R. Račickas: „Dėl spragų privalomojo draudimo įstatyme merdime, bet dar nenumirštame“
Lietuvos smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijai sudrebinus draudikų tvirtovę – pradėjus kelti į viešumą su žalų neišmokėjimu susijusias problemas – Lietuvos vežėjai, regis, įgavo daugiau drąsos viešai apie tai kalbėti. Jų teigimu, privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPD) prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai. Neturtinės žalos dalį, kurios neatlygina draudikas, privalo sumokėti autoįvykio kaltininkas. Dėl to vežėjų įmonėms gali grėsti realus bankrotas. Su tokiu scenarijumi susidūrė L. Račicko įmonė „Vikunija“.
L. Račicko įmonė „Vikunija“ krovininis automobilis „Mercedes Benz“ Kalvarijos savivaldybėje, kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu „Ford Galaxy“, vairuojamu Latvijos piliečio, bei kliudė pakelėje stovėjusį traktorių.
Eismo įvykio metu žuvo lengvuoju automobiliu važiavę keturi Latvijos piliečiai, o traktoriaus vairuotojas patyrė sunkių kūno sužalojimų. Avariją sukėlusi transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje „Gjensidige Baltic“, tačiau įmonei „Vikunija“ priteista papildomai atlyginti 105 tūkst. Lt neturtinę žalą.
„Atsakingas draudikas moka išmoką, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį su draudėju prisiėmė atsakomybę atlyginti 1000 EUR neturtinę žalą pagal TPVCAPD 11 str.“, – aiškina draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo vyriausiasis juristas Algis Vidzėnas. Pašnekovas paaiškina, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino visą priteistą turtinę ir neturtinę žalą.
L. Račicko įmonės „Vikunija“ vadovas Robertas Račickas piktinasi, kad atlyginta neturtinė žala yra nepakankama.
„Mums dėl šio įvykio priteista atlyginti 105 tūkst. Lt neturtinę žalą. Kadangi mes apsidraudę privalomuoju draudimu su „žaliąja korta“, mums turėtų padengti. Juk pagal ES galiojančias direktyvas, tai priklauso, tačiau šių pinigų negauname. Mūsų atveju žuvusiųjų artimųjų ieškinys yra 700 tūkst. Lt. Teismas dalį šios sumos – 105 tūkst. Lt – priteisė mums. Apskundėme teismo nutartį, tačiau ir Kauno apygardos teismas nieko nepakeitė – atmetė skundą“, – komplikuotą situaciją aiškina R. Račickas.
Šiuo metu „Vikunija“ advokatai rengia skundą Aukščiausiajam teismui: „Pagrindinis mūsų argumentas bus tas, kad nacionalinis draudimo įstatymas prieštarauja 2005 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai, kurioje aiškiai pasakyta, jog privalomojo draudimo sumos būtų ne mažesnės kaip: a) žalos asmeniui atveju mažiausia atlyginama suma yra 1 000 000 EUR kiekvienam nukentėjusiajam asmeniui arba 5 000 000 EUR kiekvienam žalos atlyginimo reikalavimui (įvykiui), nepriklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus“. Iš to matyti, kad direktyva, skirtingai nei nacionalinis draudimo įstatymas, nesuteikia teisės riboti ir neriboja draudimo atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo srityje. Priešingai, direktyvos tekstas numato bendrą žalos asmeniui atlyginimą, nurodydamas minimalią garantuotiną sumą, kurią privalo užtikrinti valstybė narė“, – dėsto R. Račickas.
Vežėjas sako, jog vertinant (TPVCAPD) įstatymo 11 straipsnyje numatytus draudimo atsakomybės ribojimus (aut. pastaba – numatyta, kad draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. sudaro 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui), darytina išvada, kad jie neatitinka minėtos direktyvos. Taigi neleistinai sumažina ir draudėjo, ir nukentėjusios asmens teises, dėl to direktyvos nuostatos yra įgyvendinamos netinkamai.
„Už tai valstybei gali kilti atsakomybė. Toks įvykis buvo Norvegijoje. Šioje šalyje, pagal nacionalinę teisę, draudikai neatlygina eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos. Bylos ieškovė, eismo įvykio metu netekusi sutuoktinio ir dviejų vaikų bei pati patyrusi sveikatos sutrikimų, Norvegijos teismuose prisiteisė neturtinės žalos atlyginimą iš kaltininko. Kadangi iš šio asmens išsiieškoti priteistos sumos nepavyko, ieškovė padavė į teismą valstybę, bandydama įrodyti, kad Norvegija pažeidė ES teisę, netinkamai įgyvendindama (TPVCAPD) direktyvą. Teismas nusprendė, kad direktyvoje vartojama žalos asmeniui sąvoka apima ir turtinę, ir neturtinę žalą. Taigi ieškovės suma buvo priteista iš valstybės“, – tarptautine praktika dalijasi vežėjas iš Utenos R. Račickas.
Lietuvoje praktika kiek kitokia – didžiąją dalį neturtinės žalos, dažnai siekiančios keletą dešimčių ar net šimtus tūkstančių, pagal teismo nutartį turi atlyginti draudėjas. Dėl priteistos didelės neturtinės žalos sumos draudėjas tiesiog bankrutuoja, o nukentėjusysis asmuo negauna jokio atlyginimo.
Komentarai
Labai gerai, kad įmonės darbuotojai nenuleidžia rankų ir siekia teisybės. Panašus atvejis gali nutikti bet kuriai įmonei.Todėl jiems turėtų padėti "LINAVA" juristai, kaip pasiekti rezultatų pagal Norvegijoje pritaikyta tarptautine praktika.Kai Lietuvos valstybė bus priversta padengti žalą už netinkamai šalyje įgyvendintą privalomojo draudimo direktyvą, tik tada vyriausybė imsis priemonių kaip kontroliuti draudikus. Dabar jie, kartu su draudimo bendrovėmis, galvos skausmą permetė ant vežėjų pečių.Kol taip neatsitiks
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.