Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos transporto rinkų pelningumas

Lietuvos transporto įmonės, ypač tos, kurios vykdo pervežimus į Rusiją, negali pasigirti stabilia veikla. Rinkos rodiklius veikia daugelis veiksnių, svarbiausi — politinė ir ekonominė padėtis šalies viduje ir pagrindinėse tikslinėse rinkose. Apžvelgsime, kaip pastaraisiais metais Lietuvos vežėjams sekėsi kovoti su rinkos sunkumais, ir palyginsime jų veiklos rodiklius su pagrindinių konkurentų — Lenkijos ir Latvijos įmonių — rodikliais.

Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos transporto rinkų rodikliai

Lietuvos rodikliai

Esminis rodiklis, nusakantis pervežimų rinkos būklę — krovinių kiekis. Iš pirmo žvilgsnio (remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis), vietinės transporto įmonės galėtų turėti pagrindą optimizmui — pradedant 2009 metais ir iki dabar, pervežimų apimtys nuolat augo. Pavyzdžiui, 2013 metais, lyginant su 2012 m., bendros pervežimų apimtys išaugo 8,09%. Rezultatas, regis, puikus. (Deja, dėl įvykių Ukrainoje ir pokyčių Rusijos ekonomikoje, tikėtina, kad 2014 metų rezultatai bus kuklesni).

Panagrinėkime kitą svarbų transporto sektoriaus veiklos rodiklį —oficialias įmonių pajamas už tą patį laikotarpį, skelbiamas statistikos departamento. Lentelėje pateikti duomenys rodo, jog pajamos taip pat augo, tačiau gerokai lėčiau, nei pervežimų apimtys. 2013 m. vežėjų pajamos, lyginant su 2012 m., išaugo tik 1,87%.

Tai patvirtintina ir oficialūs statistiniai įmonių pelningumo (pelno/pajamų) duomenys. Nuo 2011 m. vežėjų deklaruojami pelningumo rodikliai nuolat krenta. Su kuo siejama tokia tendencija?

Vienas iš faktorių, labiausiai įtakojančių pelningumą — kuro kaina. Statistiniai duomenys rodo tam tikrą koreliaciją tarp kuro kainų ir pelningumo rezultatų pokyčių. Tačiau kuro kainos pokyčių negalima laikyti vienintele Lietuvos transporto įmonių pelningumo mažėjimo priežastimi.

Tikėtina, kad dar vienas faktorius, turintis įtakos įmonių pelningumui, yra nemažos investicijos į transporto parką, kurias aptarsime toliau.

Dar vienas faktorius — rinkoje esančios paklausos ir pasiūlos santykis. Žinia, jeigu paklausa viršija pasiūlą, tai kainos kyla, jeigu atvirkščiai – kainos krenta. Sekant vežėjų rentabilumo dinamiką, galime daryti prielaidą, kad šiuo metu vežėjų, siūlančių savo paslaugas, skaičius viršija krovinių savininkų poreikius.

Iš lentelėje pateiktų rodiklių matome, jog transporto rinkos patrauklumas jos pelningumo prasme krenta. Tačiau tuo pat metu stebime gana stabilų tiek transporto rinkos dalyvių, tiek transporto priemonių skaičiaus augimą. Kas tai? Optimistinės veiklos prognozės ar inertiškumas? Transporto priemonių pardavimų augimas sietinas, be kita ko, su naujojo Euro 6 standarto įvedimu. Įmonės skubėjo atnaujinti savo transporto parką, planuodamos stabiliai augančią veiklą. Tačiau ne visi vežėjai palaiko tokią savo kolegų politiką. Vienas mūsų pašnekovas, transporto įmonės atstovas, taip apibūdina įmonių, plečiančių transporto parką tuo metu, kai rinkoje juntami „persisotinimo“ požymiai, veiksmus: „Jie vadovaujasi tokia logika: Jonas turi 5 mašinas. Aš nusipirksiu 10 ir uždirbsiu dvigubai daugiau, nei Jonas. Bet jie nesusimąsto, kad Jonas turi, ką krauti į savo 5 mašinas, o ar jie turės, ką pakrauti į savo 10 – tai klausimas“.

Tačiau lentelėje pateikti skaičiai rodo, jog stambios transporto įmonės žvelgia į ateitį optimistiškai ir nebijo pirkti vis daugiau transporto priemonių lizingo būdu – 2013 m. pabaigoje tokiu būdu įsigytų transporto priemonių skaičius išaugo 19%. Vidutinės ir mažos įmonės naujas transporto priemones perka atsargiau.

Lenkijos ir Latvijos įmonių veiklos rezultatai

Dažnai pagrindiniais konkurentais Lietuvos vežėjai įvardija savo kolegas iš Lenkijos. Bendraujant su Lietuvos įmonių atstovais, galima išgirsti, kad lenkai vykdo dempingą – siūlo tokias žemas kainas, kokių lietuvių vežėjai pasiūlyti neįstengia. Tad palyginkime statistinius Lietuvos transporto rinkos duomenis su kai kuriais Lenkijos rodikliais.

Lenkų vežėjų kelių transportu pervežtų krovinių apimtys 2012 m., lyginant su 2011 m., sumažėjo 5,84%. Bet tuo pat metu, nepaisant tarsi negatyvios tendencijos, oficialiai deklaruotos įmonių pajamos minėtu laikotarpiu padidėjo 11,14%, lyginant su ankstesniais metais. Atitinkamai, padidėjo ir įmonių pelningumas. Atkreipkite dėmesį, kad šis rodiklis Lenkijoje yra beveik du kartus mažesnis, nei Lietuvoje – t.y. 2012 m., lyginant su 2011 m., lenkai, skirtingai nei lietuviai, pervežė mažiau krovinių, tačiau šiek tiek pagerino savo pelningumo rodiklius. Norėtume paminėti ir Lenkijos vežėjų transporto parko tendencijas – 2012 m. jis padidėjo tik 0,99%, lyginant su 2011 m. Vadinasi, lenkų vežėjai neskubėjo pirkti daugiau transporto priemonių nepaisant to, kad rinkos situacija buvo gana optimistinė.

Daugelis Lietuvos įmonių kitu svarbiu konkurentu laiko Latvijos vežėjus.

Bendrai paėmus, 2012 m. latvių vežėjai kelių transportu pervežė krovinių 2,44% mažiau, nei 2011 m. Tačiau nepaisant to, latvių vežėjai deklaravo žymiai didesnį pelną, nei ankstesniais metais. Jų veiklos pelningumas rodė kuklų ( iki 2%),bet stabilų augimą nuo 2009 m. Kalbant apie latvių krovininių transporto priemonių parką, 2012 m. jis plėtėsi  beveik taip pat ženkliai, kaip ir Lietuvoje –  5,07%.

Vertindami 2012 m. tendencijas, galime teigti, kad pagrindiniai Lietuvos konkurentai pervežė mažiau krovinių, nei 2011 m., tačiau pagerino deklaruojamo pelningumo rodiklius. Kitaip tariant, jiems pavyko parduoti savo paslaugas brangiau, nei anksčiau. Įdomu tai, kad dyzelinio kuro kainų pokyčiai 2011-2012 m. Lenkijoje ir Latvijoje nesukėlė įmonių pelningumo sumažėjimo. Tuo tarpu Lietuvos įmonių pelningumas krenta nuo 2011 m. Bet nepaisant to, jis vis dar ženkliai didesnis, nei Lenkijos įmonių, ir panašus į Latvijos rodiklius.

Analizuojant Lietuvos transporto rinkos statistinius duomenis, kyla keletas keliančių nerimą asociacijų su 2007-2009 m. situacija. 2007 m. įmonės, įkvėptos ekonominio rinkos pagyvėjimo, aktyviai plėtė savo transporto parkus. Bet kai vėlesniais metais ekonominė padėtis pablogėjo, sumažėjo krovinių kiekiai, vežėjams teko žengti negailestingos konkurencijos ir kainų karo keliu. Pervežimų kainos ir pelnas krito. Tad nenuostabu, kad 2009 m. buvo paženklinti rekordiniu bankrutavusių įmonių skaičiumi.

Tikimės, kad šiuo metu įmonės savo veiklą vykdo labiau apgalvotai – tiek plėsdamos transporto parkus, tiek pasirinkdamos pervežimų kryptis, o taip pat vertindamos savo pagrindines rizikas. Laikas parodys, ar pavyks Lietuvos transportui išvengti naujos krizės.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.