Ar transporto įmonės laikys įjungtą aukštą pavarą?
Įmonių mokumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“ atliko kelių transporto įmonių kredito rizikos tyrimą. 2011 metais šios šakos perspektyva išlieka teigiama.
Kelių transportas – viena iš nedaugelio veiklų, kur pardavimai auga visų dydžių įmonėse. „Creditreform Lietuva“ pastebi, kad krovinių pervežimo įmonės sėkmingai pasinaudojo tuo, kad išaugo paklausa, bet įėjimo į rinką barjerai smarkiai išaugo. UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpos akcentuoja tris skaičius:
– Krovinių pervežimų kainos per 5 ketvirčius išaugo 19%;
– Transporto priemonių skaičius per krizę sumažėjo. Šiuo metu bankrutavusios transporto įmonės prieš krizę 2008 m. turėjo 20% transporto priemonių;
– Naujų investicijų, finansuojamų lizingo būdu, suma 2007-2009 metais sumažėjo 15 kartų ir nors vėliau išaugo, tebėra 5 kartus mažesnė nei 2007 metais
Prieš krizę kelių transportas sparčiai augo dėl perkaitusios ekonomikos, išaugusių krovinių srautų ir palankių lizingo sąlygų. Daug įmonių įsteigta neseniai. Iš 2009-2010 m. veikusių kelių transporto įmonių 40% įsteigta 2005 – 2010 metais (vien 2007 metais – 10,8%). Tuo tarpu tarp didesnių vyrauja seniau įsteigtos įmonės:
– Iš stambių 37 įmonių (apyvarta virš 25 mln. Lt) net 73% įsteigta iki 1997 metų;
– Iš vidutinių 302 įmonių (apyvarta 4-25 mln. Lt) 50% įsteigta iki 1997 metų;
– Iš mažų 570 įmonių (apyvarta 1-4 mln. Lt) 48% įsteigta iki 1997 metų;
-Iš smulkių 3425 įmonių (apyvarta mažiau 1 mln. Lt) 44% įsteigta nuo 2005 metų;
Prasidėjus krizei kelių transporto sektoriaus metiniai pardavimai pradėjo smukti anksčiau nei visas ūkis, o 2009 m. viduryje krito kartu su visa ekonomika – pajamos sumažėjo 27%.
Pervežtų krovinių kiekis tonomis, sumažėjo 22,8% (2009 m., lyginant su 2008 m.):
– Vidaus pervežimuose -31%;
– Tarptautiniuose pervežimuose į Lietuvą -20%;
– Tarptautiniuose pervežimuose iš Lietuvos -7%;
– Tarptautiniuose pervežimuose tarp kitų šalių -1,7%;
Kadangi transporto paslaugos lengvai pakeičiamos, daugelis transporto įmonių nukentėjo dėl to, kad dalis užsakovų transporto paslaugas buvo įtraukę į „neprioritetinius“ mokėjimų eilėje. Tačiau didžioji dalis įmonių bankrutavo ne dėl atsiskaitymų uždelsimo ar užsakovų bankrotų, bet dėl negalėjimo mokėti laiku lizingo įmokas, kai staiga krito pajamos.
Turto areštų kiekiu transportas buvo tarp rizikingiausių sektorių. Per „piką“ 2009 m. sausį – balandį buvo įregistruoti 1428 turto areštai 586 įmonėse (12,1% įmonių).
Veikiančių transporto įmonių sąrašuose jau nebėra:
– 45% įmonių, kurioms buvo įregistruoti turto areštai per pirmus keturis 2009 m. mėnesius;
– 35% įmonių, kurioms areštai įregistruoti 2010 m. pradžioje.
Turto areštų sparčiai mažėja, bet jų vis 1,4 karto daugiau nei 2008 metų pradžioje. Per 2011 m. sausį-balandį įregistruoti 379 turto areštai 282 įmonėms (5,7% įmonių).
Ši krizė palietė ne tik naujas ir mažas kelių transporto įmones. 2009-2010 m. bankrutavo virš 300 kelių transporto įmonių (6%), tačiau iš įsteigtų 1990, 2000 ir 2006 metais (ir veikusių 2009-2010 metais) bankrutavo virš 10%.
Rinka prasidėjo atsigauti 2010 metų pradžioje. Didžiausią įtaką tam turėjo tranzitiniai pervežimai. Lietuvos kelių transporto įmonių pervežimai tarp kitų šalių 2010 m. sudarė 22% pervežtų krovinių (tonomis) ir 45% atlikto transportino darbo (tonkilometriais) .
Paklausos tendencijas atspindi natūriniai skaičiai. Pervežtų krovinių kiekis (tonomis) 2010 m. lyginant su 2009 m. išaugo 3,5% :
– Vidaus pervežimuose sumažėjo -5%;
– Tarptautiniuose pervežimuose iš Lietuvos +24%;
– Tarptautiniuose pervežimuose į Lietuvą +16%;
– Tarptautiniuose pervežimuose tarp kitų šalių +10% (apimtys augo 4 metus iš eilės– nuo 2006 metų augimas net +44 %);
Pervežimų kainos nuolat auga nuo 2009 m. IV ketvirčio. Per tą laiką iki 2010 m. pabaigos jos išaugo 19%. Viena iš priežasčių – maža palyginamoji bazė, kai kainos krizės pradžioje smuko.
Pervežimų pajamos 2010 m. lyginant su 2008 metais išaugo 18% – krovinių transporte padidėjo +23%, o keleiviniame transporte sumažėjo -13%. Šie skaičiai dar neapima 2011 m. pradžios, kai dėl Lenkijos – Rusijos nesutarimų padaugėjo darbo Lietuvos kelių transporto įmonėms.
Pusėje kelių transporto įmonių pardavimai padidėjo (2010 m. lyginant su 2009 metais); be to, 7% įmonių skaičiaus sudaro naujos įmonės. Kelių transporto sektoriaus ypatybė ta, kad čia auga ne tik stambiosios įmonės, bet ir vidutinės ir net smulkios įmonės.
– Iš įeinančių į „Creditreform“ TOP 5000 įmonių (apyvarta virš 4 mln. Lt) pardavimai padidėjo 72% viso kelių transporto įmonių skaičiaus;
– Iš įmonių, kurių apyvarta siekia 1-4 mln. Lt, padidėjo 69% įmonių pardavimai;
– Smulkiausių įmonių grupėje 2010 metais padidėjo 45% įmonių pardavimai, dar 8% pradėjo veiklą, tačiau išnyko 15% smulkių įmonių.
Tendencijos atskirose kelių transporto šakose skiriasi:
– išaugo 61% krovinių transporto įmonių pardavimai, dar 9% atsirado naujų;
– pardavimai sumažėjo 49% miestų keleivių transporto įmonių;
– taksi veikla yra nesėkmingiausia – per metus išnyko net 23% įmonių, o 58% įmonių pardavimai sumažėjo.
Konkurencinė aplinka kelių transporte sumažėjo (realiai 2010 m. veiklą nutraukė 13% įmonių, naujų atsirado 7%).
Nepaisant spartaus augimo, kelių transporto įmonių finansiniai rodikliai lieka gana rizikingi:
– Nuosavybės rodiklis (nuosavybės ir turto santykis) svyruoja apie 0,50
– Einamojo mokumo (bendrojo likvidumo) koeficientas tesiekia 1,09. Tik 10% apyvartinių lėšų poreikio finansuojama iš nuosavų apyvartinių lėšų, o 45% poreikio finansuoja degalų ir kitų prekių tiekėjai.
Atsiskaitymų trukmė (pirkėjų atsiskaitymo ir atsiskaitymo su tiekėjais apyvartumas dienomis) kelių transporte grįžo į prieškrizinę padėtį.
Tačiau tam daug įtakos turi finansavimo instrumentų trūkumas ir griežta tiekėjų (degalų, padangų, autodalių, eksploatacinių medžiagų) kreditavimo politika. Daugelis kelių transporto įmonių jaučia didelį apyvartinių lėšų trūkumą. tiekėjai šiuo metu taiko griežtą kreditavimo politiką.
Tik nedaugelis jų gali naudotis prekinio kredito draudimo ir faktoringo paslaugomis.
Logistikos įmonės pasitaikius progai gali bandyti pailginti atsiskaitymų terminus, nes su jomis pervežimų užsakovai dabar atsiskaito 10 dienų lėčiau nei iki krizės.
Rizikai įtakos turi ir lizinguojamo turto dalis. 2011 m. pradžioje lizingo būdu buvo įsigyta 20% miesto transporto, apie 30% kitų autobusų, 39% krovininio transporto priemonių ir virš 80% taksi įmonių (ne vairuotojų) vardu naudojamų automobilių.
„Creditreform Lietuva“ skaičiuojamas CR reitingas atspindi teigiamus šakos pokyčius. Per pastarajį pusmetį transporto įmonių reitingas ženkliai pagerėjo. Kelių transporte geros būklės įmonių per pusmetį (spalis – balandis) pagausėjo nuo 10% iki 19%.
Kelių transporto ypatybė ta, kad vidutinės įmonės yra mažiau rizikingos – jos mažiau buvo įsikolinusios lizingams. Mažos rizikos klasėse yra 25% stambių, 36% vidutinio dydžio ir 17% mažų ir smulkių įmonių. Mažiausiai rizikingas – krovininis transportas, labiausia rizikingos– taksi įmonės.
Bent kol kas esami kelių transporto transporto rinkos dalyvai turi stiprią derybinę poziciją ir gali laikyti transporto paslaugų kainas, kurios dar turi galimybių augti.
– Viena iš priežasčių – sumažėjęs transporto priemonių kiekis ir išaugę įėjimo į rinką barjerai dėl sumažėjusių lizingo apimčių;
– Kita priežastis – pastovi paklausa ir mokūs užsakovai. Pervežimų užsakovai kol kas į savo gaminių kainą gali įskaičiuoti augančius transporto kaštus, kai auga jų produkcijos pardavimų apimtis.
Krovininio kelių įmonėms transporto įmonėms išlieka trukdžiai:
– Nors kyla naftos kainos, Lietuvos vežėjai turi galimybę prisipilti pigaus kuro Rytų šalyse;
– Krovininam transportui kol kas mažesnę įtaką turi augančios išlaidos darbo už mokesčiui, bet pradeda jaustis darbuotojų trūkumas.
– Papildomas rezervas konkurencingumo didinimui gali būti krovinių srautų į Lietuvą ir iš Lietuvos išsilyginimas, jei atsigaus Lietuvos vidaus rinka;
– Atskiruose segmentuose padėtis gali pablogėti – pvz., lengvųjų automobilių pervežimo po š.m. liepos 1-osios, kai sumažės importuojamų automobilių srautai į NVS šalis.
– Neigiamos įtakos gali turėti ir sunkiai numatomi veiksniai – keltų eismo sutrikimai, kelių mokesčių pokyčiai Lenkijoje ar kitose šalyse, transporto leidimų į Rusiją trūkumas metų pabaigoje ar galimos ES sankcijos Baltarusijai.
Keleiviniame transporte yra visi smukusios vidaus rinkos požymiai – maža vidaus paklausa ir augančios išlaidos (visų pirma kuro kainos). Keleivinio kelių transporto įmonės kelia klausimus dėl iki šiol neišpręstų lengvatinių keleivių vežimo ir lengvatinio PVM grąžinimo. daliai įmonių 2011 metų III ketvirtį gali būti sezoninis atsigavimas.
„Creditreform Lietuva“ nuomone, nepaisant trukdžių krovininio kelių transporto įmonėms perspektyvos 2011 metais išliks teigiamos.
Kelių transporto įmonių augimą ribos nuosavo kapitalo stoka, apyvartinių lėšų trūkumas, gali pradėti jaustis investicijų stoka.
Kelių transporte yra visos prielaidos spartesnei veiklos koncentracijai ir kapitalo investicijoms iš kitų šakų, visų pirma logistikos įmonių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.