Negabaritiniai kroviniai – džiaugsmai ar rūpesčiai? (1 dalis)
Negabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai
VKTI (Valstybinės kelių transporto inspekcijos) interneto svetainėje nurodyta, kad leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritine ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išduodami tik nedalomiems kroviniams vežti ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitos rūšies transporto priemonėmis. Negabaritiniais kroviniais galima įvardinti tokius, kaip vėjo jėgainių stulpai bei sparnuotės, gelžbetoninės konstrukcijos, vamzdynai, kranai, elektrinių turbinos ir pan. Tokie kroviniai kaip mediena, žvyras, skalda ir pan. – nėra negabaritiniai ar sunkiasvoriai kroviniai, tačiau, nepaisant to, didžioji dalis pažeidimų padaromi būtent vežėjų, kurie šiuos „nedalomus“ krovinius gabena keliais, dažniausiai viršydami leistiną maksimalų svorį. Leidimai negabaritiniams ir (ar) sunkiasvoriams kroviniams vežti išduodami 5 VKTI departamentuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje.
Pakalbinkime…
Aidas Daučiūnas, 2005 m. įkurtos UAB „Baltijos mylia“, besispecializuojančios išskirtinai didžiagabaritinių ir sunkiasvorių krovinių pervežimuose, direktorius pasakoja: „Stebėjome sparčiai augantį poreikį vežti negabaritinę statybų bei žemės ūkio techniką Lietuvos teritorijoje. Tuo metu nelabai buvo kuo ją gabenti, todėl nusprendėme steigti specializuotą bendrovę. Turime ir nuosavų transporto priemonių, tačiau šiame verslo segmente kooperacija neišvengiama, kadangi transporto priemonės labai specifinės. Dėl to Vakarų Europoje kompanijos specializuojasi skirtingų rūšių negabaritinių krovinių pervežimuose ir kuria tokių siauros veiklos įmonių mini-asociacijas. Asociacija paprastai turi bendrą telefono liniją, vieną dispečerinį skyrių. Tokiu būdu mažinamos asociacijos narių sąnaudos ir pilnai patenkinami klientų poreikiai“. Šio verslo įmonės iš dalies priverstos kooperuotis ir Lietuvoje, kadangi užsakovui negavus pilno paslaugų paketo iš lietuvių, būtinai atsiras Lenkijos, Vokietijos ar kitos šalies įmonė, kuri perims užsakymus. Be abejo, viskas labai priklauso nuo transporto priemonės ir krovinio buvimo vietos. Ta įmonė, kurios transporto priemonė bus arčiau krovinio, dažniausiai turės ir konkurencinį pranašumą.
A. Daučiūnas sako, kad savo veiklą buvo priversti plėsti ir už Lietuvos ribų. „Dirbti vien vidaus rinkoje tapo nuostolinga tiek dėl sudėtingos leidimų vežti tokius krovinius gavimo tvarkos, tiek didelių leidimų kainų. Be to, anot pašnekovo, nemažai vežėjų vengia pirkti leidimus ir tokiu būdu situacija rinkoje yra iškreipiama. Kad pažeidimų nemažai, rodo ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) statistiniai duomenys, kurie skelbiami šios įstaigos interneto svetainėje www.vkti.gov.lt.
UAB „Baltijos mylia“ direktorius pabrėžia, jog tam, kad neprarastų užsakovo, tenka organizuoti ne tik negabaritinių krovinių pervežimą, bet ir įprastinių konkrečiam projektui skirtų krovinių gabenimą. Negabaritinių krovinių pervežimo specifika tokia, kad vežėjų dažniausiai ieško įrangos gamintojai bei jų samdytos tos šalies, kurioje gaminama prekė, ekspedicinės kompanijos. Pastarosios bendradarbiauja su transporto bei ekspedicinėmis įmonėmis Lietuvoje, o jau šios savo ruožtu samdo negabaritinių krovinių vežėjus. Taip yra todėl, kad pirkėjas paprastai perka pilną paslaugų paketą, pavyzdžiui, ne tik negabaritinio krovinio gabenimo, bet ir objekto, kuriam skirtas šis krovinys, statybų, įrangos sumontavimo ir jos paleidimo paslaugas.
Pasiteiravus, ar jų įmonė planuoja dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte, A. Daučiūnas atsakė, kad būtinai dalyvaus, jei tik bus tokia galimybė, tačiau kol kas mato daugiau planų ir kalbų nei realių darbų. Jei statybos prasidės, tai bus didžiausi ir įspūdingiausi logistikos projektai. Artimiausias darbų frontas, susijęs su negabaritinių krovinių gabenimu, Elektrėnų šiluminės elektrinės rekonstrukcijos darbai.
Ar šiame versle pakanka vietos ir smulkioms įmonėms?
Nedidelės įmonės UAB „Teodor transport“ savininkas Teodor Dunovski sako, jog „nors mes nuosavo transporto negabaritiniams kroviniams gabenti neturime, tačiau teikiame visas su tuo susijusias paslaugas – užsakome atitinkamas transporto priemones, parūpiname reikiamus leidimus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jau dvejus metus bendradarbiaujame su partneriais Lenkijoje, besispecializuojančiais tokių krovinių gabenimu visoje Europoje. Partnerių automobiliams organizuojame tiek privačią, tiek ir policijos palydą.“ Paprastai T. Dunovski renkasi ilgalaikius projektus, trunkančius keletą mėnesių, o neretai ir pusmetį ar ilgiau. Keletas žinomų objektų, kuriuose dalyvavo pašnekovo įmonė – konstrukcijų pervežimas pietinio aplinkkelio statyboms, Lazdynų tilto rekonstrukcijos darbams, turbinų iš Prancūzijos gabenimas į Kauno hidroelektrinę ir kt. Dėl to jis gerai žino leidimų gavimo specifiką tokiems kroviniams gabenti.
Leidimų kainos
Šiuo metu galiojanti tvarka yra tikrai gerokai pasenusi bei keistina iš esmės. Netgi tokioje šalyje kaip Baltarusija, leidimų gabenti negabaritinius krovinius išdavimo tvarka nėra sudėtingesnė nei Lietuvoje. Lyginant su Latvijoje ir Estijoje galiojančia tvarka, atrodome gerokai atsilikę nuo minėtų valstybių.
Akivaizdus ir labiausiai pastebimas skirtumas – leidimų kaina, kurią sudaro valstybės rinkliava už pačio leidimo išdavimą (50 arba 100 Lt) ir mokestis už važiavimą valstybinės reikšmės keliais. Pavyzdžiui, už krovinio, kurio aukštis 3,5 m, plotis 3,5 m, ilgis 10 m, o svoris 35 t, gabenimą 100 km Lietuvos teritorijoje mokėtume apie 850 Lt plius 50–100 Lt už paties leidimo išdavimą, t.y. 900 Lt / 100 km. Palyginimui, pervažiuoti visą Latvijos teritoriją (nuo Lietuvos iki Estijos pasienio apie 200 km) – kainuotų apie 50 JAV dolerių (~ 120 Lt) arba 60 Lt / 100 km; Estijoje tokio leidimo kaina būtų apie 85 eurų (~ 300 Lt) arba 150 Lt / 100 km. Šis akivaizdus kainų skirtumas tikrai neskatina negabaritinių krovinių vežimo per Klaipėdos uostą bei Lietuvos teritoriją, o greičiau atvirkščiai – verčia užsakovus rinktis kaimyninių šalių uostus. Net Vokietijoje, kuri nėra pati „pigiausia“ valstybė, leidimo išdavimas kainuoja apie 150 eurų (~ 520 litų) ir nepriklauso nei nuo paties krovinio, nei nuo atstumo, kuriuo jis bus vežamas Vokietijos teritorijoje. Panaši tvarka galioja Prancūzijoje ir Ispanijoje.
„Iš Alytaus į Pasvalio biokuro gamyklą mūsų įmonei teko gabenti 5,4 m diametro rezervuarus“,- patirtimi dalijasi A. Daučiūnas. Pakrautos transporto priemonės bendras aukštis sudarė beveik 6,3 m, dėl to pravažiuoti po daugeliu viadukų tapo neįmanoma. Tiesioginis maršrutas buvo 220 km, o realiai krovinį teko vežti net 350 km. Gabenimą bendrovės specialistams pavyko suplanuoti taip, kad išvengtų važiavimo po žemais viadukais, kelių konstruktyvinėmis dalimis, ženklinimo ir apšvietimo įrenginių demontavimo. Reikėjo tik pakelti elektros linijų laidus. Kalbant apie leidimo kainą, tai ji sudarė apie 2 600 Lt vienam krovinio pervežimui plius papildomai kainavo policijos palyda. Šiuo atveju buvo viršyti tik leistini matmenys, o kelio danga nebuvo gadinama daugiau nei įprastai, kadangi pakrauto junginio masė neviršijo 40 000 kg. Nepaisant to, leidimo kaina sudarė nemažą dalį krovinio gabenimo savikainos.
Leidimų išdavimo terminai
Šiuo metu Lietuvoje yra nustatyti maksimalūs 5 arba 20 (jei reikalingas derinimas) darbo dienų terminai leidimams didžiagabaritinių ir sunkiasvorių krovinių gabenimui gauti. Pasak VKTI atstovų realus leidimų išdavimo terminas priklauso nuo esamo darbo krūvio, tačiau, jei nėra būtinas derinimas su LAKD, paprastai leidimai išduodami tą pačią arba kitą darbo dieną. Tais atvejais, kai krovinio ribiniai matmenys ir bendroji masė viršijami nežymiai, o ašies apkrova neviršijama arba viršijama nedaug, A. Daučiūno manymu, leidimai turėtų būti išduodami būtent tą pačią dieną. Deja, šiuo metu to garantuoti niekas negali. Praktika rodo, kad visada yra vežėjų, kurie sutinka vežti tokius krovinius nusižengdami įstatymams ir rizikuodami būti nubausti. Vežėjai teigia, kad taip jie mažina krovinių gabenimo savikainą, efektyviau konkuruoja medienos eksporto rinkose, be to mažiau teršiama aplinka ir pan.
Šiuo metu prašymo leidimui gauti formos yra pateikiamos VKTI interneto svetainėje, jas galima užpildyti kompiuteriu ir pateikti faksu. Tačiau atsiimti paruošto leidimo teks vykti į VKTI. Artimiausiuose VKTI planuose numatyta vienkartinių leidimų išdavimą pilnai perkelti į elektroninę erdvę. Sėkmingai įgyvendinus šį projektą nebereikės važiuoti į inspekciją, o visus reikalingus dokumentus bus galima pateikti ir gauti internetu. T. Dunovski sveikina tokią iniciatyvą ir viliasi, kad ji bus įgyvendinta kuo greičiau. Tai leis sumažinti vežėjų laiko ir lėšų sąnaudas, o taip pat supaprastins VKTI darbą. „Tokia tvarka jau ne pirmus metus sėkmingai funkcionuoja kaimyninėse Latvijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje ir kt. Kaip ir Lietuvoje, originalius leidimus, vežant negabaritinius krovinius, reikalaujama pateikti Lenkijoje ir Vengrijoje“, – sako UAB „Teodor transport“ savininkas. Sudėtingiausia situacija yra Italijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje. Šiose šalyse leidimo negabaritiniams kroviniams gabenti tenka laukti net 8 savaites ir būtina turėti leidimo originalą.
Atsiskaitymai už leidimus
Vežėjai džiaugiasi, kad prieš porą metų Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje (VKTI) buvo sumontuoti mokėjimo kortelių skaitytuvai ir už leidimus galima atsiskaityti vietoje. Pasak VKTI atstovų, fizinių asmenų, norinčių atsiskaityti grynaisiais, yra nedaug, dėl to turėti atskirą kasą tokiems atsiskaitymams būtų netikslinga. Bankinį pavedimą su originalia žyma ar mokėjimo kvitą pateikti nereikalaujama, kadangi VKTI turi galimybę naudotis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (išskyrus tada, kai pavedimai atlikti jau po Valstybinės mokesčių inspekcijos tos dienos duomenų atnaujinimo, kuriais ir naudojasi VKTI darbuotojai, tikrindami atsiskaitymus).
Transporto priemonių ir krovinių palyda
Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų Europos šalių privalomą transporto priemonių palyda, jeigu krovinio gabaritai viršija tam tikrus matmenys. Pavyzdžiui, Latvijoje privati (ne policijos, o pačios transporto įmonės arba privačių saugos tarnybų) palyda skiriama, kai transporto priemonės su kroviniu plotis didesnis nei 3,5 m ir (arba) ilgis didesnis nei 24 m. Policijos palyda skiriama, kai plotis didesnis nei 4 m ir ilgis didesnis nei 30 m. Vokietijoje privati palyda skiriama, kai plotis didesnis nei 3,5 m, aukštis daugiau nei 4,4 m, ilgis didesnis nei 27,00 m, o bendras svoris didesnis nei 70–74 t. Policijos palydą skiria institucijos, išduodančios leidimus negabaritiniam kroviniui gabenti, įvertinusios grėsmę eismo saugumui, tačiau tuo nepiktnaudžiauja. Policijos palyda skiriama tada, kai to tikrai reikia. Leidime dažniausiai nurodoma ir ką policininkai turi atlikti (kur išvažiuoti į priešpriešinį eismą, kuriomis kelio atkarpomis važiuoti ir t.t.). Dažniausiai policijos palyda skiriama išvažiavimui iš miesto teritorijos. Policijos palyda nereikalinga vežant negabaritinius krovinius automagistralėmis, o saugumą užtikrina privačios palydos automobiliai. Estijoje bei Lenkijoje galioja panaši tvarka.
Policijos palyda Lietuvoje visais atvejais privaloma, kai transporto priemonės su ar be krovinio ilgis didesnis nei 25 m ir/arba plotis viršija 4 m ir naktį ar esant blogam matomumui, kai sąstato ilgis yra 24–25 m, o plotis – 3,5–4,0 m. Manytume, jog tais atvejais, kai šie matmenys viršijami nežymiai, važiuojant atitinkamais maršrutais tikrai pakaktų privačios palydos (transporto įmonės apmokytų darbuotojų bei specialiai paruoštų automobilių arba privačių saugos tarnybų). „Deja, Lietuvoje privačios palydos reikalavimo nuostatos išvis nėra. Mes tai darome savo iniciatyva arba užsakovų prašymu, atsižvelgdami į gabenimo maršrutą, krovinio sudėtingumą, galimus pavojus ir pan.“, – verslo sunkumus dėsto pašnekovas.
Vairuotojų kultūros trūkumas Lietuvos keliuose kelia pavojų gabenant negabaritinius krovinius, todėl peršasi mintis, kad policijos palyda šį pavojų sumažina. Iš kitos pusės, jeigu Lietuvoje būtų reglamentuota ir įteisinta užsienyje taikoma privačios palydos, taip vadinamų „pilotų“, tvarka, tuomet dažnu atveju iš vis nereikėtų policijos ekipažų. Policija turėtų lydėti transporto priemones tik tuomet, kai būtina stabdyti eismą, važiuoti priešpriešine eismo juosta ir kitais, ypač sudėtingais, atvejais.
Šiuo metu galiojanti tvarka didesnių matmenų negabaritinį krovinį be policijos palydos leidžia gabenti tik dieną, motyvuojant tuo, kad dieną matomumas geresnis. UAB „Baltijos mylia“ direktorius teigia, jog ši tvarka ydinga, nes naktį gabenant tinkamai paženklintus krovinius bei juos lydint specialiai pažymėtam bei švyturėliais aprūpintam palydos automobiliui – joks papildomas pavojus nekyla, atvirkščiai – važiuoti yra saugiau, nes automobilių srautas naktį gerokai mažesnis.
Reikalavimai palydos automobiliams
Latvijoje palydos automobiliams nėra keliami dideli reikalavimai. Reikalingas tik ryšys su vairuotoju ir geltonos spalvos švyturėliai, todėl savo mašinas su kroviniais vežėjai gali lydėti patys. Lenkijoje taip pat pakanka civilinio automobilio, vairuojamo atitinkamai apmokytų civilių asmenų ir apipavidalinto pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus bei sumontavus atitinkamą įrangą (oranžinės spalvos švyturėliai, radijo stotelė, pavyzdžiui, tinka ir tolimųjų reisų vairuotojų naudojama racija, išoriniai garsiakalbiai ir kt.). Vienas būtinų reikalavimų Lenkijoje – palydos vairuotojas turi mokėti lenkų kalbą. Tuo tarpu Vokietijoje tam tikrų gabaritų krovinius lydėti teisę turi tik specialia įranga aprūpinti automobiliai, o ekipažas turi būti išklausęs specialius kursus ir apmokytas elgesio ekstremaliose situacijose. Vien įranga, skirta tokiam specializuotam automobiliui, Vokietijoje kainuoja apie 30 000 eurų (~ 100 tūkst. litų). Jeigu personalas ir speciali įranga atitinka keliamus reikalavimus, Vokietijos teritorijoje palydos paslaugas gali teikti ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje ar kitoje ES šalyje registruotos transporto priemonės.
Komentarai
Informatyvus straipsnis apie negabaritiniu kroviniu gabenima. Originalus ir optimalus sprendimas naudojant negabaritu asociacijas.
Taip, iš tikrųjų straipsnis puikus, iš esmės - tema atskleista! Daugybė naudingos informacijos ir vertų dėmesio pasiūlymų, kaip pagerinti darbą. Taip dirbkit toliau! Baltijos myliai linkėjimai nuo Latvijos kolegų-negabaritų.
Pagaliau atsirado vertas demesio ir atitinkantis realybe straipsnis apie negabaritinius krovinius. Saunuolis autorius. Teko susidurti su Baltijos mylia, visai komandai taip pat didelis pliusas-kokybiskai atlieka savo pareigas.
Džiaugiamės, kad atsirado Cargonews.lt su puikiais straipsniais. Šis straipsnis tik patvirtina, kad rašė profesionalas.
Puikus straipsnis, labai įdomu ir naudinga
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.