Lietuvos ekspeditorių asociacija „Lineka“ sėkmingai plėtoja ryšius ne tik su verslo subjektais, bet ir valstybės institucijomis. Šiandien, sausio 24 d., atnaujinta 2008 m. pasirašyta sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ (LG).
LG vadovas Stasys Dailydka pabrėžia, kad susitarimą jau buvo metas atnaujinti, nes bėgant laikui atsirado klausimų, kuriuos reikėjo iš naujo aptarti, pavyzdžiui, „žalieji koridoriai“, viešieji logistikos centrai ir t.t. Vieni dalykai sutartyje atnaujinti, kiti – sukonkretinti.
„Džiaugiuosi, kad partnerystė tęsiasi. LG yra pagrindinis Lietuvos vežėjas, inovatyvių sprendimų įgyvendintojas. Lietuvos logistikos ir transporto sistemai keliami nauji uždaviniai, šituose sutarties papildymuose tai ir atsispindi, pagrindiniai momentai – intermodalumas, VLC.
Logistikos įmonės „AD REM Grupė“ verslo centro „AD REM TRANSPORT“ vadovas ir „Linekos“ prezidiumo narys Darius Brekys įsitikinęs, kad kuo daugiau dėmesio transporto infrastruktūrai, tuo didesnė tikimybė, kad Lietuva taps magnetas logistikos procesuose. „Pirmiausia – geri keliai, o paskui bus ir krovinių“, – sako D. Brekys.
Sutarta, nepažeidžiant AB „Lietuvos geležinkeliai“ interesų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų, teikti asociacijai informaciją apie formuojamą ekspedijavimo verslo plėtojimą ir tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją. Šalys, skatindamos abipusiai naudingą partnerystę, ieškos pačių geriausių ir moderniausių klientų aptarnavimo metodų bei sieks juos įgyvendinti, pritaikydamos šiuolaikiškas informacines technologijas.
Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo. Pirmasis konteineriais ir puspriekabėmis pakrautas traukinys jau išskubėjo į Nyderlandus.
Klaipėdos uostas pernai pasiekė visų laikų krovos rekordą ir išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių uostų. Bet neslepiama, kad dėl augančios konkurencijos išlaikyti tokią padėtį bus sunku. Aplinkiniai Baltijos jūros uostai, ypač Latvijos, itin kovoja dėl baltarusiškų krovinių.
Egzistuoja rizika, kad Lietuva nesugebės apsirūpinti tokiu kiekiu krovinių, kad investicijos į „Rail Baltica“ atsipirktų. Taip sako Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorius Vaidas Gaidelys. Tam, pasak ekonomisto, koją sėkmingai kiša ir Rusija, pasistačiusi naują terminalą šalia Sankt Peterburgo bei ėmusi vežioti itin pelningus naftos produktų krovinius, dėl ko nuostolių jau patyrė Estija.
Visi DFDS keltai, plaukiojantys iš Lietuvos į Vokietiją, Švediją ir Daniją, nuo šių metų spalio 2 dienos bus aptarnaujami naujajame Centriniame Klaipėdos terminale (CKT).
Didėjantys krovinių vežimo tarp Lietuvos ir Turkijos mastai, būtinybė spręsti aktualias vežėjams problemas ir efektyviau naudotis konteinerinio traukinio „Vikingas“ projekto teikiamomis galimybėmis – tai vieni svarbiausių klausimų, aptartų Lietuvos–Turkijos mišrios komisijos posėdyje kelių transporto klausimais Ankaroje.
2017-09-18 228
0
Slapukai interneto svetainėje (ang. cookies) naudojamos būtinos normaliam interneto svetainės veikimui, tikslinei reklamai ir lankytojų analizei. Naršydami šiame tinklalapyje Jus sutinkate naudoti slapukus.Sutinku
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.