Rytų kaimynai iš automobilių turgų nedingo
Nuvertėjus Baltarusijos rubliui nuo liepos įsigalioję didesni Muitų sąjungos muitai nėra kliūtis vėl pirkti naudotus automobilius Lietuvoje.
Iš Lietuvos per Baltarusiją automobiliai keliauja ir į kitas Muitų sąjungos šalis – Rusiją bei Kazachstaną.
Mokesčiai sumažėjo
Lengvųjų automobilių su tranzitiniais numeriais ir jais pakrautų automobilvežių srautas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktų link šį rugpjūtį buvo beveik 130 kartų mažesnis nei liepą, tačiau visiškai nenutrūko.
Neoficialiame pokalbyje Baltarusijos piliečio Pavelo pasiteiravus, kiek įsigaliojusi Muitų sąjunga turi įtakos jo tautiečių apsipirkimui Lietuvos automobilių turguose, jis atkirto, kad šiuo metu tai iš esmės mažai ką keičia.
„Visus mokesčius savo šalyje mokame nacionaline valiuta ir pagal oficialų kursą, t. y. keliais tūkstančiais rublių mažesnį kursą nei rinkoje. Nuo metų pradžios Baltarusijos rublio vertė yra labai nukritusi, kasdienės prekės yra pabrangusios beveik tris kartus. Tačiau nustatyti muitų tarifai už automobilius nesikeičia. Iki liepos 1 d. už vieną importuotą automobilį vidutiniškai buvo mokamas 1,5 tūkst. eurų, t. y. 10 mln. Baltarusijos rublių, šiuo metu mokama apie 2,5 tūkst. eurų, arba 19 mln. Baltarusijos rublių. Bet šios sumos vertė panaši kaip dar įsigaliojant Muitų sąjungai“, – bandė paaiškinti Pavelas. Jis pridūrė, kad jeigu muitus reikėtų mokėti pagal euro kainą rinkoje, tai reiktų pakloti beveik 26 mln. Baltarusijos rublių.
„Automobilių iš Lietuvos importuotojams verta mokėti muitus oficialiu kursu. Teko girdėti, kad netgi rusai ir kazachai Lietuvoje nupirktus automobilius išsimuitina Baltarusijoje, moka Baltarusijos rubliais ir taip nemažai sutaupo“, – pasakojo Pavelas.
Jo nuomone, pirkėjai iš Rytų į Lietuvos turgus sugrįš, kai iki liepos mėnesio naudotų automobilių prisisotinusios Baltarusijos ir Rusijos rinkos vėl taps alkanos.
Baltarusiai sugrįžta
Dar birželį, kai pirkėjai iš Baltarusijos Lietuvoje nupirko beveik 20 tūkst. naudotų automobilių ir už juos paklojo 292 mln. litų, pardavėjai tikėjosi sugrįžtančių pirkėjų sulaukti rudenį. Tuomet manyta, kad baltarusiai į Lietuvą sugrįš pirkti naujesnių automobilių, t. y. 3–5 metų senumo, nes už apynaujus ir mažo galingumo automobilius skaičiuojami mažesni muito mokesčiai.
Naujesnius automobilius pirkėjai iš Baltarusijos pradėjo pirkti jau liepą. Iki liepos į Baltarusiją eksportuoto vieno automobilio vertė vidutiniškai siekė 15 tūkst. litų, o liepą ji išaugo iki 40 tūkst. litų. Tokius duomenis pateikia Statistikos departamentas. Anot naudotų automobilių prekeivių, rugpjūčio ir rugsėjo statistika turėtų būti geresnė.
„Pastebime, kad pirkėjų iš Baltarusijos į turgų užsuka daugiau nei liepos mėnesį. Tačiau pasakyti, kad baltarusiai sugrįžo su tokia pačia perkamąja galia, dar negalėčiau. Jų yra, bet jie perka nedaug“, – sakė Kauno turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis.
Kai kurie automobilių pardavėjai neprarado pirkėjų iš Baltarusijos net ir įsigaliojus Muitų sąjungos muitams. Bendrovės „Moller Auto“ naudotų automobilių pardavimo ekspertas Rimantas Olšinskas sakė, kad baltarusiai kaip pirko, taip ir perka automobilius.
„Vienintelis skirtumas, kad pirkti į Lietuvą jie atvažiuoja, kai jau turi konkretų pirkėją. Anksčiau pirkdavo tikėdamiesi parduoti bet kam“, – sakė R. Olšinskas.
Per Baltarusiją – į Rusiją
Pasak V. Naujanio, Rusija yra pagrindinė baltarusių Lietuvoje perkamų ir po to perparduodamų automobilių rinka.
„Jie ieško kelių, kaip rusams pasiūlyti gerą kainą ir uždirbti. Teko girdėti, kad įsigaliojus Muitų sąjungai liko baltarusiams naudinga įstatymo spraga, kuria pradedama naudotis. Pasirodo, kad juridiniai asmenys iš Baltarusijos į Muitų sąjungą gali pigiau importuoti automobilius nei juridiniai ar fiziniai asmenys iš Rusijos. Visokių gandų ir spėliojimų yra, bet tai yra mūsų viltys“, – sakė V. Naujanis.
Jam pritarė ir bendrovės „Moller Auto“ atstovas R. Olšinskas. „Dabar baltarusių Lietuvoje nupirktų automobilių pagrindiniai pirkėjai – rusai. Tačiau nupirkti automobiliai apsuka savotišką ratą, nes yra gabenami per Baltarusijos pasienį. Matyt, tai susiję su lengvesnėmis išmuitinimo sąlygomis“, – teigė R. Olšinskas.
Išmuitinimo Baltarusijoje subtilybėmis jam neteko domėtis, esą svarbu, kad pirkėjai iš Baltarusijos Lietuvos visiškai neapleido ir šiuo metu perka gana brangius automobilius.
Turgaus tendencijos
Kauno turgaus direktoriaus V. Naujanio pastebėjimu, šiuo metu turguje karaliauja tadžikai ir kirgizai, bet baltarusiai išlieka laukiamiausi pardavėjų.
Kai liepos mėnesį iš Lietuvos turgų dingo baltarusiai, pagrindiniais pirkėjais tapo tadžikai, kirgizai ir rusai. Baltarusiams išpirkus visus geresnius automobilius, tadžikams ir kirgizams tiko ir senesni. Šių tautybių pirkėjai perka vidutiniškai 3–5 tūkst. litų kainuojančias senienas. Rusai dairosi vidutiniškai 18 tūkst. litų kainuojančių automobilių. Nors baltarusių labai sumažėjo, vis dėlto jie yra laukiami brangesnių automobilių pardavėjų, nes nuo liepos ieško vidutiniškai 40 tūkst. litų kainuojančių pirkinių.
Autoplius.lt vystymo vadovas Viktoras Daukšas sakė, kad jau liepos mėnesį portalo lankytojų iš Baltarusijos ir Kazachstano sumažėjo apie 80 proc. Tačiau vis tiek yra baltarusių, besidominčių Lietuvos naudotų automobilių rinka. Iki rugsėjo pabaigos portale apsilankė pusė milijono lankytojų iš Baltarusijos. Šiuo metu esą naudotų automobilių pardavimo skelbimais aktyviau nei pernai tokiu pačiu metu domisi galimi pirkėjai iš Rusijos, Estijos, Ukrainos ir Norvegijos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.