Vairuotojų rinkoje pakanka, gerų darbdavių – ne?
Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų. Tuo metu patys vilkikų vairuotojai konstatuoja – „vairuotojų netrūksta, trūksta darbdavių, kurie gerbtų vairuotojus, deramai su jais elgtųsi ir mokėtų tinkamą atlyginimą“. Tai lyg nesibaigianti „raganų medžioklė“, tad ne kartą girdėję darbdavių pozicijas, pasižiūrėkime, su kokiomis problemomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai ir kaip jas spręsti.
CargoNews redakcijai dažnai skambina vairuotojai, nusivylę nesąžiningų darbdavių veiksmais ir įvardina panašias problemas. Neseniai į redakciją kreipėsi tolimųjų reisų vairuotojas Romas, dirbantis vienoje Kauno transporto kompanijoje, atskleidė savo ir darbdavio darbines situacijas, kurios, anot profesinių sąjungų atstovų, pervežimų versle pakankamai dažnos.
„Nei prirštas, nei paleistas“
Tolimųjų reisų vairuotojas Romas pasakojo, kad darbdavys, laužydamas susitarimus su juo, prieš Romo valią vertė jį būti Vokietijoje 9 savaites, vietoje sutartų 6. Per minėtą laiką nepervedė nei atlyginimo, nei dienpinigių. „Jaučiausi nei pririštas, nei paleistas – ne tik negalėjau grįžti namo, bet ir duonai pinigų neturėjau,“ – guodėsi Romas. Šiuo atveju vairuotojas kreipėsi įvalstybines institucijas, kurios padėjo kuo greičiau grįžti į Lietuvą, o atlyginimą išsireikalavo vėliau.
Susisiekėme su profesinės sąjungos „Sandrauga“, ginančios darbuotojų interesus, pirmininku Kęstučiu Jukniu. Anot jo, neretai pasitaiko atvejų, kai vairuotojai iš viso nesiunčiami į reisus, o vėliau atleidžiami. Tokios situacijos, kai vairuotojus atstovauja profesinės sąjungos, karetais nukeliauja ir iki Aukščiausiojo teismo, kuriame, galiausiai, laimi vairuotojas. „Paskutinė byla – kai vairuotojas buvo nesiunčiamas į reisą tyčia diskriminuojamas, jam sudaromos netinkamos sąlygos. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu vairuotojui buvo priteista net ir neturtinė patirta žala, tačiau šis sprendimas vis tik mūsų netenkino, todėl planuojame jį skųsti. Čia, kaip ir kai kuriose kitose įmonėse, buvo siekiama išeliminuoti vairuotojus, kurie nebijo kovoti už savo teises,“ – pavyzdžiais situaciją iliustravo K. Juknis. Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas sakė, kad šią problemą galima išspręsti darbuotojui nevykstant be įsakymo kopijos į komandiruotę arba kolektyvinėje sutartyje aprašant šias procedūras. Jei vėluoja atlyginimas, nuo 7 dienos priklauso delspinigiai 0,07% už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau kiek vairuotojų tai žino ir tuo pasinaudoja?
Darbo priemonės – prabanga ar būtinybė
Sunku būtų įsivaizduoti tolimųjų reisų vairuotojo darbą be navigacinės sistemos, vėdinimo sistemos ar radijo stotelės, tačiau pasitaiko atvejų, kai darbdavys, darbo sutartyje įsipareigojęs vairuotoją aprūpinti visomis darbui reikiamomis priemonėmis šią pareigą „pamiršta“. Taip nutiko ir mūsų kalbinant vairuotojui Romui, kurio vairuojamame vilkike neveikė vėdinimo sistema, nebuvo navigacijos, o išmanusis darbdavys pasiūlė jam visa tai nusipirkti pačiam.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas šokiruotas. „Navigacija yra darbo priemonė, kuri vairuotojui būtina kaip ir transporto priemonė. Darbdavys dar gali ratus nusiimti ir pasiūlyti vairuotojui nusipirkti ir naudoti savo, jei šis nori važiuoti į reisą… Vėdinimo sistema taip pat labai svarbu. Darbdavys privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas,“ – piktinosi K. Juknis. Kitos profesinės sąjungos pirmininkas R. Narbutas pritarė kolegai, pabrėždamas, kad arba darbo, arba kolektyvinėje sutartyje svarbu numatyti, kokiomis tiksliai darbo priemonėmis darbdavys aprūpina darbuotoją. „Jeigu sutartyse parašyta, kad darbdavys „sudaro tinkamas darbo sąlygas“, tuomet galima pradėti išvedžiojimus – gal užtenka žemėlapio, o ne navigacijos ir tiesiog atsidaryti langą, o ne naudoti kondicionavimo įrangą?“ – retoriškai klausė R. Narbutas. Jo nuomone, kai kurie darbdaviai sąlygas, kai vairuotojui suteikiamos jo būtinos darbo priemonės, linkę vadinti komfortinėmis, o ne normaliomis.
Ir kas mokės baudą už perkrovą?
Transportininkams gerai žinoma, kad už vežamo krovinio svorį, kuris dažniausiai neturi viršyti 24 t., atsakingas vairuotojas. „Kai nedelsdamas apie krovinio viršsvorį informavau savo darbdavį, šis man įsakė vis tiek važiuoti į Vokietiją ir net minčių neturėti apie krovinio dalies iškrovimą,“ – situaciją pasakojo Romas. Tą savaitę Romui nepasisekė. Maža to, kad jį sustabdė transporto inspekcijos pareigūnai, teko patirti pažeminimą ir nepelnytą kaltę, tai grįžus į Lietuvą, vairuotojas sužinojo, kad už perkrovą gauta bauda bus išskaičiuota iš jo pajamų.
K. Jukniui „išskaičiavimo sistema“ labai gerai pažįstama, nes labai dažnai vairuotojai kreipiasi dėl dalies atlyginimo nuskaičiavimo už kurą, už baudas, apgadintą transportą. „Jei darbdavys liepia darbuotojui važiuoti su perkrova, jis šią situaciją turi fiksuoti: ar turėti liudininkus, ar dokumentų kopijas pasidaryti… Turėdamas įrodymus, kad darbdavys atsakingas už krovinio perkrovą, vairuotojas galės išsireikalauti iš jo atlyginimo ir dienpinigių išskaičiuotą dalį už baudą,“ – sprendimą pateikė „Sandraugos“ pirmininkas. Tačiau tai ne vienintelis „savigynos“ būdas šioje situacijoje. Žinodamas apie krovinio perkrovą, vairuotojas privalo raštu informuoti siuntėją ir darbdavį, apie viršijamą krovinio svorį ir parašyti, kad nevažiuos be raštiško nurodymo. „Gavęs nurodymą vežti tokį krovinį, vairuotojas turi informuoti transporto inspekciją. Taip darbdavys gali prarasti licenciją, o vairuotojas darbą,” – sakė R. Narbutas. Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininko teigimu, darbdavys neturi teisės išskaičiuoti jam skirtos baudos iš vairuotojo. Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai sumažinama dienpinigių norma, tačiau jeigu vairuotojas vykdamas į komandiruotę išsireikalautų įsakymo kopijos, o ten būtų nurodyta tos komandiruotės dienpinigių norma, darbdaviui neliktų vietos piktnaudžiauti.
Atlyginimai…
Atsiskaitymų sistema su vairuotojas šiandien jiems bene opiausia problema. Vairuotojai gauna darbo sutartyje numatytą užmokestį ir dienpinigius, sudarančius dar 2-3 tokio pat dydžio darbo užmokesčius. Kai vairuotojo neišsiunčia į reisą, arba jis serga, visos socialinės garantijos mokamos priklausomai nuo darbo užmokesčio. Anot profesinių sąjungų atstovų, didesnė dienpinigiais darbdaviai piktnaudžiauja, o tą toleruoja Vyriausybė. „Viskas pasikeis tada, kai vairuotojai supras, kad jiems mokama atlyginimas ir dienpinigiai, o ne už kilometrus ar reisus, nors jiems pradžioje mokama suma sutampa su suma, kuri gauta pažadėtą kainą padauginus iš kilometrų, bet visada yra pavojus negauti visų pinigų už paskutinę kadenciją ar reisą,“ – konstatavo R. Narbutas. Jis vairuotojams rekomenduoja kas 6 mėnesius raštu kreiptis į darbdavį, dėl pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą forma A1-319). „Kai vairuotojas ją išnagrinės, matys, ar atitinka dirbtas ir rodomas laikas ir dienos, priskaičiuotos ir išmokėtos sumos, viskas bus žymiai aiškiau ir darbdavys negalės mulkinti, pateikdamas skaičius atgaline data,“ – patarimus vairuotojams dalino R. Narbutas pridurdamas, kad neverta dirbti pas tokį darbdavį, kuris pažeidžia tavo teises ir tik laiko klausimas, kada tave apgaus, privers vykdyti neteisėtą veiklą, paliks neišmokėjęs pažadėtos sumos, ar kalintį dėl neteisėtos veiklos ir padarytos žalos.
Vairuotojų interesus aktyviai gina profesinės sąjungos
Tai tik keletas problematiškų situacijų, su kuriomis susiduria tolimųjų reisų vairuotojai. Nežinodami, kaip teisingai pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, vairuotojai, pirmiausiai, patys turi ieškoti žinių, nes sprendimai jų neieškos. Profesinių sąjungų pirmininkai ragina vairuotojus burtis į sąjungas, kurios spręstų jų problemas, nes po vieną kovoti sudėtinga. Kauno „Sandraugoje“ kiekvieną ketvirtadienį vyksta nemokamos konsultacijos, kuriose vairuotojai gali gauti jiems reikalingą informaciją ir teisinių patarimų.
Taip pat darbdavių ir vairuotojų ginčų sprendimo situacija šiek tiek keisis nuo 2013 sausio 1 d., kai prie teritorinių Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyrių pradės veikti darbo ginčų komisijos, sudarytos iš VDI ir profesinių sąjungų atstovų. Į šias komisijas galima bus kreiptis tik esant darbo santykiams, nutraukus darbo sutartį teks kreiptis į teismą kaip ir dabar.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.