Lietuviškos ekspedicijos ypatumai (1 dalis)
Paprasčiausias verslo modelis
Paprasčiausia skolų „nusimetimo“ schema arba seniai žinomas verslo modelis: siūlomos ypač žemos kainos už krovinių pervežimus, kurios net nepadengia sąnaudų, ir tokie ekspeditoriai net nesiruošia vykdyti įsipareigojimų vežėjams ar logistikos centrams. Tokiu būdu kaupiami pinigai naujam verslui, o senajam skelbiamas bankrotas. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus – tai nesukčiavimas, pagal ekonominius vadovėlius – bankrotas sunkiomis ekonomikos sąlygomis. Galutinis rezultatas – naujas verslas.
Todėl pastaruoju metu vis dažniau verslininkų lūpose skamba ekspeditorių epitetai – „taburetnikai“ ar „šaraškino kontora“.
Dėl šių priežasčių vežėjai siekia, kad ekspeditorių veikla būtų labiau prižiūrima, tuo tarpu Lietuvos vyriausybė ir toliau pasiruošusi žengti rinkos liberalizavimo keliu. Tarp skirtingų tikslų susidariusi spraga – puiki terpė užsidirbti papildomai?
Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas mano, kad blogiausi laikai jau praeityje, tačiau „paliktos uodegos“ vis dar apsunkina vežėjų veiklą. „ Nemokūs tampa ne tik ekspeditoriai, bet ir tiesioginiai klientai. Tai natūralus procesas ekonomikos susitraukimo metu. Dėl ekonomikos sukrėtimų verslus teko uždaryti ir rimtiems ekspeditoriams, kurie rinkoje buvo sukaupę nemažą darbo patirtį. Rimtesnė problema išlieka ekspeditorių segmentas, kuriems bankrotas tampa savotišku verslu“,– sako jis.
Ekspeditorių veiklos reglamentavimas
Šiuo metu ekspedicijos verslo liberalumas Lietuvoje tikriausiai didesnis nei kapitalizmo tėvynėje. Verslą gali pradėti bet kuris, turintis sugebėjimų bendrauti ir šiek tiek nutuokiantis apie transporto rinką. Nėra jokių profesinio išsilavinimo ar patirties reikalavimų, nereikia parodyti finansinio pajėgumo, o ekspeditorių veiklos draudimo sektorius Lietuvoje dar menkai išvystytas. „Ekspeditorius, ateinantis į rinką, turėtų su savimi atsinešti kompetencijos ir atsakomybės garantus bei parodyti potencialias galimybes“,– teigia „Linava“ prezidentas. Jam pritaria ir Vytis Grigaliūnas, UAB „Alegritas“ direktorius, „jau seniai reikėjo licencijuoti ekspedicines įmones ir jų vadovus; nebaigusių aukštųjų mokyklų ir neįgijusių specifinių transporto kompanijai valdyti reikalingų žinių, reikėtų įpareigoti lankyti kasmetinius seminarus“.
Ekspeditorių veiklos reglamentavimo problema iškilo ne tik susvyravus prekybos srautams, tokia situacija kartojasi cikliškai. Vežėjų asociacija „Linava“ bendradarbiauja su ekspeditorių asociacija „Lineka“ ir siekia, kad Lietuvos ekspedicijos rinkoje sumažėtų nelegalių verslų skaičius. „Visuose susitikimuose su valstybės institucijų atstovais ekspeditorių veiklos reglamentavimas minimas, kaip vienas svarbiausių klausimų. Turėtų būti sukurta teisinė bazė, kad būtų galima kreiptis į teisėsaugą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėm už sukčiavimą tam tikrus asmenis, kurie tikslingai užsiima tokiu verslu“, – tokį problemos sprendimą mato asociacijų vadovai.
UAB „Intranslita“ direktorius Edvinas Curikovas irgi mano, kad ekspeditoriai turėtų nešti didesnę atsakomybę: „Mes siūlome, kad ekspeditorių veikla būtų licencijuojama ir būtinas ekspeditorių draudimas bei tam tikras mokumą užtikrinantis turtas. Juk mes, vežėjai, nuolatos turime įrodinėti savo finansinius pajėgumus, pavyzdžiui, įnašas lizingui: 32000 Lt – pirmajai mašinai, 18 000 Lt – kiekvienai kitai, o kur dar CMR ir visi kiti draudimai“.
Netiesioginiai kreditoriai
Iš tiesų dabartinė ekonomikos sunkmečio situacija labai aiškiai parodė, kad turime būti pasiruošę tam, jog kaimyninės valstybės, ypač iš Rytų pusės, gindamos savo rinkas imasi įvairių priemonių, netgi agresyvių. Tapo akivaizdu, kad Lietuvai reikia aiškaus plano, kaip stiprinti transporto rinką. O kada ir ar toks planas apskritai bus – parodys laikas…
Visos Europos Sąjungos laisvos rinkos politika orientuota į verslo suvaržymų mažinimą, todėl ekspeditorių veiklos reglamentavimas – ilga procedūra, o be valstybinio reguliavimo to padaryti neįmanoma. „Reguliavimui, aišku, reikia sukurti tam tikrą sistemą, kurios sukūrimas ir prižiūra reikalauja nemažai išlaidų. Valstybė tuo nenori užsiimti, tačiau valdžia nepaskaičiuoja, kiek tokiu būdu pinigų patenka į šešėlinę ekonomiką, o legaliai dirbantiems vežėjams dar labiau apsunkinamos darbo sąlygos“, –teigia A. Kondrusevičius.
Paprastai sąskaitas už atliktus pervežimus reikalaujama apmokėti per 14–45 dienas. Kai šiandien daugeliui įmonių trūksta apyvartinių lėšų, tokie terminai, galima sakyti, prasilenkia su „sveiku protu“. Pasak „Linavos“ prezidento, legaliai dirbantys vežėjai šiuo atžvilgiu atlieka ir kai kurias bankų funkcijas, todėl tokiu atžvilgiu Lietuvos ekonomika remiama ne tik Ūkio ministerijos inicijuojamų projektų, bet ir pačių vežėjų. „Čia yra valstybės problema, kai atsitiktiniai „verslininkai“ kenkia ne tik atskiroms įmonėms, bet ir visai šalies ekonomikai. Dėl tokių veiksmų darbus praranda ne vienetai, bet tūkstančiai žmonių“, – savo nuomonę dėsto A. Kondrusevičius.
Už sienos ribų
Asociacijos „Linava“ prezidentas pažymi, kad mūsų šiauriniai kaimynai susiduria su panašiomis problemomis. Latvijoje taip pat rinkos liberalumas neatitinka rizikos laipsnio. Dėl tokios situacijos taip pat nemažai yra nukentėję ir Lietuvos vežėjai. „Iš Latvijos užsakovų užsakymų nebeimame iš viso, nes pastarieji užsakymai visi „nuėjo vėjais“. Įmonės dingo, žmonių nebėra, įmonių registracijos adresai – privatūs butai, korespondencijos adresai kiti, įmonių patalpų adresai dar kiti. Žodžiu – visiškai sumėtytos pėdos”, – sako V.Grigaliūnas.
A. Kondrusevičius pažymi, jog didesnėse Europos Sąjungos rinkose situacija kiek kitokia, „pavyzdžiui, Vokietijoje – jeigu įmonė tapo nemoki arba paskelbė bankrotą, jos vadovui draudžiama tam tikra laiką užsiimti tuo pačiu verslu ir vadovauti įsteigus panašią įmonę. Lenkijoje tokių problemų taip pat yra mažiau ir Lietuvos vežėjai daug rečiau patenka į neatsiskaitymų pinkles. Dėl Rusijos verslo subtilybių nukentėjo ne vienas vežėjas, tačiau per ilgus bendradarbiavimo metus verslininkai atsirenka partnerius ir toliau sėkmingai dirba, o jeigu atsiranda naujas klientas, puikiai veikia tam tikri mokumo patikrinimo mechanizmai“. E. Curikovas pabrėžia, kad gelbsti ir kaimyninės Baltarusijos valdžios geležinė ranka, „nes ten bankrotas praktiškai neįmanomas. Jeigu pradėsi „nukėlinėti“ mokėjimus partneriams, tai greitai sulauksi tam tikrų institucijų vizito ir viskas greitai pasibaigs. Ne taip, kaip pas mus – padariau bankrotą ir ryt dirbu kitos įmonės vardu, nors darbuotojai ir telefonai tie patys“.
Komentarai
Sutinku, kad būtina licencijuoti.
""UAB „Intranslita“ direktorius Edvinas Curikovas irgi mano, kad ekspeditoriai turėtų nešti didesnę atsakomybę: „Mes siūlome, kad ekspeditorių veikla būtų licencijuojama ir būtinas ekspeditorių draudimas bei tam tikras mokumą užtikrinantis turtas. Juk mes, vežėjai, nuolatos turime įrodinėti savo finansinius pajėgumus, pavyzdžiui, įnašas lizingui: 32000 Lt – pirmajai mašinai, 18 000 Lt – kiekvienai kitai, o kur dar CMR ir visi kiti draudimai“... Nu jo,tavo išsilavinimas tikrai tinka vadovui. Ha ha ha... koks tau įnašas lizingui 32.000 lt. ?????? kiekvienai kitai po 18.000 lt. ????? nu sujuokinai tikrai.
tiek metu siekem laisvos rinkos tai ir dziaukimes ja turedami! kiekvienas turi galimybe daryti apribojimus savo kieme.. Kuo daugiau dalinsimes informacija tuo bus geriau tam ir yra visi viesi saltiniai kaip creditinfo ir panasiai. Sekmes visiems ir valdykite versla patys ir nesitikekite, kad kiti ta darys uz jus.
lengva pasakyt nevezkit uz juokinga kaina. parvariau kelis kartus tuscia masina is vokietijos vien del principu. bet nors daly gauni ant dyzelio. Lauki tinkamo krovinio 2 dienas. vairuotuojas keiksmazodziais priseria uz toky gerai organizuota darba. Tai nereikia cia aiskint kad nereikia vezt uz tokias kainas juokingas kainas. Nevezu, bet kiek laiko nevesi? Kas susije su LT tai tik labai rimtas remontas kuris europoj kruva pinigu kainuotu.
Labai gerai Audrius parase. Respect. Beje kur tamsta dinges? Kazkaip pradingai kaip i vandeni.
pilnai sutinku su Audriumi B.tik reiketu ivesti druadima prisidirbusiems steigti ne tik ekspedijavimo ir transporto imones ,bet ir isvyso uzsiimti bet kokia ukine finansine veikla.
Dar 1997-1998m buvo meginama inicijuoti ekspedijavimo paslaugu licencijavima. Linekos branduolyje vyko bruzdesys ir, rodesi, kad jau tuoj turetu pajudeti ledai. Deja, kazkam visa tai atrode itin neparanku, trukde sukciauti. Geros idejos buvo numarintos. Pasibaigus Rusijos krizei, nuo 2000-uju viskas eme palengva vystytis. Kiekvienais metais nuskambedavo keliu ar keliolikos ekspediciniu kontoru "isgaravimo" istorijos bei aimanos, kad tos kontoros "istate ragus" vezejams, kitiems ekspeditoriams, etc. Taciau buvo pakilimo metai ir si euforine nuotaika vel trukde grizti prie licencijavimo ekspeditoriams ivedimo. Praleiskime nepamatuoto pletimosi laikotarpi (2005-2007m). Siandien turime aiskiai disproporcinga veiklos apimciu/paslaugu teikeju santyki. Aisku viena - dalis paslaugu teikeju (tiek vezeju, tiek ir ekspeditoriu) tures palikti sia zaidimo arena. Jau vien tai nesaziningiems sudaro prielaida prisiplesti ir iseiti, trenkus durimis. Taip pat i veikla jau isitrauke didele dalis nauju imoniu, sukurtu jaunu ir AGRESYVIU asmenu. Sie pilieciai turi itin iskreipta supratima apie versla - siekiama per pusmeti/metus "prasukt" reikalus, susizerti pinigus ir dingti, paliekant apvogtas imones kapstytis finansiniu nepritekliu liune. Kaip 1997-ais, taip ir siandien mano nuomone isliko nepakitusi (siandien ji tik dar labiau sutvirtejo) - steigti ekspediciniu paslaugu imones turi teise asmenys, igije sios srities (transporto, logistikos) aukstaji issilavinima bei turintys NEPRIEKAISTINGOS praktines veiklos transporto arba logistikos srityje minimalu 5 metu staza. Asmenims, isteigusiems ekspediciniu paslaugu imones, kurios nutrauke veikla/bankrutavo, neatsiskaiciusios su kreditoriais, turi buti neleidziama imtis analogiskos veiklos (tapti steigejais, akcininkais, atsakingais darbuotojais) 10 metu. Panasius kriterijus deretu nustatyti ir vezeju bendrovems. Esu isitikines, kad vien sio "saugiklio" idiegimas zenkliai pagerintu padeti.
Visiškai teisingai parašyta.Jokios teisinės sistemos čia nėra.Man irgi nušvilpė pinigų, tokių ,, firmų,, vadovai kaip ,,MEDISĖJA,, ,kurios ,, direktorius,, Rimvygas Ciesiūnas.Apgavęs eilę dar vežėjų,pasiėmė su savimi žmoną ir išvažiavo nuolatinai gyventi y Portugaliją. Tikiuosi, kad prisistatė ten turtingu verslininku iš Lietuvos.Kitas tipas, tai ,,LITBIELINTERTRANS,,. Tėvas jo turi pervežimų ymonę Baltarusijoje,o sūnelis čia liaudy grabino ir pinigėlius tikriausiai y BY siuntė. Teismai y tokias bylas visiškai nereaguoja,nulinis variantas. Štai toks šalies verslo yvaizdis. Aš pats šioje virtuvėje sukuosi 17 metų.Pasitikiu tik senais išlikusiais ekspeditoriais,kurių jau nedaug likę,o gaila. Kurie supranta, kad dirbt ir gyvent visiems reikia.Kitos valstybės kovoja dėl savo šalies verslo,pas mus muša sąva,kad kiti bijotų.Lenkai mums seniai yvedę3-ių šalių leidimus.Kodėl gi mums taip nepasielgus,argi popieriaus trūksta.Jeigu mums taiko tokius apribojimus tai mes galime priimti adekvatų ystatymą kiekvienai valstybei atskirai.Ta pati Baltarusija,tempia iš mūsų terminalų krovinius su vienšaliu leidimu y visas puses,o mums sunku pasikraut.Kol nebus ministerijoje atsakingo žmogaus, tas burdakas taip ir tęsis. O apie ekspedicijas,jų ysteigimo datas, išvis nėra ką diskutuot,
Norint daryti versla reikia smegenu tureti. Zinoti savo ikainius ir uz juos dirbti. O ne kai paskambina klientas ir paklausia kiek kainuos sh.. malti ir mykti aaa mmm nezinau kiek gali moket ir panasiai.
jusu laimes valanda ateis tada ,kai susivienysite ir nebevesite kroviniu uz tokius mazus ir nuostolingus frachtus.priverskite tas saraskino kontoras ,kurios neturi transporto ir musa ikainius pacioms nuvezti ta krovini us ju pasiulyta suma.jei nesugebes ,tada tegul banrutuoja ir uzsidarineja .
oi karti ta vezejo duona.... kisi pinigus visur, kuras, keliai, algos, servisai + masina kiek kainuoja, o fakte didelis ir apvalus NULIS ( ir tai gerai jei tiek). Kada ateis musu laimes valanda?
Aš kaip užsakovas visada renkuosi tik vežėją.Bėkit nuo tokių "ekspeditorių"
labai idomus straipsnis ,tik zymiai paveluotas . jau pries gerus metus su trupuciu reikejo judinti sita tema del nesaziningu ekspeditoriu.dabar isivaizduokit kazkoks dvyliktokas kokio nors direktoriaus,ar turtingo tevo sunelis sugalvojo bizni pasidaryti.kompiuteris ir saskaita banke ,tai viskas ko reikia,na ir siektiek uzsienio kalba ismanyti,bent jau tiek ,kad susitarti del krovinio pervezimo ir pradeda uzsiimineti tokiuo bizniuku.neturedamas nei transporto ,nei ko nors kas galetu buti kaip garantas ar uzstatas .padirbo truputi pinigiukus miaukt nukniauke ,dar pervezimu kainas numuse ,del ko sukirsino vezejus .ir graziai dingo su pinigeliais paskelbes bankrota ,o vezejus palikes su ragais.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.