Ispanijoje ne tik Pikaso, bet ir „Pegaso“ (foto)
Ieškantiems auto autentikos siūlome pasidomėti ispaniškais krovininiais automobiliais. Išskirtinio dizaino, ribotų kiekių, gana retai sutinkami Europos keliuose, ir tuo, ko gero, patraukiantys automobilių gerbėjų dėmesį. Kelionės į Ispaniją metu kviečiame susipažinti su „Pegaso“ marke, konkrečiau, krovininiais automobiliais.
Trumpa kompanijos istorija
Ispanų automobilių gamyklų tinklas „Pegaso“, kaip dukterinė įmonė priklausė „Enasa“ kompanijai. „Enasa“ po Antrojo pasaulinio karo sugebėjo perpirkti visą turtą iš „Hispano-Suiza“ gamyklos, kuri iki karo garsėjo prabangiais automobiliais ir orlaivių varikliais. Ta pati „Enasa“ netrukus atsidarė kelias dukterines įmones. Viena jų ir buvo „Pegaso“, kuri nuo 1946-ųjų gamino krovininius automobilius, autobusus, karinį transportą ir kurį laiką net lenktyninius automobilius. „Pegaso“ markės pavadinimas išnyko 1990-aisiais, kai „Enasa“ kompaniją buvo perimta „Iveco“.
Pegasus įsivažiavo taip sėkmingai, kad gaminiai, ypač pirmaisiais dešimtmečiais, pasiekė ne tik Europos, bet ir Lotynų Amerikos, Venesuelos ir Kubos greitkelius. Šios šalys tapo didžiausia rinka. Galų gale buvo pasirašytas solidus kontraktas su Egipto armija, kuri iš 1970-aisiais tapo vienas didžiausių karo automobilių pirkėjų.
Didžiausios „Pegaso“ gamyklos buvo įkurtos Barselonoje, Madride ir Valjadolide. Per savo penkiasdešimt šešerius gyvavimo metus „Pegaso“ pagamino apie 350 tūkstančių automobilių.
„Pegaso“ klestėjimo dešimtmečiai ir žymiausi modeliai
Reikia pripažinti, kad pirmieji „Pegaso“ bandymai gaminti sunkvežimius nebuvo patys sėkmingiausi. Pirma, dėl Antrojo pasaulinio karo pakirstos ekonomikos, antra, jie buvo varomi benzino, o tuo metu buvo laukiama dyzelinių motorų laidos. Dyzeliu varomas ispaniškas sunkvežimių lyderis pasaulį išvydo 1949 metais ir nors buvo silpnokos galios (93 kilovatų), Ispanijos sunkvežimių rinkoje tapo tikra pažiba, mat ta pati rinka dar buvo silpnoka… Pavadintas naujasis sunkiasvoris „Pegaso Diesel“ (Z-202), o dėl savo formų geriau žinomas kaip Papūstžandis (Mofletes).
Pagaliau Papūstžandžio galia pakilo iki 100 kilovatų, žandukai „sulyso “, o naujas modelis pavadintas „Z-207“ pradėtas gaminti dideliais tūkstantiniais kiekiais. Vėliau modelis buvo patobulintas iki 120 kilovatų, kas leido sunkvežimiukui pasiekti 90 km/h su maksimaliu 11 suvirš tonų svoriu. Kitas privalumas – itin pažangi tam laikui priekinės šakės pakaba su ištobulintu amortizatoriumi, užtikrinančiu komfortą kelyje, iki tol nepasiektą pramoninių automobilių rinkoje. Deja, dėl didelių kaštų „Z-207“ gamyba truko vos ketverius metus. Kaip ten bebūtų, buvo pagaminti 5 737 vienetai.
Čia pat norime paminėti vieną įspūdingiausių „Pegaso“ modelių „Bacalao“. Tai lenktyninių automobilių tarnsporteris, kuris buvo sukurtas trumpu laikotarpiu, kai kompanija orientavosi į sportinius automobilius. Bacalao patraukia savo futuristinėmis formomis, pažangia technologija ir paslaptinga istorija. Manoma, kad buvo pagamintas tik vienas Bacalao modelis, tačiau šis prototipas patapo savotiška Pegasus gerbėjų ikona.
Vis tik labiausiai „Pegaso“ suklestėjo septintame-aštuntame dešimtmečiuose, per Ispanijos ekonomikos pakilimą. Tuo metu kompanijos pažiba buvo balninis vilkikas „Pegaso“ 2011. Kitas, vienas iš garsiausių pegasiškų modelių buvo vilkikas „Troner“, 12 litrų ir dvylikos pavarų, kurio paskutiniai modeliai pasiekė 298 kw galią. Šis modelis puikiai tiko ne tik ispaniškai, bet ir Jungtinės Karalystės rinkai, tad prasidėjo „Pegaso“ modelių kelionės po Europą. Galiausiai, masė kitų modelių, kurie patenkino įvairiausias rinkas: nuo gaisrinių iki karo pramonės. Pavyzdžiui, sunkiasvoris „Pegaso“ 4X4 3045 puikiai atliepė armijos reikmes, todėl itin plačiai paplito Ispanijos karo sektoriuje.
Galiausiai Ispanijos keliuose paplito pažangios ir erdvios, stačiakampės tento kabinos, iš kurių ypač išpopuliarėjo modelis „Pegaso 2018“.
Devintajame dešimtmetyje stipriai išaugus Europos sunkvežimių rinkai, „Pegaso“ sekėsi vis sunkiau. Paskutinis perliukas, teikęs vilties įmonei, buvo minėtasis „Troner“, deja nuo suirutės neišgelbėjo. Galiausiai po kelių bandymų jungtis su tarptautinėmis korporacijomis, „Pegaso“ motininė įmonė „Enasa“ buvo nupirkta „Iveco“ ir Ispaniškas legendinis „Pegaso“ vardas tapo antikvarinis. Tačiau net ir išnykus vardui kai kurie modeliai toliau gaminti „Iveco“, kaip pavyzdžiui: „Pegaso 4X4 3045“ prototipas, „Troner“ ir kiti.
Šiandien „Pegaso“ modelius eksponuoja kai kurie Ispanijos automobilių muziejai, pavyzdžiui: Salamankos automobilių istorijos muziejus (Plaza del Mercado Viejo, Salamanka). Tiesa, muziejus supažindina daugiau su lengvaisiais, lenktyniniais automobiliais. Sunkiųjų automobilių teks darytis gatvėse ir keliuose. Jeigu būsite akylesni, ne tik Ispanijoje, bet ir kur kitur Europoje. Tad pabaigai palinkėsim poilsinės kelionės metu Ispanijoje pasidomėti ne tik Pikaso, bet ir „Pegaso“.
Pegaso Diesel (Z-202), pravardžiuojams Mofletes (Papūstžandis)
Pegaso Z-207, vienas žymiausių kompanijos visų laikų modelių.
Vienas iš patrauklaiusių akiai Pegaso Bcalao, vienetinis prototipas 1952 m.
Pegasus 4x4 3045, tarnaujantis Chichono gaisrinei, Ispanijoje.
pegaso
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.