Transporto atstovai – prabėgę metai buvo sudėtingi, bet geri
Prabėgę metai transporto atstovams nepagailėjo iššūkių ir sunkių periodų, tačiau vis tik šio verslo atstovai vieningai teigia, kad prasti 2013 m. nebuvo. Taip pat pasidalinta ir įžvalgomis apie ateinančius metus, laukiančias grėsmes ir galimybes transporto sektoriuje.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos “Linava” generalinis sekretorius Ričardas Malkus praėjusius metus linkęs vadinti neblogais: „Labai blogi metai tikrai nebuvo. Jei ne TIR krizė ir su tuo susiję reiškiniai, būtų galima sakyti, kad metai buvo geri. Po pirmo pusmečio prasidėję stabdymai muitinėse, kuriuos siečiau su ta pačia bėda, sumažino vežėjų pelnus ir srautus.“
„Linavos“ generalinis sekretorius pastebi, kad atsiradusios problemos pasienyje kol kas itin didelės žalos metiniams rezultatams nepadarė, bet vis tik yra jaučiamos: „Šiemet prognozavome 8 – 10 proc. transporto srautų augimą. Kol kas pagal į rytus judančius srautus to pasakyti negalime. Rodikliai labai artimi praėjusiems metams.“
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos “Lineka” vadovas Tautginas Sankauskas 2013 vertina taip pat labiau teigiamai nei neigiamai: „Visų pirma reikia pasveikinti visus su pasibaigusiais metais. Įdomūs buvo metai – įtempti, turiningi iššūkiais, problemomis. Iš esmės ekspeditoriai turėtų džiaugtis rezultatais. Vangios ekonomikos metu ekspeditoriai išliko gerame rėžime.“
T. Sankauskas finansinių rodiklių ypatingai nesureikšmino ir teigia, kad svarbiausia yra teisingai ir tinkamai atliekamas darbas.
„Praėję metai finansiškai gal kiek blogesni už 2012 m., bet iš esmės lygis liko panašus. Dėl TIR krizės buvo pasiūlyta naujų gerų produktų. Tai leido toliau vykdyti pervežimus. Uostas, geležinkeliai – rezultatai gal ir prastesni, bet sėkmingai laikomasi teisingos krypties. Dėka judrumo, intensyvaus darbo ir bendrų pastangų tai pavyksta. Manau ir ateityje dirbsime panašiai. Viskas bus gerai.“
Įmonių riziką vertinančios kompanijos „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pasidalino giliomis įžvalgomis apie praėjusius metus transporto sektoriuje: „Augimas pastaraisiais metais nebuvo toks pat spartus kaip 2010 metais, kuomet buvo mažos sąnaudos, mažai konkurentų, kilo kainos, bet šie metai vis tiek buvo augimo metai: daugėjo transporto priemonių, didėjo vežimo apimtys, buvo didesnės pajamos. Steigėsi ir naujos įmonės, kurios ne visada buvo tvirtos. Buvo daugiau turto areštų ir bankrotų.“
“Kelių transportas pastaruosius keletą metų, buvo viena iš nedaugelio Lietuvos ūkio šakų kuri investavo ne ES pinigus. Transporto sektorius pakankamai mobilus. Jeigu pasikeitė poreikiai, galima mažiau investuoti, lengviau keisti sprendimus. Nebereikalingus automobilius galima parduoti.” – dėsto R. Trumpa
Svarbiausi Lietuvos vežėjams yra pervežimai tarp kitų šalių. Tranzitiniai pervežimai kelių transportu priklausomai nuo metų ketvirčio, sudaro apie 45-50 proc. pervežimų apimčių tonkilometriais. Be to, nemažą dalį pervežimų sudaro Lietuvoje perkraunami ir į kitas šalis pervežami kroviniai.
Kelis metus besitęsiantis kelių transporto augimas ir transporto parko plėtra nėra burbulas. Didžioji dalis eksporto iš ES į Rusiją vykdoma automobilių transportu. Net 68 proc. (pagal prekių vertę) ES eksporto į Rusiją vykdoma kelių transportu. 88 proc. Lietuvos eksporto į Rusija vyksta kelių transportu. Lietuva Europos Sąjungoje pagal eksporto apimtis kelių transportu į Rusiją užima 7-ą vietą. Lietuviškų prekių dalis eksporto į Rusiją rinkoje sudaro tik 15 proc., o likusią dalį sudaro reeksportas. Vežimai į Rusiją iš esmės yra vakarų – rytų prekybos aptarnavimas. Lietuvos vežėjai, ekspeditoriai ir didmenininkai dėl objektyvių priežasčių ir dėl to, kad moka gerai dirbti, yra užėmę svarbią padėtį prekyboje tarp ES ir NVS šalių.
Žiūrėdamas į ateitį R. Trumpa pastebi, kad Lietuva tampa vis svarbesniu prekybos tarp vakarų ir rytų partneriu ir nuo mūsų transporto sektoriaus priklausomi darosi ir kitų Europos šalių verslininkai.
„Mes dar neužimame tokio vaidmens prekyboje su Rusija, kaip Belgijos ar Olandijos uostai vakarų Europos prekyboje, bet tendencija šia kryptimi yra. Antra vertus, Lietuvos įmonės turi ieškoti ir kitų prekybos partnerių – tuo labiau kad Rusijoje dėl objektyvių priežasčių stiprėja savo rinkos saugojimo tendencijos. Problemos dėl vežėjų ar produktų apribojimų, su kuriomis susiduriama gabenant krovinius į NVS šalis, yra ne tik Lietuvos, o Europos Sąjungos problema. Dauguma krovinių yra europietiški ir nukenčia visų pirma Vakarų Europos eksportuotojų prekių konkurencingumas.“
UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius Artūras Michejenko prabėgusius metus irgi vertina palankiai. Nors galima buvo tikėtis ir geresnių rezultatų, vis tik, jo nuomone, išsikeltus tikslus vežėjai pasiekė.
„Praėję metai buvo geri. Kas ką planavo, tą ir nuveikė, kitais metais planuojamas panašus lengvas augimas. Kritimų neturėtų būti. Perspektyvos šiuo metu teigiamos. Žinoma, kažkokio bumo ar ypatingo didžiulio augimo nebus. Pirmą ketvirtį turėtų sulėtėti vilkikų pirkimai ir parko atnaujinimai. Visi kas „bijojo“ „Euro 6“ įsigijo „Euro 5“ modelius ir apsirūpino transporto priemonėmis.“
Kas laukia 2014 m?
Tie kam nesvetimas transporto sektorius, puikiai supranta, kad prognozės šiame versle yra itin sudėtingos ir sunkiai nuspėjamos. Vis tik yra tam tikri požymiai, pagal kuriuos galime grįsti kelią, kuriuo kitąmet riedės transporto priemonės su kroviniais.
A. Michejenko tęsdamas mintį apie vilkikus, pastebi, kad artimiausiu metu išlaidos naujam transportui sumažės: „Naujų vilkikų pirmą ketvirtį vežėjai daug pirkti neturėtų. Bus laukiama kada bus labiau diferencijuoti kelių mokesčiai. Vokietijoje metų viduryje turėtų paaiškėti kada bus įvesti pigesni mokesčiai „Euro 6“ sunkvežimiams. Tada turėtų padidėti naujų vilkikų pirkimai.“
Tiesa, labiau pradžiuginti vežėjų pašnekovas kol kas neskuba: „Šiuo metu Austrijoje ir Šveicarijoje yra atskiri tarifai ekologiškoms transporto priemonėms. Iš didžiųjų valstybių tokių kaip Prancūzija ar Ispaniją kol kas tokių žinių nėra ir kada pas juos bus pigesni keliai „Euro 6“ modeliams pasakyti sunku.“
R. Malkus kalbėdamas apie ateinančius metus visų pirma akcentuoja tai, kad nereiktų pamiršti elementarios ekonominės situacijos žemyne: „Kitais metais reikia atkreipti dėmesį, kad mažėja Europos ir Rusijos „ekonominis greitis“. Tai lėtina transporto srautus.“
Jis taip pat priduria daugumai vežėjų aktualią ir iki šiol tinkamai neišspręstą problemą: „Svarbu kaip bus sprendžiama TIR sistemos problema. Mes esame šios problemos dalyviai. Tendencijos aiškios – norima perskirstyti rinką. Reikės nemažai pastangų integruotis į naują aplinką. Jei IRU susitars su Rusija ir ji laikytis TIR konvencijos, bus geriausias variantas.“
Kalbėdamas apie situaciją Rusijoje, R. Trumpa pastebi, kad perspektyvų spręsti susidariusias problemas yra: „Pusė Rusijos užsienio prekybos apyvartos yra su ES valstybėmis. ES dėl savo nevieningumo neišnaudoja derybinių argumentų prekybiniuose santykiuose su Rusija.“
Tačiau jis pastebi, kad pavojingų transporto sektoriui ženklų yra ir savame kieme. Jau nuo 2012 m. pradžios ekspedijavimo versle ilgėja tarpas dienomis tarp gaunamų ir sumokamų pinigų.
Ekspeditorių kainos III ketvirtį mažesnės 7 proc. nei prieš metus. Stambios ir dauguma vidutinių ekspeditorių įmonių turi sukauptų vidinių resursų bet kokiems nenumatytiems atvejams. Joms nieko nenutiks, bet mažesnės ir naujesnės ekspedijavimo įmonės gali turėti problemų, kurios gali persimesti ir vežėjams.
R. Trumpa taip pat akcentuoja, kad jį šiek tiek neramina dalies transporto įmonių finansinė situacija, nors kai kurios iš jų, pasak pašnekovo, problemų dėl to neturės. Pašnekovas, besidžiaugiant kelių transporto plėtra, siūlo įžvelgti ir tris svarbiausias rizikas:
1. Plėtrą skolintais pinigais. Kol kas ta rizika daugeliu atvejų pasiteisino – plėtra užtikrino ir pagerėjusią finansinę padėtį. Tačiau pasikeitus aplinkybėms kai kuriems vežėjams gali pritrūkti laiko išeiti iš “pilkosios zonos”.
2. Apyvartinių lėšų trūkumą. Daugelis vežėjų yra visiškai priklausomi nuo tiekėjų atidėto apmokėjimo už degalus, detales ar remonto paslaugas.
3. Didėjančią konkurenciją – ne tik tarp vežėjų, bet ir tarp ekspeditorių. Kelių transporte pervežimų kainos neauga nuo 2012 metų pradžios, nors sąnaudos auga.
Belieka tikėtis, kad praeinantys metai dar labiau užgrūdino Lietuvos transporto atstovus ir ateityje laukiantys iššūkiai nebebus tokie sudėtingi kaip anksčiau. Žadama sutvarkyti Medininkų pasienio posto infrastruktūrą, įrengti laukimo aikšteles, didinti jo pralaidumą. Problemų Rusijoje visada buvo ir bus. Vienokiu ar kitokiu būdu jos visada buvo išsprendžiamos, tad reikia tikėtis, kad kiti metai nebus išimtis. Po 2013 m. galime drąsiai žvelgti į ateinančius metus ir laukti naujų galimybių bei iššūkių, kuriuos tikrai sutiksime margame transportininkų kelyje.
Gerų ateinančių žaliojo medinio arklio metų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.