Pervežimų verslas I-ą 2012 m. pusmetį: ar padėtis gerėja?

Transporto sektorius – itin svarbi verslo šaka, todėl apžvelkime, kaip šis Lietuvos pervežimų verslas išgyveno pirmąjį 2012 m.

Sparčiai augančios pajamos

Sausumos transporto pajamos 2012 m. I pusmetį išaugo: per metus 10%, lyginant su prieškriziniu lygiu – 9%, o su „dugnu“ – 50%. Krovininio transporto pajamos augo 12% (pernai – 18%).

„Pirmąjį šių metų pusmetį transporte išliko teigiamos tendencijos, ypač ekspedijavimo veikloje. 2012 m. pradžioje kelių transporte pradėjo ryškėti koncentracijos požymiai – padidėjo stambiausių įmonių dalis, nes dalis vidutinių įmonių perėjo į „aukštesnę lygą“. Transportas dar ilgai išliks tokia šaka, kurioje duonai gali užsidirbti ne tik stambios, bet ir vidutinės bei smulkios įmonės. Atsiskaitymo su „Sodra“ tendencijos buvo prieštaringos – tęstinės skolos mažėjo ir skolininkų buvo mažiau, o momentinių skolų dažnėjo ir jų sumos augo. Šiais metais pradėjo nežymiai augti turto areštų skaičius,“ pastebi mokumo riziką vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa.

Sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos įmonių pajamos išaugo: per metus 34%, lyginant su prieškriziniu lygiu – 73%, o su „dugnu“ – net 130% (2,3 karto).

Krovinių tvarkymo įmonių (čia patenka ir uosto krovos įmonės) pajamos sumažėjo 26%. Uosto krovinių apyvarta sumažėjo 10% (Būtingės – 19%, o Klaipėdos uosto -8%). Įtakos turėjo didelė palyginamoji bazė (pernai buvo importuojami automobiliai į NVS šalis), kol kas nedidelis Baltarusijos krovinių sumažėjimas ir „Orlen Lietuva“ gamyklos remontas gegužės mėnesį.

Sandėliavimo įmonių (čia patenka ne tik krovinių terminalai, bet ir grūdų saugyklos) pajamos augo 34 %.

Ekspeditorių pajamų augimas „sulėtėjo“ – jei pernai augimas buvo 2,1 karto, dabar augimas „tik“ 1,5 karto.

Transportas (kelių transportas ir ypač ekspedijavimas) ir yra mažiau koncentruota šaka dėl mažesnių įėjimo barjerų. Tačiau nuo 2012 metų šiose šakose  išryškėjo koncentracija. Labiausiai auga stambių įmonių pajamos, ypač kelių transporte.

Transportas išliko daugiausiai investuojanti šaka. Bendrus sausumos transporto investicijų skaičius įtakoja geležinkelio vykdomi europiniai projektai. 2012 m. transporto įmonės jau įsigijo 2414 vilkikų (19,5 % mažiau nei pernai), puspriekabių – 5255 (16,7% daugiau). Šie skaičiai didesni nei 2008 metais.

Bankrutuojančių įmonių nežymiai mažėja

Per 2011 m. I-ą pusmetį bankrutuojančių įmonių statusą įgijo 80 transporto įmonių, per šių metų – I-ą pusmetį – 65. Formalus teisinis statusas dar nieko nesako – įmonių su „neįregistruotu teisiniu statusu“ (buv. „veikiantis“) šiuo metu yra virš 10 tūkstančių. Dalis jų seniai nutraukė veiklą ir neturi nei pajamų, nei darbuotojų. Realesni veikainčių įmonių skaičiai – tų, kurios turi darbuotojų ar pajamų. Transporte darbdavių rugpūčio pabaigoje buvo 6391 įmonės, iš jų 4743 ir sausumos transporte, 1353 – ekspedijavimo ir sandėliavimo veiklose.

Daugėja stambių transporto įmonių

Pagal amžių dauguma stambiausių veikia 7 ir daugiau metų, o kelių transporto įmonės yra seniau įsteigtos nei ekspedijavimo:

– Kelių transporte iki 2005 metų įsteigta 82% įmonių turinčių apyvartą virš 30 mln. Lt., o iš turinčių mažiau nei 1 mln. Lt. – tik 50% (12% tokių įmonių įsteigta nuo 2011 metų);

– Logistikos ir ekspedijavimo šakoje – iki 2005 metų įsteigta 67% įmonių su apyvarta virš 30 mln. Lt., o iš turinčių mažaiu nei 1 mln. Lt. – tik 37% (17% tokių įmonių 2011 – 2012 metais).

Per visus 2011 metus darbdavių skaičius išaugo 5,6% (didėjimas visose dydžio grupėse), o per 2012 m. 8 mėnesius sumažėjo 2,6%. Stambių darbdavių (250 ir daugiau darbuotojų) skaičius išaugo nuo 34 iki 42 įmonių, tačiau mažėjo smulkių įmonių skaičius.

Per visus 2011 metus transporto įmonių darbuotojų išaugo 6,4 tūkst., per šių metų 8 mėnesius – dar 2,3%. Pernai smarkiau augo mažos (10-49 darbuotojai) ir vidutinės įmonės (50-249 darbuotojai). Tačiau šiemet darbuotojų skaičius pastebimai augo tik stambiausiose įmonėse (virš 250 darbuotojų) (+9,8%), mažiausiose – liko pastovus ir  mažėjo. Dalis vidutinių darbdadavių perėjo į aukštesnę „lygą“.

Skolos Sodrai: tęstinės mažėja, momentinės – auga

Tęstinių skolų “Sodrai “(virš 30 d.) tendencijos žymiai geresnės nei vidutiniškai Lietuvos ūkyje – ne dėl to labai sumažėjo skolininkų, bet dėl to, kad skolininkai tapo smulkesni. Tačiau momentinių skolų tendencijos prastesnės nei visame ūkyje – vidutinė skola auga, o dažnumas per metus beveik nepagerėjo.

Vidutinė skolingo darbdavio tęstinė skola transporte sumažėjo nuo 9817 iki 7914 Lt., o momentinė išaugo nuo 6583 iki 6789 Lt.

Iki 2012 m. rugsėjo 527 transporto įmonėms įregistruoti 902 turto areštai. Nors lyginant su praėjusiais metais yra sumažėjimas (572 įmonėms įregistruoti 943 turto areštai), tačiau transporte nuo 2012 metų pradžios jaučiama bendra nežymaus turto areštų skaičiaus didėjimo tendencija. Po areštų „piko“ 2009 metais stambioms transporto įmonėms buvo įregistruojama vis mažiau turto areštų, o turto areštų įregistravimas smulkesnėms įmonėms mažėjo lėčiau.

Ko tikėtis artimiausiu metu?

Krovininio kelių transporto perspektyvos vertinamos palankiai, o įmonės vis dėlto sugebės prisitaikyti prie iššūkių – svyruojančių kuro kainų, augančių draudimo tarifų, naujai apmokestinamų kelių. Lietuvos importas ir eksportas ir toliau didėja. Gali palengvėti eksportas į Rusiją kai kurioms krovinių grupėms. Nemažėjantys įėjimo į rinką barjerai bus palankesni įmonių koncentracijai.

Ekspeditoriai nepraleis progos išnaudoti galimų Rusijos įstojimo į pasaulio prekybos organizaciją (PPO)  privalumų. Dėl gero grūdų derliaus išaugs krovinių saugojimo įmonių pajamos.

Keleivinio transporto įmonės liks prislėgtos tarp mažėjančios perkamosios galios (laukia šildymo sezonas) ir vėl kylančių kuro kainų girnų. Padėtį sunkins nesibaigiantys kai kurių savivaldybių eksperimentai, o palengvins galbūt atsirasianti PVM lengvata. Ten, kur veikia rinkos mechanizmai (pvz. tarpmiestiniuose pervežimuose), toliau vyks koncentracija.

Geležinkelių ir uosto perspektyvos liks priklausomos nuo „Orlen“ ir Baltarusijos.

Parengta pagal UAB „Creditreform Lietuva“ duomenis

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.