Draudikai: mažesnių kainų nebus
Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAPD) kainos – skausminga problema šalies vežėjams, tačiau draudikai kainų mažinti neketina. Anot jų, kainos gali mažėti, tuo atveju, jei vairuotojai taps drausmingesni.
2012 m. TPVCAPD brango 5-7 proc.
Apklausus pagrindinių šalies draudimo kompanijų atstovus („Lietuvos draudimas“, „Ergo Lietuva“, „If draudimas“, „PZU Lietuva“, „BTA Insurance Company” SE), išryškėjo pagrindinės TPVCAPD kainodaros aplinkybės. Šiuo metu Lietuvoje apdrausti vilkiką, galintį dirbti užsienyje, metams kainuoja nuo 4 000 iki 15000 Lt., tačiau kaip sakė „Lietuvos draudimo“ verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas, kai kurioms įmonėms vilkiko draudimui, gali prireikti ir 25000 Lt., nes kiekvienu atveju kliento rizika vertinama individualiai. Puspriekabes šiuo metu vidutiniškai galima apdrausti už sumą nuo 300 Lt. iki 5000 Lt.
Draudikams, nustatant draudimo kainą, yra svarbu: kliento nuostolingumo istorija, maršrutų geografija, ankstesnių įvykių žalos dydis, vežamų krovinių pobūdis, vairuotojo patirtis, drausmingumas, kaita ir t.t. Visi kalbinti draudimo kompanijų atstovai akcentavo, kad jų kainodara individualizuota.
Daugelis draudikų konstatavo, kad per 2012 metus TPVCAPD kainos augo 5-7 proc., tačiau drausmingesniems klientams kainos liko stabilios.
TPVCAPD brangimas siejamas su išaugusiomis eksporto apimtimis, dėl kurių augo ir patiriamų įvykių skaičius. Be to, kaip teigė „If draudimo“ Rinkodaros departamento vadovė Orijana Mašalė, atsigaunant krovininių gabenimų rinkai, klientai patys vis dažniau susirūpina platesne draudimo apsauga, kuri brangesnė. Anot draudikų, kainas taip pat pakoregavo ir Vokietijoje susiformavusi teismų praktika dėl avarijų užsienyje nuostolių atlyginimo tvarkos – kai žala, atsitikusi vilkikui, registruojama padalinant ją tiek vilkikui, tiek priekabai.
Eismo įvykių skaičius ir sumos jų žalai atlyginti nemažėja
Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo sunkusis transportas, per praėjusius šių metų mėnesius nemažėjo. Daugiausiai žalų buvo patiriama priekabų ir puspriekabių segmente. Kaip sakė A. Raziūnas, tai susiję su jau minėta Vokietijos teismų praktika.
„Ergo Lietuva“ sausio-liepos mėnesiais jau išmokėjo ir rezervavo 3,3 mln. Lt. už įvykius, kuriuose kaltininkas buvo sunkusis transportas. Skaičiai panašūs buvo ir praėjusiais metais, todėl sumos žaloms atlyginti – nemažėja.
„If draudimo“ atstovė nemažėjantį įvykių skaičių vėl gi sieja su eksporto apimtimis. „Lyginant su krizės metais, tarptautinių vežėjų patiriamų įvykių skaičius išaugo net 1,5 karto,“ – sakė O. Mašalė, pridurdama, kad auga ir didelių įvykių (kai žala viršija 50 tūkst. Lt.) skaičius. Neseniai Vokietijoje sprogo „If draudimo“ kliento vilkiko padanga, o padaryta žala siekė 100 tūkst. Lt, nes nelaimė įvyko greitkelyje, kuriame vilkiko padangos likučiai padarė žalą keliems tuo pačiu keliu važiavusiems prabangiems lengviesiems automobiliams.
Kartelinius susitarimus neigia
Asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičius sakė: „Vežėjai atsimena laikus kai vilkiką tarptautiniams reisams apdrausti ir gauti taip vadinamąją „Žaliąją kortelę“ buvo galima už 1300–1500 Lt. Tai buvo tada, kai draudimas dar nebuvo privalomas, todėl draudimo kompanijos taikė kainas, kurios daugiau ar mažiau atitiko realią situaciją rinkoje.“ Praėjus dešimtmečiui nuo to, kai draudimas tapo privalomu, vis dažniau pasigirsta vežėjų svarstymų, kad draudikai sudarę kartelinį susitarimą. Draudikai tokias prielaidas kategoriškai neigia, nors kaip daugelis sakė, girdi jas taip pat ne pirmą kartą. „BTA Insurance Company“ SE direktoriaus pavaduotojas Gintaras Markevičius, kalbėdamas apie kartelio galimybę sakė: „Nemanau, kad yra pagrindo taip manyti. Mes nesitariame dėl kainų, o turime savo kainodaros principus.“ Šiai nuomonei pritarė ir „Lietuvos draudimo“ atstovas A. Raziūnas: „Nebe pirmą kartą kategoriškai neigiu tokias prielaidas. Nuo to laiko, kai buvo priimtas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymas, net keletą kartų įstatymo leidėjas didino draudimo sumas. 2001 m. Įstatymu numatyta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma buvo vos 30 000 litų asmeniui ir 30 000 litų turtui. Dabar ji yra 5 mln. eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 mln. eurų dėl žalos turtui. Tokie draudimo sumų didėjimai skirtingai veikdavo skirtingų draudimo segmentų įmokas.“
Neigdami kartelinius susitarimus, draudikai gerų žinių dėl TPVCAPD kainų vežėjams neturėjo. Draudikų nuomone, kainos glaudžiai susiję su vairuotojų drausmingumu ir prevencija dar neišvažiavus į reisą. Tačiau asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičiaus nuomone, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų.
Komentarai
Akivaizdu, - Lietuvoje su draudimais yra problema, ir ne dėl drausmės. - Taip galėtu išsisukinėti ir Latviai ir Estai ir Lenkai. Bet pas kaimymus taip ir nėra. Tai kur šaknys gerbiami draudikai...?
"Neigdami kartelinius susitarimus, draudikai gerų žinių dėl TPVCAPD kainų vežėjams neturėjo. Draudikų nuomone, kainos glaudžiai susiję su vairuotojų drausmingumu ir prevencija dar neišvažiavus į reisą. Tačiau asociacijos „Linava“ prezidentas A. Kondrusevičiaus nuomone, būtina keisti TPVCAPD įstatymo nuostatas taip, kad vežėjai nesusidurtų su itin aukštomis šio draudimo kainomis bei nepatirtų žalos dėl jiems nepalankių sutarčių sąlygų."Labai teisingai teigia prezidentas A. Kondrusevičius. Tačiau vien teigti yra per mažai,nes šiuos darbus jau buvo galima ir seniai nuveikti. Visai neaišku, kodėl asociacijos "Linava" prezidiumas nepriima sprendimo, kad asociacijoje turima medžiaga, dėl privalomojo draudimo įstatymų papildymo ar pakeitimo, būtų perduota į Seimą.Matyt ir toliau tam prieštarauja A. Kondrusevičiaus pirmasis patarėjas ponas M. Atroškevičius, kuris nenurodo jokių motyvuotų paaiškinimų (ir "Linavos" Kongrese nieko negalėjo paaiškinti į vežėjo Rimo iš Alytaus, pateiktus klausimus), kodėl stabdomi draudimo klausimų sprendimai. Galimai tik jo "dėka" šie klausimai ir yra nesprendžiami. Gal jį galėtų paprotinti ponai A. Kondrusevičius ir asociacijos gen. sekretorius gerb. Vidmantas Adomaitis. Dėl draudimo klausimų nesprendimo, pirmoje eilėje atsakomybę privalės prisiimti "Linavos" gen. sekretorius, nes prezidentas tikėtina vėl "atsišaudys" sakydamas, kad kalta aplinka.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.