Pavasarinis “galvos skausmas” – duobės keliuose

 

Sugadintos, prakirstos transporto priemonių padangos, sulankstyti ratlankiai, sulaužytos važiuoklės detalės, pamesti buferiai ir automobilio dugno apsaugos detalės – tai bene pagrindinės bėdos, kurias vairuotojai patiria įvažiavę į kelyje pasitaikiusią duobę.

 

O kur dar papildomi nemalonumai: sugaištas laikas, sugadinta nuotaika, nebaigta kelionė, piniginės išlaidos, užsitęsę automobilio remonto darbai ir kt.

 

Dėl duobių nukenčia beveik visų markių mūsų šalies keliais riedantys automobiliai, kuriuos vairuoja tiek vyrai, tiek moterys, nesvarbu, kokio amžiaus.

 

Tiesa, rečiau kelių duobės žalos pridaro didesnio pravažumo transporto priemonėms – visureigiams, krovininiams automobiliams, sunkvežimiams, mat jie yra pritaikyti sudėtingiems keliams, tačiau kartais nukenčia ir jie.

 

Kaip kompensuoti žalą

 

Tik kasko draudimu automobilį apdraudę vairuotojai gali tikėtis, kad visi nuostoliai jiems bus kompensuoti.

 

Dėl kelio duobės vairuotojai gali patirti nuo 40 litų iki keliasdešimties tūkstančių litų siekiančius nuostolius.

 

Žalos dydis priklauso nuo automobilio vertės, nuo to, kokios padangos ir ratlankiai jame yra sumontuoti.

 

Jeigu vairuotojai nepasirūpinę kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo tenka kreiptis į kelią valdančią savivaldybę ar jį administruojančią įmonę.

 

Patirtų nuostolių atlyginimo iš minėtų institucijų galima reikalauti tiktai tuo atveju, jei duobė kelyje nebuvo paženklinta, vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių ir nebuvo informuotas apie esančią kliūtį įspėjamuoju kelio ženklu.

 

Norint išsiieškoti nuostolius iš savivaldybės arba už kelių priežiūrą atsakingos tarnybos reikia nusiteikti ilgam bylinėjimuisi teismuose.

 

Ši procedūra nėra paprasta, tad retas vairuotojas tam ryžtasi. Laimėti tokias bylas yra gana sunku netgi draudimo bendrovėms, turinčioms profesionalius teisininkus.

 

Žalą vairuotojai gali patirti ne tik įvažiavę į duobę, bet ir bandydami ją aplenkti. Paskutinę akimirką duobę pastebėję vairuotojai bando jos išvengti, kartais pasukdami automobilį į priešpriešinio eismo juostą.

 

Tokie eismo įvykiai gali baigtis skaudžia nelaime. Taip pat didelė eismo įvykio grėsmė kyla tada, kai prieš pat duobę vairuotojai staigiai stabdo.

 

Situacija keliuose

 

Daugiausia duobių yra mūsų miestų gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose, kuriais rūpinasi savivaldybės.

 

O geriausia valstybinės reikšmės magistralinių kelių būklė.

 

Krašto ir rajoniniai keliai yra kur kas seniau nutiesti, jų danga susilpnėjusi. Dėl lėšų trūkumo kai kurie keliai neremontuoti keliolika metų ar 2009–2010 metais šiuose keliuose nebuvo atliktas net paprastasis dangos remontas.

 

Valstybinė automobilių kelių direkcija prižiūrimiems magistraliniams, krašto ir rajoniniams keliams taisyti pernai buvo gavusi 26,7, o šiemet – 25,9 milijono litų. Šiomis lėšomis kasmet užtaisoma 220–230 tūkstančių kvadratinių metrų kelio dangos išdaužų ir apie 500 tūkstančių metrų jos plyšių.