Kaimynai geležinkelius modernizuoja kartu su lietuviais

10573

Latvijoje intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ baigė Skrīveri – Krustpils 56 km ilgio geležinkelio ruožo antrųjų kelių inžinerinių sistemų projektavimą ir pradėjo šių sistemų diegimo darbus. Viso antrųjų kelių tiesimo projekto tikslas yra padidinti šios beveik maksimalią apkrovą pasiekusios geležinkelio linijos pralaidumą.

 

Pagrindinė Latvijos geležinkelio linija tarp Rygos ir Krustpils buvo pastatyta dar 1860-1861 metais. Pirmieji šios geležinkelio linijos 74 km nuo Rygos iki Skrīveri yra dvikelis ruožas, o likę 56 km – vienkelis. Būtent ši atkarpa ir yra silpnoji grandis Latviją kertančiame Rytų – Vakarų koridoriuje, kuriuo yra pervežama didžioji dalis krovinių į/iš Rygos uosto. Taigi, antrųjų kelių statyba šiame ruože buvo būtina.

 

„Geležinkelio Skrīveri – Krustpils ruožas yra pagrindinis krovinių vežimo koridorius Latvijoje, jungiantis Rusiją ir kitas žemyno šalis su Latvijos uostais prie Baltijos jūros. Tad įgyvendintas projektas leis padidinti krovinių tranzito į Latvijos uostus apimtis ir sudarys sąlygas uostams padidinti perkraunamų krovinių kiekį. Tai neabejotinai prisidės prie Latvijos konkurencingumo didinimo tarptautinių pervežimų versle“, – sakė bendrovės „Fima“ generalinis direktorius Gintaras Juknevičius.

 

Pasak jo, modernios sistemos bus diegiamos ne tik naujai tiesiamai linijai, bet kartu ir modernizuojamos senosios linijos sistemos. Įgyvendinamame projekte bendrovė „Fima“ yra atsakinga už eismo valdymo, telekomunikacijų ir elektros tiekimo sistemų projektavimą ir diegimą. Bendrovės specialistai įdiegs šiuolaikišką kompiuterizuotą traukinių eismo valdymo sistemą, kuri leis valdyti ir kontroliuoti 5-ių geležinkelio stočių ir jas jungiančių tarpstočių bei 17-os pervažų signalizacijos sistemas, skirtas valdyti traukinių eismui, sumontuos beveik 300 modernių šviesoforų bei centralizuos 160-ies iešmų valdymą. Modernizuojamų stočių valdymas bus užtikrintas iš eismo valdymo centrų Rygoje ir Daugpilyje.


Diegiant telekomunikacijų bei rekonstruojant eismo valdymo ir elektros tiekimo sistemas, „Fima“ paklos daugiau nei 600 km ryšio, valdymo ir elektros tiekimo kabelių. Visoms naujai diegiamoms bei rekonstruojamoms eismo valdymo sistemoms bus užtikrintas aprūpinimas elektros energija, statant naujas bei rekonstruojant esamas transformatorines pastotes, tiesiant 10kV oro ir kabelių linijas (virš 50 km). Taip pat bus sumontuota visų stočių, peronų bei pervažų apšvietimo sistema, stotyse bus įrengtos elektrinio iešmų šildymo sistemos, bus atlikta kontaktinio tinklo rekonstrukcija.


„Įgyvendinus projektą padidės geležinkelio transporto pralaidumas Skrīveri–Krustpils ruože, pagerės sąlygos ir keleiviniams traukiniams, sumažės nelaimingų atsitikimų tikimybė. Be to, modernizavus šį ruožą, jis atitiks aukščiausius saugumo ir patikimumo standartus, taikomus geležinkeliams pagal specialius Europos standartus“, – pasakojo G. Juknevičius.
 

Už viso projekto įgyvendinimą yra atsakingos jungtinės veiklos pagrindu veikiančios bendrovės PS „Skonto Būve, BMGS, ACB un Binders“. Svarbi projekto dalis, susijusi su inžinerinių sistemų diegimu, yra vykdoma „Fimos“. Projektą planuojama pabaigti 2013 metais.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Geležinkeliai / uostai / aviacija

puspriekabe_gelezinkeliu

Lietuvos įmonės jau pradėjo vežti krovinius europine vėže

Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.

2021-07-29 217
0
1014987609

Klaipėdos uostas laimi prieš Ventspilį ir Rygą

Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.

2018-01-18 320
0
kroviniu gabenimas

Ekonomistas: Rusija imasi aktyvių veiksmų, kad „Rail Baltica“ būtų nepelninga

Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.

2018-01-11 477
0
traukinys (2)

Lietuva pasiūlė Turkijai prisijungti prie tarptautinio „Viking Train“ projekto

Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.

2017-09-18 231
0