Draudikai įsitikę, kad krovinių savininkai nepakankamai pasirūpino savo turto apsauga

 

Anot bendrovės Turto draudimo departamento direktorius Tomo Nenartavičiaus, kad CMR (Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo) konvencija, kurioje numatyti vežėjų atsakomybės už krovinį apribojimai, galioja ir tais atvejais, kai transporto priemonė su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu. Pavyzdžiui, šaldyto krovinio vežėjui vargu ar pavyktų išvengti atsakomybės, jei krovinys vežant keltu būtų sugadintas dėl puspriekabės refrižeratoriaus gedimo. „Tačiau minėtoje konvencijoje numatyta, kad vežėjas nėra atsakingas už krovinį, jeigu jis negalėjo išvengti aplinkybių, dėl kurių įvyko žala. Atsižvelgiant į tai krovinio savininkui patirtus nuostolius turi atlyginti draudimo bendrovė, kurioje savininkas buvo jį apdraudęs“, – teigia T. Nenartavičius.

„Gaisras „Lisco Gloria“ kelte atskleidė problemą, apie kurią nuolatos kalba tiek draudimo bendrovės, tiek ir krovinių vežėjai. Rizikingame krovinių vežimo versle neretai pasitaiko, kai žala kroviniui sukeliama ne dėl vežėjo kaltės. Siekiant tokių nuostolių išvengti, paprastai sudaromos krovinių draudimo sutartys. Jeigu vežėjas nėra atsakingas už sugadintą krovinį, o jis nebuvo draustas krovinių draudimu, krovinio savininkas reikalavimus atlyginti patirtą žalą vis tiek pareiškia vežėjui, nors krovinių draudimu pasirūpinti turėjo jis pats. Neretai tokie atvejai vežėjams būna finansiškai nepalankūs, nes sustabdomi atsiskaitymai už suteiktas ankstesnes vežimo paslaugas. Be to, vežėjai jaučia spaudimą dėl nuostolių atlyginimo, kadangi tai gali turėti įtakos bendradarbiavimui su klientu ateityje“, – teigia T. Nenartavičius.

 

Draudimo eksperto teigimu, pasitaiko, kad vežėjai ir ekspeditoriai, kurie jau yra patekę į panašią keblią situaciją, kelia klausimą krovinio savininkui dėl jo draudimo arba jį netgi apdraudžia savo iniciatyva ir lėšomis. Tačiau akivaizdu, kad sunkmečiu, kuomet vežėjų rinkoje vyravo arši konkurencija kainomis, papildomų reikalavimų kėlimas krovinių savininkams kėlė grėsmę prarasti klientus, o draudimas sava iniciatyva reiškė didesnes ir galbūt nekonkurencingas paslaugos kainas. Kad krovinių draudimo apsauga nesirūpinama liudija pretenzijų vežėjams faktai ir skaičiai. Juk jeigu yra krovinio draudimas, tai vežėjams reikalavimai atlyginti nuostolius dėl sugadinto krovinio nekeliami, nes nuostolius atlygina krovinio draudikas.

 

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, 2008 m. draudimo rinkoje buvo sudaryta 5,6 tūkst. krovinių draudimo sutarčių, 2009 m. – 4,4 tūkst. Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius rinkoje buvo sudaryta 3,6 tūkst. sutarčių – beveik 20 proc. daugiau nei per praėjusių metų atitinkamą laikotarpį. „Nors šiemet krovinių draudimas vėl pradėjo augti, sutarčių skaičius išlieka labai mažas – akivaizdu, kad kasmet krovinių pervežama tikrai daugiau nei keli tūkstančiai.

 

Primename, kad per užpraeitą savaitgalį Baltijos jūroje įvykusio kelto „Lisco Gloria” gaisrą sudegė 79 vilkikai. Vežėjai skundžiasi, kad juos skriaudžia krovinių savininkai. Jie sustabdė mokėjimus.

 

Skaičiuojama, kad prarastų krovinių vertė siekia apie 50 mln. Lt, dar 50 mln. Lt nuostolių patyrė vežėjai.