Rusijos rinka – vežėjų svajonė Nr. 2
Rusijos rinka – Lietuvos vežėjams svajonė nr. 2. –nustatė VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centras.“ Nors centro atlikto tyrimo duomenimis labiausiai Lietuvos vežėjai nori bendradarbiauti su Vokietijos rinka, Rusija prioritetų skalėje atsidūrė antroje vietoje. Paanalizuokime pervežimų verslui svarbius ypatumus kaimyninėje Rusijoje.
Rusija užima 17 vietą pasaulyje pagal importuojamos produkcijos kiekį, 13-ąją pagal eksportą, 114 – pagal atvirumą tarptautinei prekybai, tačiau ypač prastai vertinamos patekimo į Rusijos rinką galimybės (125 vieta pasaulyje). Taip pat Rusija užima tik 94-tąvietą pasaulyje pagal logistikos veikimą, kai tuo metu Lietuva šiame reitinge – 45-oje vietoje. Ir nors gamtinių išteklių eksportu paremta ekonomika nėra labai stabili, gerėjantys finansiniai rodikliai ir didžiulis gyventojų skaičius Rusiją daro labai perspektyvia eksporto rinka.
Rusijos transporto apžvalga
Rusijoje veikia 1213 oro uostų, iš kurių 593 su asfaltuotu pakilimo taku. Pagal oro uostų skaičių šalis užima 5 vietą pasaulyje. Geležinkelių tinklas siekia 87157 km. Ir tai yra antroji valstybė pasaulyje pagal geležinkelių tinklo ilgį. Vandens kelių ilgis sudaro 102000 km. (2 vieta pasaulyje).
Rusijos kelių tinklas siekia 982000 km. Iš jų 30000 km. sudaro autostrados (7 šalis pasaulyje). Kelių ilgis Rusijoje sudaro 933000km. iš kurių 755000 km. asfaltuoti. Kai kurie keliai integruoti į bendrą Rusijos federalinių greitkelių sistemą. Šiuo metu krovinių transportavimas keliais vertinamas kaip potencialiausias transporto sektorius, nes augant Rusijos gyventojų pragyvenimo lygiui, didėjant vartojimui, kartu stiprėja ir poreikis lankstesnei krovinių vežimo sistemai keliais, įgyvendinant logistikos principą „nuo durų iki durų“. Vis tik šis potencialas kol kas ribojamas dėl modernių greitkelių tinklo šalyje trūkumo.
Krovinių transportavime geležinkelis Rusijoje užima stipriausias pozicijas. Po nuosmukio, 2009 m. (-24), 2010 m. buvo fiksuojamas krovinių pervežimo kelių transporto augimas iki 25,3 proc. Tuo metu geležinkelių augo tik 9 proc.
Teisinė aplinka transporto verslui
Siekdama modernizuoti transporto ir logistikos infrastruktūrą bei didinti pervežamų krovinių apimtis, Rusija priėmė dvi nacionalines strategijas, kurių tikslas spręsti 2 pagrindines problemas:
1) kaip modernizuoti ir padidinti 50 proc. kelių, tinkamų krovinių pervežimams, infrastruktūrą;
2) kaip sutvarkyti likusius kelius, nes šiuo metu 80 proc. transportavimui tinkamų kelių neatitinka Vakarų Europos standartų, kas lemia didelį avaringumo keliuose lygį, daugiau nei dvigubai viršijantį ES valstybes. Pagal strategiją, iki 2012 m. pabaigos numatoma baigti 2000 km. greitkelių tiesimą.
Lietuva ir Rusija nepriklauso bendrai teisinei erdvei kaip pvz. Muitų sąjunga, todėl krovinių patekimą į Rusijos rinką varžo apribojimai, kurie dažniausiai yra vienašaliai (iš Rusijos pusės) ir vyksta dėl politinių priežasčių. Iki 2011 m. kroviniams atgabentiems į Lietuvoje esančius muitinės sandėlius ir terminalus užtekdavo dvišalių leidimų. Vėliau Rusija reikalavo kroviniams ir trečiųjų šalių leidimų, kurių gavimas ilgą laiką buvo problematiškas. Jei krovinio kilmės šalis nesutapdavo su vežėjo šalimi, buvo traktuojama, kad tokiam vežimui būtinas trečiųjų šalių leidimas. Dėl riboto šių leidimų skaičiaus Lietuvos vežėjams patekti į Rusijos rinką buvo labai keblu. Pvz. 2011 m. Lietuvai buvos skirta115 tūkst. dvišalių leidimų gabenti krovinius į Rusiją ir 2000 trišalių leidimų. Iki 2011 m. rugsėjo, Lietuvos vežėjai jau buvo panaudoję 93,7 tūkst. dvišalių leidimų ir visus trišalius.
Po ilgų Lietuvos ir Rusijos derybų, galiausiai sutarta, jog dvišalių leidimų kvota išliks nepakitusi ir sieks 147 000, o trišalių leidimų kiekis padidės iki 4000. Susitarimas įtvirtintas trims metams, o esant leidimų trūkumui šalys derėsis dėl papildomo jų kiekio. Taip pat buvo suderinta ir leidimų traktavimo ypatybės – nuo spalio 1 d. visi nelietuviškos kilmės kroviniai, vežami iš terminalo ir iš uosto, traktuojami kaip dvišaliai, ir vežami į Rusiją su dvišaliais leidimais.
Rusijos įmonių kreditingumo ir patikimumo vertinimas
Tarptautiniuose kreditingumo agentūrų „Standart&Poor‘s“ ir „Fich“ reitinguose Rusijos ekonominė bei politinė aplinka apibūdinama kaip stabili. „Moody‘s“ reitingų sistemoje Rusija vertinama, nurodant, kad verslo įmonės adekvačios prisiimti finansinius įsipareigojimus, tačiau dėl mažiau prognozuojamų ekonominių ir politinių sąlygų, įmonių galimybės įsipareigoti sumažėja.
Lietuvos ir Rusijos prekybos santykius turėtų pagerinti ir Rusijos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje PPO. Narystė organizacijoje užkerta kelią bloginti tarptautinės prekybos sąlygas, šios sąlygos negalės būti keičiamos atsižvelgiant į politinius motyvus.
Rusijos ekonomika šiandien
Pirmąjį 2012 m. pusmetį Rusijos metinis ekonomikos augimas siekė 4,5 proc., tačiau nuo sausio iki rugpjūčio dėl didėjusios infliacijos ir mažėjusio privataus vartojimo augimas lėtėjo iki 4 proc. Rugpjūčio mėnesį ekonomika augo 2,8 proc., o rugsėjo mėnesį – 2,5 proc. Pirmojo šių metų pusmečio rezultatai, anot, „Danske Markets” ekonomisto Vladimiro Miklaševskio, pakankamai geri, lyginant su situacija Vakarų Europoje, o taip pat ir tokiose šalyse kaip Brazilija, Kinija ar Indija. Nepaisant niūrių perspektyvų didžiausiai šalies prekybos partnerei Europos Sąjungai, Rusijos pramonės augimą pastaruoju metu kursto aukšta vidaus paklausa. „Danske“ bankas savo prognozių Rusijai nekeičia ir sako, jog 2012 m. šios šalies BVP augimas sieks 4,1 proc.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.