienos iki Kauno – apie 850 mln. litų. Projektas finansuojamas ES TEN-T, Sanglaudos fondų ir Lietuvos valstybės lėšomis. Pagal Vyriausybės patvirtintą veiksmų planą iki 2013 metų pabaigos europinės vėžės geležinkelis turi pradėti visiškai funkcionuoti ruože Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena-Marijampolė-Kaunas.
Geležinkeliai / uostai / aviacija

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
2021-07-29 217

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
2018-01-18 320

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
2018-01-11 477

Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
2017-09-28 401

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 231
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.