Vairuotojus vilioja privačios aikštelės

 

 

Vilniaus senamiestyje Dominikonų ir Subačiaus gatvėse pradėjo veikti dvi naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso telpa apie šimtą automobilių. Stovėti valandą šiose aikštelėse kainuoja 1–2 litus, o galimybė automobilį statyti mėnesį – nuo 70 iki 150 litų.

 

Nors šiose aikštelėse dabar stovi vos vienas kitas automobilis, aikštelių šeimininkai ramiai laukia lapkričio 1 d. Būtent tą dieną Vilniuje įsigalios mėlynoji automobilių statymo zona, kurioje palikti automobilį valandai kainuos 6 litus.

 

„Pastebime, kad vairuotojai yra įpročių vergai. Pavyzdžiui, dauguma jų automobilius palieka pačioje Dominikonų gatvėje, nors šalia esanti mūsų aikštelė pigesnė. Vis dėlto neabejojame, kad jau lapkričio mėnesį klientų turėtų padaugėti“, – sakė naująsias automobilių stovėjimo aikšteles valdančios bendrovės „Stova“ Parkavimo veiklos projektų vadovas Giedrius Krasauskas.

 

Dominikonų gatvėje aikštelė atidaryta šalia buvusios užeigos „Dubliner“. Nuo lapkričio čia palikti automobilį kainuos tris kartus mažiau nei šalia esančioje Vokiečių gatvėje. Prie neveikiančios Misionierių bažnyčios Subačiaus gatvėje atidarytoje aikštelėje stovėti valandą kainuos vos 1 litą.

 

 

Tiesa, G. Krasauskas neatmetė galimybės, kad savo automobilius šiose aikštelėse palikti norintys vairuotojai ateityje turės plačiau atverti pinigines. „Dabar norime vartotojus pripratinti prie šių aikštelių, o paskui matysime“, – teigė jis.

 

Sklypus, kuriuose atidarytos automobilių stovėjimo aikštelės, bendrovė „Stova“ nuomojasi.

 

Naujosiose aikštelėse Dominikonų ir Subačiaus gatvėse už stovėjimą vairuotojai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais. Be to, Dominikonų gatvės aikštelėje galima naudoti ir „Parkard“ atsiskaitymo sistemos korteles, kurios taip pat veikia ir „Stovai“ priklausančiose „Unipark“ automobilių stovėjimo aikštelėse šalia Tarptautinio Vilniaus oro uosto.

 

 

Pasak G. Krasausko, konkurencija tarp privačių automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas teikiančių bendrovių sostinėje nėra didelė, todėl planuojama ir verslo plėtra. Tiesa, konkretesnių plėtros planų jis kol kas nenorėjo atskleisti.

 

„Dabar Vilniuje yra vienas didelis rinkos žaidėjas, su kuriuo konkuruoti beveik neįmanoma. Tai yra savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Kalbant apie privačias įmones, negaliu pasakyti, kad jaustume kokią nors konkurenciją. Ji, žinoma, yra, tačiau tikrai nedidelė“, – kalbėjo G. Krasauskas.

 

Pastaruoju metu privačių aikštelių verslą aktyviai plėtoja ne tik „Stova“, bet ir bendrovė „P-parkas“. Ši įmonė sostinėje valdo šešias automobilių stovėjimo aikšteles ir taip pat planuoja plėtrą.

 

Naujausia „P-parko“ aikštelė atidaryta sklype Algirdo gatvėje, šalia Mindaugo „Maximos“. Šiame sklype bendrovė „Statybų linija“ planavo statyti komercinės ir gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau planus sujaukė prasidėjusi krizė. Kol statybininkai laukia geresnių laikų, skypas buvo išnuomotas privačių stovėjimo aikštelių verslą valdančiai įmonei.

 

Aplink miesto centrą esančiose „P-parko“ aikštelėse valandai palikti automobilį kainuoja 1–2 litus.

 

 

Kol verslininkai bando įsitvirtinti rinkoje ir statyti automobilius siūlo nedidelėmis kainomis, savivaldybė žengia priešingu keliu. Be jau esančių žaliosios, geltonosios ir raudonosios automobilių statymo zonų, lapkričio 1 d. atsiras ir mėlynoji, kurioje palikti automobilį valandai kainuos 6 litus.

 

Mėlynoji zona apims Vokiečių, Didžiąją, Aušros Vartų, Šventaragio gatves. Automobilių statymas iki 6 litų už valandą pabrangs Šventaragio gatvėje ir teritorijoje aplink Operos ir baleto teatrą – A. Jakšto, A. Goštauto, A. Vienuolio, J. Lelevelio gatvėse, Gedimino prospekte nuo V.Kudirkos aikštės iki A. Jakšto gatvės ir V. Kudirkos aikštės prieigose.

 

Nors sprendimą daugiau apmokestinti automobilių statymą senamiestyje priėmę Vilniaus politikai aiškina, kad taip pasielgta siekiant paskatinti gyventojus automobilius miesto centre statyti tik trumpai ir sumažinti transporto srautus senamiestyje, tikimasi ir papildyti skylėtą miesto biudžetą.

 

Savivaldybės Komunalinio ūkio departamentas skaičiuoja, kad įvedus mėlynąją zoną sostinės biudžetas kasmet papildomai gaus apie pusantro milijono litų.