Kas šeštas vairuotojas yra važiavęs be draudimo

 

Tyrimo duomenimis, vieną kartą be draudimo yra važiavę 9,2 proc. vairuotojų, kelis kartus – 6,9 proc., o be draudimo važinėja dažnai arba visuomet – 0,4 proc. vairuotojų. Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktoriaus Audriaus Pilčico teigimu, šie skaičiai ganėtinai dideli. „16,5 proc. tolygu 116 tūkst. miestų, kuriuose vyko apklausa, gatvėmis važinėjančių vairuotojų – tai, kad jie yra rizikavę nors kartą vairuoti be privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo atspindi didelį problemos mastą“, – sako A. Pilčicas.

 

Labiau rizikuoti linkę vyrai – iš jų net daugiau kaip penktadalis apklausos metu teigė važinėję be draudimo, tuo tarpu moterų – perpus mažiau. Lyginant penkių didžiųjų miestų apklausos rezultatus, visuose miestuose situacija yra labai panaši, tačiau sąlyginai pavyzdingiausi Klaipėdos vairuotojai. Beveik 85 proc. klaipėdiečių teigė, kad vairuoja tik apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tuo tarpu Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose tokių vairuotojų yra beveik 1,5 proc. mažiau.

 

Tyrimo duomenys taip pat atskleidė, kad pareigą apsidrausti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ignoruoja dažniausiai 20-29 m. amžiaus vairuotojai. Apklausos duomenimis tokių vairuotojų yra net 26 proc. Tuo tarpu pavyzdingiausi – 50-59 m. amžiaus vairuotojai, tik 11 proc. jų bent vieną ar daugiau kartų yra vairavę nepasidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. „Statistika atspindi, kad vairavimo patirtis turi įtakos avaringumo lygiui: kuo patirtis didesnė, tuo mažiau įvykių sukeliama. Jaunesni žmonės rečiau būna sukaupę ilgametę vairavimo patirtį, todėl tyrimo rezultatai, atspindintys, kad būtent jie dažniausiai linkę rizikuoti ir sėsti prie vairo be draudimo, kelia didelį susirūpinimą“, – teigia A. Pilčicas.

 

„Lietuvoje sukurta sistema, užtikrinanti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuotojo interesai būtų visuomet apsaugoti. Jeigu eismo įvykį sukelia neapsidraudęs vairuotojas, nukentėjusiajam žalą atlygina LR transporto priemonių draudikų biuras. Tačiau tai nereiškia, kad neapsidraudęs vairuotojas išvengia atsakomybės – LR transporto priemonių draudikų biuras visuomet išsireikalauja, kad jam išmokėtą išmoką kompensuotų įvykio kaltininkas. Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ duomenimis, praėjusiais metais privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai vidutiniškai patirdavo 2,2 tūkst. litų žalą. Taigi, rizikuojantiems važinėti be draudimo reikėtų įvertinti, kad tai daryti neapsimoka – vieną kartą sukėlus eismo įvykį reiktų sumokėti maždaug tiek, kiek už dešimties metų draudimo apsaugą – ir tai tik skaičiavimams naudojant sąlygą, kad sukelta statistiškai vidutinė žala. Tuo tarpu nereikėtų pamiršti, kad pasitaiko žalų, kurių nuostoliai siekia ir šimtus tūkstančių, ir daugiau nei milijoną litų“, – teigia A. Pilčicas.

 

Gyventojų apklausa buvo atlikta vasarį. Jos metu 563 vairuotojai buvo apklausti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestuose.