Transporto sektoriaus darbuotojų pareigybių labirintai
Ieškomas logistikos vadybininkas. Reikalingas ekspedicijos vadybininkas. Siūlo darbą transporto vadybininkui. Tokiais ir panašiais skelbimai transporto sektoriaus įmonės bando vilioti būsimus darbuotojus darbui su vairuotojais, vežėjais arba saviem kroviniams pervežti. Tačiau kodėl vieniems transporto vadybininkas yra tas, kuris dirba su vairuotojais, o kitiems – tas, kuris dirba su vežėjais ir klientais? Koks šių pareigybių skirtumas ir ar jis egzistuoja?
Darbuotojų deficitas
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį transporto sektoriuje Lietuvoje, įskaitant sandėliavimo veiklą, dirbo 98 700 darbingų mūsų šalies gyventojų. Daugiau gyventojų pluša tik žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei švietimo sektoriuose. Nepaisant to, kad dirbančiųjų transportavimo ir sandėliavimo veikloje, lyginant su 2013-ųjų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,2 proc., tačiau transportas ir toliau išlieka viena geidžiamiausių darbo sričių.
Darbo skelbimų tinklalapiai lūžta nuo darbo pasiūlymų, norintiems įsidarbinti transporto sektoriuje. Šios savaitės pradžioje darbo skelbimų tinklalapyje www.cvonline.lt Transporto ir logistikos srityje buvo 205 darbo pasiūlymai. Darbo skelbimų portale www.cv.lt jų buvo dar daugiau – 445. O štai Lietuvos darbo biržos tinklalapyje galima surasti virš 1000 darbo pasiūlymų transporto ir ryšių srityje. Tiesa, nemaža dalis iš jų – darbo pasiūlymai vairuotojams.
Pavadinimai tie patys – kriterijai skirtingi
Norintieji dirbti konkretesnį darbą, pavyzdžiui, su svetimais vežėjais pervežti įmonės klientų krovinius, turėtų žiūrėti skelbimų turinį, o ne pavadinimas. Štai viena Lietuvos transporto kompanija skelbiasi ieškanti transporto vadybininko, į kurio pareigybę įeina įmonės transporto ir vairuotojų darbo planavimas, organizavimas ir valdymas, darbo laiko apskaita, bendravimas su klientais.
Tuo metu kita kompanija, ieškanti transporto vadybininko, teigia, kad būsimasis darbuotojas bus atsakingas už krovinių pervežimo ir logistinių paslaugų organizavimą, krovinių apdorojimą terminale ir muitinės sandėlyje, muitinės procedūrų ir išvežiojimo iš terminalo organizavimą.
Trečia įmonė, ieškanti pilnų krovinių transporto vadybininko teigia, kad šis darbuotojas bus atsakingas „už pilnų krovinių gabenimo organizavimą ir kontrolę (ES-LT-NVS), transporto paiešką, ryšių palaikymą su esamais klientais“. Ketvirti ieškantys transporto vadybininko teigia, kad toks darbuotojas ne tik bus atsakingas už pervežimų organizavimą ir transporto paiešką, bet turės ieškotis ir naujų klientų.
Skirtingai skelbimuose apibūdinami ir ekspedicijos vadybininkai. Štai viename iš skelbimų teigiama, kad būsimasis ekspeditorius bus atsakingas už vežėjų ir verslo klientų paiešką, derybas, transporto judėjimo kontrolę. Nors greta esančiame skelbime tokia pat pareigybė jau įvardijama kaip logistikos specialisto.
Kiti ieško ekspedicijos vadybininko, kuris ieškotų transporto įmonių, galinčių pervežti įmonių grupės krovinius, pirkti krovinių gabenimo paslaugas. Dar kitų lūkesčiai – ekspedicijos vadybininkas pirmiausia turėtų ieškoti naujų klientų, palaikyti ryšį su esamais bei organizuoti turimų krovinių pervežimus.
Skirtumo – jokio?
Kaip cargonews.lt teigė VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Logistikos ir transporto vadybos katedros vedėjas doc. dr. Darius Bazaras, iš esmės transporto, ekspedicijos ir logistikos vadybininko pozicijos nesiskiria taip ženkliai. Taigi – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Ekspertas pripažįsta, kad painiava vartojant šias pareigybes ir terminus iš tiesų egzistuoja, todėl pirmiausia reikėtų kelti klausimą, kodėl taip yra.
„Niekas šios terminologijos sistematizavimu neužsiiminėja. Pats logistikos apibrėžimas vėlgi yra problema. Yra daug vadovėlių, kuriuose yra pateikiamos pačios įvairiausios logistikos interpretacijos, apibrėžimai“, – pripažįsta doc. dr. D. Bazaras.
Specialistas teigė savo paskaitose ir mokymuose besivadovaujantis Tarptautinės logistikos vadybininkų asociacijos patvirtintu apibrėžimu, jog logistika tai „priemonių, kurios užtikrina materialaus ir informacinio srauto valdymo ir kontrolės procesus nuo pirminio šaltinio iki galutinio gavėjo, visuma“.
„Paprasčiau kalbant, tai yra visos priemonės, kurios leidžia judėti materialiam ir informaciniam srautui ir jį saugoti“, – tikina D. Bazaras.
Kad Lietuvoje vyrauja sąvokų painiava pripažįsta ir Lietuvos ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA prezidentas Tautginas Sankauskas.
„Vieningo logistikos apibrėžimo neturėjimas lemia šiokią tokią painiavą. Apskritai logistika, mūsų organizacijos kolegų nuomone, yra daugiau mokslas apie procesus, kurie atsiranda prekes gabenant, sandėliuojant, skirstant, tiekiant žaliavas. Tai – tiekimo grandinė ir jos valdymas, be kita ko apimantis ir mokesčių bei rinkliavų surinkimą“, – mintimis apie logistikos teoriją dalijosi T. Sankauskas.
Asociacijos prezidentas pritarė doc. dr. D. Bazaro minčiai, kad esminio skirtumo tarp ekspedicijos ir transporto vadybininko nėra. Abu pašnekovai sutinka, kad logistika yra gerokai platesnis terminas.
„Jeigu imtume ekspedijavimą, transportavimą ir logistiką ir bandysime sugraduoti, tai logistika padengia ir ekspedijavimą, ir transportavimą. Todėl kada yra ieškoma logistikos specialistų, transporto arba ekspedijavimo vadybininkų ar transporto paslaugų pardavėjų, tada reikėtų žiūrėti, kokia specifika arba specializacija numatoma“, – pasakojo doc. dr. Darius Bazaras.
Jo teigimu, jeigu žmogus dirba tik parinkdamas sunkvežimius, juos valdydamas ir organizuodamas pervežimus, jį iš tikrųjų galima vadinti transporto vadybininku, o jei dirba su vežėjų paieška, krovinių konsolidacija, rūpinasi krovumo didinimu – galbūt jis yra daugiau ekspedicijos vadybininkas.
„Jeigu žmogus rūpinasi ir mašinomis, ir maršrutais, ir kroviniais, ir jų konsolidavimu, ir sandėliavimo paslaugomis, jis jau turėtų vadintis logistikos vadybininku“, – apie pareigybių skirtumus kalba VGTU mokslininkas.
Kai kam ekspeditorius – vis dar vairuotojas
Kita vertus, diskutuojama, ar apskritai reikia griežtai apibrėžti, kad yra ekspeditorius, kas transporto vadybininkas, o kas logistas. T. Sankauskas tikina, kad tai padaryti – būtina.
„Savu laiku nebuvo pradėta apie sąvokų painiavą mąstyti. Pirmiausia – iš mokslo pusės, o ir gyvenimas aplenkė šią mintį. Tarkime, reikia daugiau aiškumo statistiškai klasifikuojant veiklas. Šalia pavadinimo „ekspedijavimas“ atsiranda „kita transporto agentūrų veikla“. Nedetalizuojama, kokia dėl to klasifikatorius taip atsilieka“, – apie sąvokų painiavą ir reglamentavimo būtinybę pasakoja T. Sankauskas.
Jis pateikė pavyzdį, kad dalis vežėjų lig šiol nuo senų laikų yra išsaugoję supratimą, kad ekspeditorius – tai vairuotojas, lydintis krovinį.
„Jis lydi pagal krovinio savininko patikėjimą. Tačiau dabar gyvenimas eina į priekį ir ši sąvoka tą apibrėžimą jau aplenkia, nes atsirado įmonės, atsakingos už šį gabenimą ir vežėjui, ir siuntėjui“, – teigia T. Sankauskas.
Anot jo, vieningas terminų naudojimas padeda lengviau dirbti, ypač kai susiduriama su intermodaliniu transportu. D. Bazaras pripažįsta, kad viešojoje erdvėje apie logistikos termino esmę vis dar kalbama per mažai ir daug kas šio pavadinimo vis dar vaikosi vien dėl mados.
„Daugeliu atvejų logistikos terminas skamba kaip burtažodis – gražus žodis, kuris pritraukia daug ką. Atrodo, kad pavadinti transporto kompaniją, tai yra vienaip, o pavadinti logistikos kompanija — jau yra gražiau. Bet kuriuo atveju – „sudėlioti taškus ant i“, t.y. susitarti dėl sąvokų, jas sistematizuoti ir įtvirtinti, galbūt, net teisiškai yra būtina“, – dėstė doc. dr. D. Bazaras.
Taigi telieka tikėtis, kad įvairios darbo grupės, rengiančios teisės aktus, transporto pasaulyje vartojamus terminus įtrauks į teisės aktus, o mokslininkai – apie tai daugiau kalbės viešojoje erdvėje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.