Ilgesni ir sunkesni transporto junginiai, kokia jų ateitis?
Šią savaitę Europos Parlamento transporto ir turizmo komitetas turėjo balsuoti dėl naujų ilgio ir masės reikalavimų sunkvežimiams. Balsavimas nukeltas į kovo 18 d. Šis projektas vienokia ar kitokia forma pasieks Europos Parlamentą. Apžvelkime galimus scenarijus ir jų privalumus bei trūkumus.
Kol kas nėra tiksliai žinoma kokia koncepcija bus pasirinkta. Transporto ir turizmo komitete ir yra šiuo metu „gliaudomi“ šie kriterijai. Siūlome įvertinti keturis galimus pasirinkimus ir peržvelgti trumpą jų SSGG (Stiprybės, silpnybės, grėsmės, galimybės) analizę. Analizė atlikta Europos Parlamento transporto ir turizmo komiteto užsakymu.
Niekas nepasikeičia
Šis sprendimas reikštų esamų taisyklių tęsimą. Jos ir toliau leistų šalims narėms pačioms nuspręsti dėl galimybės naudoti sunkesnius ir ilgesnius sunkvežimius savo teritorijoje. Sieną tokios transporto priemonės galėtų kirsti tik tuo atveju, jei sunkvežimiai atitiks šalies, į kurią įvažiuojama, reikalavimus.
Stiprybės – šis sprendimas neturėtų jokio neigiamo poveikio geležinkelių ir vandens transportui. Nebūtų jokių papildomų reikalavimų infrastruktūrai.
Silpnybės – nebus sumažintos kelių transporto veiklos sąnaudos. Nesprendžiamos ir ekologinės problemos.
Galimybės – leistų įstatymų leidėjams geriau įsigilinti į sunkesnių ir ilgesnių transporto priemonių naudojimą ir ateityje būtų galima laukti atitinkamų sprendimų, kurie būtų geriau įvertinti ir, tikėtina, kad turėtų mažiau neigiamo poveikio. Maža kelių ir geležinkelių transporto konkurencija apribos galimas neigiamas modalinių pervežimų pasekmes.
Grėsmės – daug neigiamų ilgesnių ir sunkesnių transporto priemonių aspektų, kurie buvo numatyti studijose, nepasitvirtino. To nepastebi nei šalys kurios juos bando, nei tos, kuriose jie naudojami jau seniai (Švedija, Suomija). Ilgesnių ir sunkesnių transporto junginių naudojimas gali būti naudingesnis nei manoma.
TP junginių ilgis iki 25.25m
Būtų leista eksploatuoti iki 25,25 m. ilgio transporto priemones. Manoma, kad tokių TP maksimali masė galėtų būti padidinta iki 50 t. Toks sprendimas leistų itin sunkių krovinių gabenimą palikti geležinkeliams.
Stiprybės – leis atlikti efektyvesnius daug vietos užimančių ir sąlyginai lengvų krovinių pervežimus, sumažins kelionių kiekį, emisiją, kuro sąnaudas bei transporto srautus keliuose. Skatins adaptaciją prie tokių transporto priemonių ateityje. Bus galima planuoti, kokius reikia padaryti Europos kelių tinklo patobulinimus, kad tilptų ilgesnės ir sunkesnės transporto priemonės, o tai savo ruožtu leistų laikui bėgant padidinti ir svorio ribą.
Silpnybės – Sunkiems kroviniams tokia alternatyva bus neaktuali, tad realios naudos gali tikėtis tik dalis transporto sektoriaus. Tokios transporto priemonės stipriai neįsilies į jūrinių konteinerių gabenimą, reiktų bent 60 t. maksimalios bendros leistinos masės. Kai kuriose šalyse gali tekti gerokai rekonstruoti kelius.
Galimybės – tai galėtų būti pirmas žingsnis link 25,25 m. ilgio ir 60 t. bendrosios masės sunkvežimių naudojimo. Toks sprendimas leistų gerinti infrastruktūrą palaipsniui. Būtų galima lyginti ilgesnių transporto priemonių realų efektyvumą su tuo, kuris buvo numatytas studijose. Tai leis lengviau apsispręsti dėl masės apribojimų. Važiuojant Europoje tereiks atsižvelgti į kiekvienos šalies maksimalios bendrosios masės reikalavimus.
Grėsmės – svorio reikalavimų laikymasis yra sunkiau kontroliuojamas nei ilgio. Tikriausiai atsiras piktnaudžiavimo atvejų, tad padidėtų ir svorio tikrinimo atvejų keliuose. Tokios transporto priemonės prisidėtų prie emisijos mažinimo, bet vis tik reiktų bent 60 t. maksimalios bendrosios masės leidimo. Šiuo metu linkstama prie 50 t.
Veiklos standartais grindžiami reikalavimai
Būtų leidžiama tokių transporto priemonių eksploatacija, jei jos atitiktų iškeltus konkrečius reikalavimus. Gamintojams sprendimas suteiktų laisvę kuriant inovatyvias transporto priemones, kurios pagerintų komercinio transporto eksploatacinius rodiklius. Tačiau tai sukeltų labai daug biurokratinių kliūčių ir transporto sektoriui ir nacionalinėms institucijoms.
Stiprybės – neturint konkrečių standartų galima siekti optimalaus varianto atsižvelgiant į efektyvumą, infrastruktūrą, emisiją ir saugumą.
Silpnybės – teks itin stebėti besivystančią sunkvežimių pramonę. Trumpuoju periodu rinkoje gali pasirodyti įvairių dydžių ir tipų sunkvežimių, kuriuos stebėti ir kontroliuoti bus žymiai sunkiau.
Galimybės – laisvesni reikalavimai leis gamintojams gerokai patobulinti transporto priemones ir sumažinti jų eksploatacines išlaidas. Toks standartas iš esmės galėtų atlikti ir stebėjimo funkcijas. Geriausios praktikos ateityje galėtų būti pradėtos naudoti plačiau.
Leisti maksimalius sunkesnių ir ilgesnių sunkvežimių parametrus
Šis sprendimas leistų naudoti 25,25 m. ilgio ir 60 t. bendrosios masės sunkvežimius visoje Europoje. Šalys narės turėtų pateikti kelių sąrašą, kuriuose tokios transporto priemonės galėtų būti eksploatuojamos, o kuriuose ne.
Stiprybės – šis sprendimas leistų išnaudoti visus sunkesnių ir ilgesnių transporto priemonių privalumus. Ženkliai sumažėtų sunkvežimių nuvažiuojamų kilometrų kiekis, tikėtina, kad tai sumažintų avarijų skaičių, pagerintų transporto srautų pralaidumą, kuro sąnaudas, emisiją.
Silpnybės – sumažėjusios kelių transporto išlaidos gali nukonkuruoti ekologiškai švaresnius vandens ir geležinkelių kelius. Reiktų skirti nemažai išlaidų infrastruktūrai gerinti. Tai bus ypač aktualu gana silpnus kelių tinklus turintiems Europos regionams.
Galimybės – sumažėjusios eksploatacinės išlaidos gali atpiginti nemažai produktų ir paslaugų, o tai automatiškai sumažintų Europos gyventojų išlaidas ir pagerintų gyvenimo kokybę. Sumažėję transporto srautai gali leisti atsisakyti tam tikrų infrastruktūros plėtros projektų.
Grėsmės – iškraipyta modalinių pervežimų rinka gali smogti geležinkelių ir vandens transporto sektoriams. Tai gali pabranginti šių sektorių įkainius ir kelti problemas siekiant įgyvendinti baltosios knygos reikalavimus. Nėra tokių transporto priemonių naudojimo itin ilgiems atstumams praktikos, tad sunku prognozuoti, kaip tai paveiktų bendrą Europos transporto sistemą.
Kovo 18 d. Europos Parlamento transporto ir turizmo komitetas balsuos dėl naujųjų reikalavimų sunkvežimiams. Pasirinkta kryptis laikui bėgant bus pasiūlyta ir Europos Parlamentui, kuris ir tars lemiamą žodį dėl naujų reikalavimų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.