Rusija nebekaišios pagalių į TIR sistemos ratus

TIR-Plate

Beveik metus galiojantys TIR sistemos apribojimai Rusijoje, kai garantijų sistema veikė tik tam tikruose transporto koridoriuose, netrukus turėtų tapti istorija. Bent jau taip tikisi asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, šią savaitę viešėjęs Maskvoje ir susitikęs su eile įtakingų valdininkų, kuruojančių transporto sektorių.

Sąlygos, kai TIR sistema veikia tik per Muitų sąjungos partnerius, visiškai nesupančiojo rankų vežėjams: per Baltarusiją patekus į vidaus muitinę, toliau jokių didelių problemų nekildavo. Tačiau norint tiesiai kirsti Rusijos sieną iš Europos šalių, prasidėdavo trikdžiai, nes TIR knygeles pareigūnai tiesiog atsisakydavo priimti, reikalaudami naudotis Rusijos nacionalinės garantijų sistemos paslaugomis. Nors ginčai dėl šių dalykų persikėlė į arbitražinių teismų sales, o Federalinės muitinės tarnybos pareigūnų veiksmai buvo pripažinti neteisėtais, padėtis išliko neapibrėžta.

„Mes nagrinėjom Rusijos nacionalinės garantijų sistemą ir galimybes dirbti jos rėmuose, tačiau kol kas akivaizdu, kad ji turi daugiau minusų nei pliusų. Visų pirma – ji brangesnė nei TIR. Jei anksčiau garantijos už krovinius, kurių mokestinės prievolės siekia 3 mln. rublių, kainavo 1500 rublių, tai dabar tenka mokėti 3000 rublių. Tačiau esminis dalykas – ši sistema nesaugi. Dirbdami Rytų rinkose vežėjai ir šiaip vaikšto peilio ašmenimis, todėl jiems labai reikalinga struktūra, padedanti apsisaugoti nuo krovinio gavėjo ar siuntėjo sukčiavimo, nuo pareigūnų nesąžiningumo ir nekompetencijos bei panašių dalykų. TIR kaip tik ir atlieka tokią funkciją. Tuo tarpu Rusijos nacionalinė garantija visus ginčytinus atvejus sprendžia vienodai ir atsakingais už nesumokėtus mokesčius laiko vežėjus, t. y. visada bando paversti transportininkus atpirkimo ožiais. Tokia sistema užprogramuoja problemas“, – konstatavo A. Kondrusevičius.

Lygindamas Rusijos nacionalinės garantijos ir TIR sistemas, „Linavos“ vadovas teigė, kad pastaroji remiasi tarptautinių garantijų grandine, griežta vežėjų atranka, paremta jų finansiniu pajėgumu, transporto priemonių parku, abipusiu pasitikėjimu su valstybės institucijomis ir t. t. Čia patekti veikėjams, kurie veiklą pradeda planuodami kažką apmulkinti, patekti labai sudėtina. Tuo tarpu Rusijos proteguojamos nacionalinės garantijų sistemos durys atlapos absoliučiai visiems. Dėl šios priežasties gimsta „verslo“ projektai, kurių esmė – įkurti vienadienes tarsnporto įmones ir pradingti drauge su kroviniu. Minėtas kainų padvigubinimas akivaizdžiai rodo, kad draudimo kompanijos, dirbančios šioje sistemoje, nebeapsikenčia nuostolių ir nesibaigiančių pretenzijų iš muitinės. Iš pirmo žvilgsnio gali apsirodyti, kad tai neliečia Lietuvos vežėjų, tačiau taip nėra. Mūsiškiai jau ne vieną kartą nukentėję nuo kolektyvinių sankcijų, kai dėl vienam ar keliems nesąžiningiems verslininkams pareikštų pretenzijų, bausdavo visos šalies vežėjus.

A. Kondrusevičius akcentavo tai, kad teisinio pagrindo nepriimti TIR knygelių gabenant krovinius į Rusiją nėra – tik tam tikro politikų rato valia ir protekcionizmas. Kita vertus panašu, jog patys šios šalies strategai suvokia TIR sistemos svarbą pačios Rusijos ekonomikai, todėl daryti dar didesnes kliūtis, kai net Kinija žada prisijungti prie TIR (tai turėtų nutikti 2015-aisiais) būtų mažų mažiausiai nelogiška.

Kaip bus elgiamasi po gruodžio 1-osios, kai baigsis susitarime tarp Federalinės muitinės tarnybos (FMT) ir ASMAP numatytas terminas, dėl TIR Konvencijos sąlygų vykdymo Rusijoje?

„Kadangi dabartinė garantuojanti organizacija ne visiškai atitinka jų muitinės kodekse numatytus reikalavimus, sutarta surengti naują konkursą. Be ASMAP yra dar keletas asociacijų, kurios teoriškai galėtų pretenduoti į TIR partnerius. Kas laimės, kol kas galima tik spėlioti. Aišku tik tai, kad konkurso sąlygos buvo derinamos su IRU, Rusijos transporto, teisingumo, ekonominės plėtros ministerijomis, taip pat žiūrima, kad nekiltų prieštaravimų tarptautinei teisei. Gera žinia ta, kad minėtos Rusijos struktūros gana griežtai įvertino FMT poziciją, kaip pažeidžiančią konkurencijos sąlygas, todėl Federalinės muitinės tarnybos, kuruojančios minėtą konkursą, pozicija švelnėja“, – pastebėjo A. Kondrusevičius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Analitika

???????????????

Tyrimas – kokį sunkvežimį pasirinkti?

IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.

2024-11-11 81
0
Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta trečio ketvirčio vertinimais iš IRU)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-11-07 1,757
0
blog_driver_shortage

TTLA siūlo patvirtinti maksimalią užsieniečių įdarbinimo kvotą

Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.

2024-11-06 39
0
Reifen

Kaip tinkamai saugoti ir prižiūrėti padangas?

Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.

2024-10-23 55
0
???????????????

Lietuvos vežėjų dar laukia iššūkiai, bet pavasaris atneš geresnių žinių

„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.

2024-10-16 125
0