Baltarusiški pervežimai „perteka“ į Rusiją

Vežėjų vertinimu, šiais metais krovinių srauto per Baltarusiją apimtys, palyginus su periodu iki krizės, sumažėjo 40%. Tam, kad išsilaikytų rinkoje, daugelis kompanijų buvo priverstos pradėti dirbti  „už savikainą“.  Dėl to vežėjų automobiliais perspektyvos nėra labai džiugios. Juo labiau, kad, O. Germanovičiaus teigimu, kaimyninės valstybės, tame tarpe ir Rusija, tranzito atžvilgiu vykdo nuoseklesnę ir agresyvesnę politiką. Paprasčiau tariant – protekcionizmo politiką. To pavyzdys buvo ryškiai pademonstruotas šių metų rugpjūtį, kai Rusijos muitinė sutiko atšaukti sugriežtintą kontrolę Lietuvos vežėjų atžvilgiu mainais į 29 Lietuvos įmonių  veiklos apribojimą.

Vis dėlto, kaip pažymi „Asstra Belorussia“ vadovas, nėra jokių garantijų, kad sankcijos, kurios buvo taikomos Lietuvos vežėjams, ateityje negali būti pritaikytos ir Baltarusijos vežėjams. Juo labiau, kad baltarusiškos įmonės, vykdančios krovinių tranzitą, faktiškai neturi jokių privalumų lyginant  su užsieniečiais.

„Baltarusijos vežėjai neturi jokių preferencijų už šalies ribų. Nėra perspektyvių tarpvalstybinių susitarimų, leidžiančių įeiti į Rusijos rinką. Mus riboja kvotos. Galų gale vyksta krovinių pervežimo verslo „pertekėjimas“ į Rusiją. Šiandien praktiškai visi Baltarusijos vežėjai turi savo aikšteles, t.y.  savo įmones Rusijos Federacijoje“, – pažymi O. Germanovičius.

Jo manymu, net šiuo metu aptarinėjama bendra muitinės erdvė tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano su kontrolės atšaukimu vidiniuose šalių-sąjungininkių pasieniuose, kol kas nekelia optimizmo. „Logiškai mąstant, krovinių judėjimas šios sąjungos viduje turėtų tapti paprastesnis ir jeigu būtų perimta Europos Sąjungos patirtis – būtų gerai. Tačiau dabar, kalbant apie muitinių sienų atšaukimą, visiškai neaišku, kas atsitiks su  informacijos priėmimo postais (rus. „пунктами принятия уведомлений“) , fiksuojančiais krovinių su TIR knygelėmis judėjimą.  Jeigu šie postai bus  atšaukti, tai formaliai kroviniai, patenkantys  iš išorės, pradės tirpti Baltarusijos teritorijoje. Anot statistikos, Baltarusija per metus gaus dvigubą BVP. Jeigu šie postai išliks – tai kuo tai skirsis nuo dabartinio modelio?“, – klausia O. Germanovičius. Jo teigimu, būtų gerai, kad „muitinės valymas“ būtų vykdomas būtent išoriniuose sąjungos pasieniuose, tačiau ar tai realu ir techniškai įmanoma, dar anksti spręsti.

O. Germanovičiaus  teigimu, šiandien geriau koncentruotis ties aktualiomis problemomis. Realybė tokia – šiuo metu vidinėje Baltarusijos rinkoje yra per daug vežėjų. O ateities vystymosi perspektyva čia yra tokia, kad reikia užimti tų kompanijų vietą, kurios anksčiau už mus užleis savo pozicijas. „Tačiau Baltarusijos vežėjai egzistuos ir dirbs ir krizei pasiekus dugną, ir po jo. Tiesiog išgyvens stipriausiieji!”, – nuomone pasidalino O. Germanovičius.