Ugnies mašina (fotoreportažas)
Kauno oro uosto ugniagesių mašinos negali pasiekti lėktuvo kilimo greičio, tačiau turi nokautuojančių argumentų prireikus kovoti liepsnomis. Cargonews.lt pristato įdomiausią aviatoriams talkinančią techniką.
Jei kam nors šautų į galvą mintis sudaryti pačių brangiausių ir egzotiškiausių transporto priemonių dešimtuką, greta glamūrinių „Lamborghini“, „Ferrari“, „Bugatti“ ar „Maserati“ neišvengiamai atsirastų ir šešiakojis ugniagesių monstras „Lentner Avenger“. Tokiame fone šis sunkvežimis su gigantiška stiklo burbulą primenančia kabina atrodytų šiek tiek „varguoliškai“, tačiau pradėjus lyginti mašinų technines charakteristikas – klasikinių superautomobilių šeimininkai būtų priversti nukelti kepures.
Daug ką pasako faktas, kad už „Lentner Avenger“ buvo paklota 1,8 mln. litų. Mintis, kaip turėtų atrodyti tokį kalną pinigų kainuojantis daiktas, nejučia suformuoja lūkesčius, jog mašina yra be galo sudėtinga. Todėl pravėrus jos duris laukia šioks toks nusivylimas: interjeras kuklus ir netgi asketiškas. Indikatorių, daviklių ir valdymo įrankių ne daugiau, nei praėjusio šimtmečio pabaigoje pagaminto KAMAZ kainoje.
Tačiau apsižvalgius atidžiau ir ilgiau pasikalbėjus su Kauno oro uosto Operacijų skyriaus vadovu Tomu Urbonu, „Lentner Avenger“ „akcijos“ pradeda kilti kaip ant mielių. Čia sumontuota įranga gelbėtojams leidžia visada tiksliai žinoti, ko tikėtis iššokus iš kabinos funkcijas atliekančio stiklo burbulo: sunkvežimio priekyje sumontuotas temperatūros jutiklio ir kabinoje esančio termovizoriaus „duetas“ rodo, kur koks karštis tvoskia. Prireikus galima įveikti ir pragariškai karštus ruožus, nes specialūs purkštukai vėsina kabinos stiklą ir dangą, taip pat visus šešis ratus.
„Tikrųjų „aerodrominių“ ugniagesių automobilių, sukonstruotų specialiai tokiems darbams, kainos prasideda nuo milijono eurų ir nesunkiai pasiekia 3 mln. eurų aukštumas. Mūsiškis „Lentner Avenger“ pirmuosius metus po to, kai išriedėjo už gamyklos vartų, „dirbo“ įvairiose parodose ir per pirmuosius trejus metus nuvažiavo mažiau nei 4000 kilometrų. Tai praktiškai „nulinė“ rida, tačiau mums pavyko suderėti dėl palankesnių sąlygų“, – pasakojo T. Urbonas
Pašnekovas taip pat akcentavo, kad ugniagesių akimis svarbiausi agregatai yra siurbliai, kurie čia yra visiškai nauji. Tai reiškia, tinkamai šią techniką prižiūrint, ji neturėtų kelti rūpesčių dar labai ilgai. Kaip su „Lentner Avenger“ dirbti prireikus gesinti liepsnas po avarinio lėktuvo nusileidimo ir kaip atlikti rutininius aptarnavimus, specialiuose kursuose mokė instruktorių komanda iš Vokietijos.
Kauno oro uosto Operacijų skyriaus vadovas pripažįsta, kad „prisijaukinti“ modernią ugniagesių mašiną nebuvo sudėtinga, nes visos svarbiausios sistemos valdomos intuityviai ir labai lengvai. Iš didžiosios „Lentner“ vandens patrankos per sekundę išspjaunama maždaug 100 litrų ugnies gesinimui reikalingų ingredientų (mašinos rezervuaruose – 10 tonų vandens, 1200 litrų putų ir 250 kilogramų miltelių). Ši viską griaunanti čiurkšlė valdoma svirtimi, kaip du vandens lašai panaši į tą, kurią naudoja kompiuterinių žaidimų mėgėjai. Jei elektronika sustreikuoja – didįjį lafetą galima valdyti užlipus ant sunkvežimio stogo ir prijungus mechaninę rankeną. Abiem atvejais be vargo galima nuslopinti liepsnas už maždaug 100 metrų.
Prireikus dirbti prie ugnies židinio, kuris paskendęs dūmuose, gelbėtojai gali akimirksniu pasinaudoti deguonies aparatais – jie šioje mašinoje integruoti į sėdynes. Esant reikalui belieka tik užsisegti fiksavimo diržus ir užsidėti kvėpavimo kaukę. Viskas padaryta tiesiog genealiai paprastai.
Vienas įspūdingiausių ekskursijos aplink „Lentner Avenger“ momentų – vaizdas į šio monstro variklio skyrių. Sklidinai pakrautas ugniagesių darbo įrankis sveria maždaug 39 tonas, todėl net turėdamas monstrinį 18 litrų darbo tūrio, 705 AG variklį, 80 km/h greitį „Lentner“ pasiekia užtrukęs daugiau nei pusę minutės. Didžiausias įmanomas visais šešiais ratais varomos mašinos greitis viso labo 110 km/h tačiau to pakanka net į patį tolimiausią lėktuvų pakilimo tako nudardėti per 3 minutes.
„To daugiau nei pakankamai, nes jei orlaivis būna priverstas leistis avariniu būdu, antžeminės tarnybos apie tai sužino mažiausiai prieš 30 minučių ir, atsižvelgdamos prognozuojamą judėjimo taku kryptį, užima atitinkamas „starto“ pozicijas. Esant reikalui, galime pradėti gesinti dar teberiedantį lėktuvą“, – pasakojo T. Urbonas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.