Kai problemos sprendžiamos baudimo principu
Savaitės pradžioje rašėme, kad transporto ir sandėliavimo įmonėse mirtingumas ir sunkūs sužalojimai dėl nelaimingų atsitikimų darbe, patys populiariausi lyginant su kitais verslo sektoriais. Dėl nemažėjančių nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus sunerimusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI), regis, rado sprendimą – nuo 2013 m. netinkamai darbų saugą organizuojančioms įmonėms gali didėti „Sodros“ įmokų tarifai.
Valstybinė darbo inspekcija „Sodrai“ pateikė informaciją apie daugiau nei 60 Lietuvos įmonių, kurioms dėl įvairių darbo saugos pažeidimų kitais metais gali didėti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifai. Devyniose iš šių įmonių dėl realios grėsmės darbuotojų saugai ir sveikatai buvo sustabdyti darbai, dar 55 įmonėse dirbant pavojingus darbus įvyko sunkūs ar mirtini nelaimingi atsitikimai. Kadangi 2012 m. daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe nutiko transporto ir sandėliavimo įmonėse, nedrausmingi šių sektorių atstovai bus įpareigoti didesnį dėmesį skirti darbų saugos reikalavimams, ne tik dokumentuose, bet ir praktikoje.
„Sodros“ vyresnioji patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu Cargonews redakcijai sakė, kad draudėjai vienai ar kitai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupei priskiriami jau ne pirmi metai. „Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas draudėjas prie bendrojo draudėjų valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifo, prisideda dar ir atitinkamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas. Tokiu būdu bendras draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas pirmai grupei yra 30,98 proc., antrai – 31,22 proc., trečiai – 31,70 proc., ketvirtai – 32,6 proc.,“ – dabar galiojančią draudimo sistemą komentavo J. Skinulytė-Niakšu. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo grupių įmokų tarifai apskaičiuojami, įvertinant kiekvieno draudėjo traumatizmo ir profesinio sergamumo rodiklius per praėjusius tris metus bei vidutinį metinį apdraustųjų skaičių. Draudėjams, pas kuriuos per pastaruosius trejus kalendorinius metus įvyko daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, pripažintų draudiminiais įvykiais, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifas būna aukščiausias. Šiai kategorijai priklauso ir transporto, sandėliavimo, statybos veiklas vykdančios įmonės.
Nauja yra tai, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. skirstant draudėjus į atskiras grupes bus atsižvelgiama ne tik į nelaimingus atsitikimus darbe, bet ir į VDI pateiktus duomenis apie draudėjams paskirtas administracines nuobaudas, padarytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus. duomenys, vadovaujantis papildytu Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, „Sodrai“ teikiami pirmą kartą. Kaip sakė Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis, tikėtina, jog ši priemonė pasiteisins siekiant užtikrinti saugesnes darbo sąlygas bei skatins vadovus geriau kontroliuoti situaciją įmonėje.
Transportininkai sprendimą vertina kritiškai
Ar tikrai ši priemonė bus tokia veiksminga pasiteiravome transporto sektoriaus atstovų. Logistikos ir krovinių paslaugas teikiančioje įmonės „Festina“ personalo vadybininkė Jurgita Žukienė, kalbėdama apie saugą negailėjo karčių pastebėjimų valstybinių institucijų atžvilgiu. „Mūsų valstybės institucijų požiūris dėl darbuotojų saugos įmonėje organizavimo neinovatyvus, biurokratinis ir gremėzdiškas. Kasdien vis gausėjantis dokumentų, parašų ir žurnalų kiekis, deja, negali išsaugoti gyvybės kelyje. Darbų saugos reikalavimai bendrąja prasme yra reikalingi, tačiau pasigendame praktinio požiūrio – įmonių mokymo, švietimo, realijų įvertinimo. Valstybės pareigūnai koncentruoja dėmesį ir daug laiko bei lėšų skiria kontroliavimui, baudimui bei „kaltojo“ ieškojimui/radimui, užuot pasidalinę vertinga patirtimi, konsultuodami darbdavius bei kartu ieškodami veiksmingų būdų darbuotojų švietimui, ugdymui, informavimui,”– sakė J. Žukienė. Ši įmonė nuolat investuoja į darbų saugą, tačiau, jų nuomone, valstybės indėlis saugos darbe užtikrinimo klausimu yra nepakankamas.
Pasiteiravus apie naują VDI pasiūlymą „Sodrai”, J. Žukienė buvo negailestinga: „Šis sprendimas suinteresuotas įmones, pirmiausia, privers ieškoti ne būdų pagerinti darbų saugą, o lėšų didesniam tarifui sumokėti. Mūsų valstybėje įsigalėjęs valdymas bausmės principu. Užuot sprendusi problemas iš esmės, einama lengviausiu keliu – bausti. Ar mokėdama didesnius mokesčius įmonė bus pajėgi daugiau lėšų skirti darbų saugai? Ir ar tai garantuos saugumą“ – retoriškai klausia pašnekovė. Jos nuomone, gerokai efektyvesnis sprendimas būtų, nustačius darbų saugos reikalavimų nesilaikymą, ne padidinti „Sodros“ įmokų tarifus, o įpareigoti įmonę rengti papildomus mokymus, stebėti juos, analizuoti, patarti. „Festinos“ personalo specialistei norėtųsi, kad semtumėmės geros praktikos pavyzdžių iš ES valstybių patirties, kuomet valstybinės institucijos konsultuoja ir siekia partnerystės bendram tikslui pasiekti – darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimui.
Vis tik statistika atskleidžia, kad daugelis verslininkų į darbų saugą žvelgia labai formaliai ir tam neskiria pakankamai dėmesio. Kita vertus, labai daug priklauso ir nuo paties darbuotojo. Vežėjų patirtis rodo, kad didžioji dalis rizikos būna iššaukta darbuotojo veiksmų – greičio viršijimas, KET pažeidimai, darbo saugos instrukcijų nesilaikymas ir pan. Tad darbe, pirmiausiai, kiekvienas turi pats rūpintis savo saugumu, nepriklausomai kokio pavojingumo veikloje dirbtų.
[poll id=”19″]
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.