Ar valdžios paskelbtas karas kontrabandai neatsisuks prieš mažuosius vežėjus?

Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis paskelbė, kad griežčiau bus kontroliuojami vilkikai, važiuojantys per sieną ir gabenantys papildomas degalų atsargas. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, degalai gali būti įvežami tik standartiniuose bakuose. Už degalus, įvežtus nestandartiniuose bakuose, ketinama griežtai bausti – netgi atimti veiklos licencijas.

Tokia tvarka piktina mažuosius vežėjus. „Didelės įmonės dažniau atnaujina parką, o mažų įmonių automobilių būklė kiek prastesnė. Gilios krizės metu mažųjų įmonių atstovai keitė gamyklinius surūdijusius ir prakiurusius bakus į nestandartinius ne dėl to, kad galėtų įsivežti daugiau kuro, bet dėl to, kad standartiniai bakai labai brangūs. Pavyzdžiui, aliuminio bako kaina vienam litrui siekia apie 5 Lt, metalinio – 1 Lt. Jei norėtume įsidėti gamyklinį – standartinį –  baką, tektų už 1000 litrų talpos baką pakloti apie 5 000 Lt. Mums tokios sumos pernelyg didelės. Kartais mažųjų įmonių transporto priemonės kainuoja tik kelis kartus daugiau už gamyklinį baką“, – Vyriausybės kovos su kontrabandą plano dalį dėl degalų įvežimo nestandartiniuose bakuose kritikuoja Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius  Sigitas Česnavičius.

Pašnekovas įspėja mažuosius vežėjus dėl greitu laiku prasidėsiančių aktyvių valstybinių institucijų tikrinimų, ar degalai nevežami nestandartiniuose bakuose, ir ragina nestandartinius bakus pakeisti į standartinius (gamyklinius). „Akivaizdu, kad sugriežtinus kontrolę, į muitininkų nagus gali pakliūti kai kurios mažos įmonės, su įmontuotais nestandartiniais bakais. Jei iš jų bus atimtos licencijos vien tik dėl to, kad degalai vežami nestandartiniuose bakuose, patirsime pražūtingų nuostolių“, – įspėja S. Česnavičius.

Anot jo, mažos įmonės palaiko Vyriausybės kovą prieš kontrabandą, bet mano, kad toks griežtas traktavimas dėl degalų įvežimo nestandartiniuose bakuose neteisingas: „Reikia turėti omenyje, kad mažos įmonės, keisdamos gamyklinį 1000 litrų talpos baką į nestandartinį, dažnai savo automobilyje įsideda kur kas mažesnės talpos. Taigi manyti, kad mažos įmonės įveš daugiau degalų ir vėliau juos realizuos juodojoje rinkoje – neracionalu. Mažos įmonės įsivežtą pigesnį kurą toliau naudoja savo reikmėms – vykti į Vakarus, o ne realizuoja juodojoje rinkoje“, – savo poziciją dėsto S. Česnavičius.

Pašnekovas iškelia mintį, kad tokios priemonės  kovai su kontrabanda plane yra atsiradę neatsitiktinai – jos reikalingos konkurentams iš rinkos pašalinti. „Kas galėtų paneigti, kad prie tokio traktavimo dėl nestandartinių bakų galėtų būti prisidėję lobistai (benzino pardavėjai)?“ – įtaria S. Česnavičius.

Lietuvos vežėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius tokių kėslų neįžvelgia: „Palaikau kovą prieš kontrabandą ir nematau čia grėsmių“.

Primename, kad kovos prieš kontrabandą plane taip pat numatoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento pareigūnų dažna rotacija, numatoma už ES lėšas įsigyti daugiau rentgeno aparatų. Įdiegta numerių atpažinimo sistema taip pat padeda kovoti su kontrabanda. Be to, jau yra galimybė riziką valdyti iš vieno taško – muitinės kriminalinės tarnybos. Visų institucijų pateikiama informacija patenka į rizikos valdymo sistemą, kai duomenys apdorojami, muitinės pareigūnui duodami nurodymai, ką daryti su kroviniu.