Komercinio transporto lizingo rinka: dugnas pasiektas?

Pasak UAB „Lietmaz-servis“ vadovo, asociacijos „Linava“ viceprezidento J. Grybausko, iki krizės vežėjų gretos augo itin sparčiai. „Gauti finansavimą naujiems vilkikams įsigyti nesudarė jokių problemų. Per 2007–2008-uosius metus Lietuvoje nupirkta rekordinis skaičius komercinio transporto priemonių, didžioji dalis įsigyta lizingo būdu. Kai ekonominė situacija ėmė keistis, lizingo bendrovės susizgribo, pakeitė poziciją ir ėmė reikalauti iš vežėjų laiduoti už įmokų mokėjimo atidėjimą asmeniniu nekilnojamuoju turtu“, – kalbėjo jis.

Toks sprendimas nemažai daliai vežėjų įmonių vadovų sukėlė šoką. Kai kurie, nesiryždami prarasti asmeninio turto, pasirinko paprastesnę išeitį – grąžinti transporto priemones lizingo bendrovėms. „Užklupti ekonomių sunkumų, vežėjai ir lizingo bendrovės atsidūrė tarsi skirtingose barikadų pusėse: vieni buvo suinteresuoti atidėti mokėjimus, kiti – gauti jiems priklausančias įmokas laiku“, – sakė J. Grybauskas.

Nuosmukis lizingo rinkoje

Komercinio transporto lizingo rinka pastaruoju metu taip pat patyrė nemenką nuosmukį. Pasak „Swedbank“ Verslo klientų departamento direktoriaus Mindaugo Steikūno, sudėtingiausia situacija susiklostė 2008 metų rudenį ir 2009-ųjų pradžioje, kai per keletą mėnesių sudarytų finansavimo sutarčių naujoms transporto priemonėms įsigyti apimtys vidutiniškai sumažėjo 3–4 kartus. „Ekonomikos sunkmetis pirmiausia užklupo į eksportą orientuotus verslus, taip pat tarptautinių krovinių vežėjus, kurie sudarė nemažą lizingo portfelio dalį. Šios bendrovės dar  2008 m. radikaliai sumažino išlaidas plėtrai, tai išsyk pasijuto lizingo rinkoje“, – teigė M. Steikūnas.

DnB NORD banko Verslo klientų konsultanto Lauryno Kervio teigimu, komercinio transporto lizingo rinka, lyginant su 2008-aisiais, pernai smuko apie 85 proc. „Šiuo metu situacija stabilizuojasi, atvejų, kad reikėtų atsiimti komercinį transportą, metų pradžioje nedaugėja. Kadangi krovinių gabenimo sektoriaus įmonių smukimas buvo vienas iš pirmųjų lyginant su kitais verslo sektoriais, daugelis įmonių, kurios nesugebėjo restruktūrizuoti savo veiklos ir prisitaikyti prie esamų sąlygų, jau pasitraukė iš verslo“, – kalbėjo L. Kervys.

Pozicijos – skirtingos

Praėjusieji metai iš tiesų tapo lūžio metais vežėjų versle – įmonės, kurios nesugebėjo išlikti sudėtingomis sąlygomis, turėjo pasitraukti. Prie kai kurių žlugimo prisidėjo ir lizingo bendrovės, nesutikusios pakeisti įmokų mokėjimo sąlygų.

Vežėjai praėjusių metų pradžioje bandė veikti suvieniję jėgas. „Praėjusiais metais asociacija „Linava“ inicijavo kreipimąsi lizingo bendrovėms, kur prašė peržiūrėti įmokų mokėjimo grafikus bei tartis su vežėjais dėl jų atidėjimo. Tačiau į mūsų kreipimąsi neką teatsižvelgta, kiekvienai iš įmonių teko tartis individualiai“, – pasakojo UAB „Ignolita“ vadovas Julius Misiūnas.

„SEB lizingo“ generalinio direktoriaus Viliaus Juzikio teigimu, rinkoje išliko tie vežėjai, kurie pirmieji pajuto pavojų, reagavo ir pasiruošė rinkos pokyčiams: optimizavo kaštus, prekių atsargas, apgalvojo įmonės strategiją, prioritetus. „Niekada neskubėjome iš laikinai nemokių klientų atsiiminėti lizinguojamo turto. Jeigu matome, kad vežėjų finansinės problemos laikinos ir gali būti išspręstos, lanksčiai žiūrime į tokią situaciją ir kartu su klientu ieškome optimalaus sprendimo – tai gali būti termino pratęsimas, mokėjimo įmokų atidėjimas ir pan. Koks sprendimas pasirenkamas, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Turto atsiėmimas yra paskutinis veiksmas, kai kitų išeičių neberandama“, – sakė V. Juzikis.

Su kiekvienu klientu atskirai taręsi teigia ir „Swedbank“ lizingo atstovai. „Bankas nuolat analizuoja suteiktas lizingo paslaugas bei stebi sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Banko tikslas – teikti klientams finansines paslaugas; bankui ar lizingo bendrovei naudinga, kai klientas gali sėkmingai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Priešlaikinis sutarčių nutraukimas visuomet susijęs su papildomomis banko ar lizingo bendrovės išlaidomis (grąžinto turto administravimas, saugojimas, priežiūra, realizavimas). Labai dažnai sutartys nutraukiamos, kai užstato rinkos kaina dėl pasikeitusios situacijos rinkoje pasidaro gerokai mažesnė nei finansuota suma, ir klientas nebesistengia padengti finansuojamos sumos finansų įstaigai. Priešingai – jei finansuoto turto rinkos vertė didesnė nei finansuojama suma, klientas ir bankas ar lizingo bendrovė dažniausiai randa abiem šalims priimtiną sprendimo variantą. Tad paprastai kilus abejonėms ar susidūrus su kliento sutartinių įsipareigojimų galimu nevykdymu, bankas žodžiu ar raštu kreipiasi į klientą, siekdamas išsiaiškinti situaciją, sutarties sąlygų vykdymo galimybes, siūlydamas aptarti galimas alternatyvas ir problemų sprendimo būdus,“ – tvirtino M. Steikūnas.

Nors lizingo bendrovių vadovai teigia, kad iš rinkos pasitraukė silpniausieji vežėjai, faktai rodo kita: sunkumų pastaruoju metu patyrė ir daug metų versle dirbančios bendrovės.                 UAB „Dejusta“ vadovė Audronė Kumelienė lizingo bendrovėms pažėrė nemažai priekaištų. „Mūsų verslas labai sudėtingas bei rizikingas – niekada negali būti tikras, kad į reisą išvažiavęs vilkikas grįš neapgadintas, kad kas nors nenutiks kroviniui. Lizingo bendrovei užstatę ne lizingo būdu įsigytus vilkikus, susidūrėme su rimtomis problemomis. Norėčiau perspėti krovinių vežimo bendroves, kad bendrautų su lizingo kompanijomis raštu ir kauptų visus dokumentus, kurių gali prireikti. Vadybininkai lizingo bendrovėse keičiasi itin dažnai, pabendravus žodžiu ir gavus vienokį ar kitokį pažadą bei patikinimą, vėliau sudėtinga „atrasti galus“ ir tai įrodyti“, – su apmaudu patirtimi dalinosi įmonės vadovė.

Tyčia ar netyčia?

Lizingo bendrovių bei vežėjų santykius temdo ir tai, kad lizingo bendrovėms vilkikai dažnai grąžinami apgadinti, su išmontuotomis detalėmis. Vienos iš Kauno vežėjų įmonių vadovas, įsigijęs iš lizingo bendrovės konfiskuotą transporto priemonę, teigia likęs nemaloniai nustebintas: dalis detalių pakeistos, nemažai jų dingę. „Kiek teko girdėti, įmonė, kuriai priklausė lizingo būdu paimti vilkikai, ilgą laiką nemokėjo vairuotojams atlyginimų. Šie, išeidami iš darbo, atsilygino tuo pačiu: pasiėmė tai, ką galėjo pasiimti. Nors beveik naują vilkiką įsigijome nebrangiai, teko nemažai pavargti, pavažinėti po servisus, kol transporto priemonė tapo tinkama naudoti“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Ši problema dar skaudesnė lizingo bendrovėms. „Deja, bet iš tiesų pasitaiko tyčinių turto suniokojimų ar sugadinimo atvejų. Priimant grąžinamą turtą atliekama vadinama defektacija – patikra, kurios metu sutikrinama, ar turtas grąžinamas taip pat sukomplektuotas, kaip ir buvo perduotas klientui. Sudarytame turto perėmimo-perdavimo akte pažymimi visi neatitikimai ar trūkumai. Beje, lengvųjų automobilių sugadinimo atvejų pasitaiko gerokai mažiau, be to jų žala yra mažesnė nei sunkiojo transporto atvejais,“ – paaiškino V. Juzikis.

Kokių priemonių tokiais atvejais imasi lizingo bendrovės? „Dėl tokios veikos susidariusi žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka,“ – sakė M. Steikūnas.

Perspektyvos

Tiek kalbinti lizingo bendrovių atstovai, tiek vežėjai praėjusius metus įvardijo kaip vienus iš sunkiausių. Šiais metais jau tikimasi tam tikrų teigiamų poslinkių. „Po truputį pradedame regėti šviesą tunelio gale. Mūsų versle jaučiamas šioks toks pagyvėjimas. Atsigauna Vakarų rinkos, vis daugiau krovinių prireikia gabenti į Rusiją“, – optimistiškai į ateitį žvelgė J. Grybauskas. Jis taip pat pasidžiaugė ir šiltėjančiais vežėjų santykiais su lizingo bendrovėmis, kurios stengiasi dirbti lanksčiau, labiau prisitaikydamos prie vežėjų poreikių.

Gerėjanti situacija krovinių gabenimo versle žada teigiamų poslinkių ir komercinio transporto lizingo rinkai. „Komercinio transporto lizingo rinka labai priklausys nuo bendro ekonomikos augimo tempo Europoje bei NVS šalyse, kuriose Lietuvos vežėjų įmonės vykdo didžiąją dalį savo užsakymų,“ – teigė L. Kervys.

Lizingo bendrovių atstovų teigimu, 2009 metų pradžioje buvo pasiektas skolinimo naujoms transporto priemonėms įsigyti dugnas, panašiai situacija klostėsi ir visus 2009-uosius. „Šiuo metu įmonės, nors ir atsargiai, bet ryžtasi investuoti pasinaudodamos finansinio lizingo paslauga. Dažniausiai pasirenkamas lizingo produktas yra automobilių lizingas bei įrengimų lizingas“, – apie teigiamus poslinkius pasakojo M. Steikūnas.

Turto, atsiimamo iš nemokių klientų, apimtys stabilizavosi ir nebeauga „Tolesnė lizingo rinkos perspektyva labai priklausys nuo ekonominių procesų ir Lietuvoje, ir viso pasaulio rinkose. Kuomet pagerės bankų tarpusavio skolinimosi apimtys, rinkoje atsiras daugiau pasitikėjimo ir bus galima pigiau pritraukti lėšų, tuomet galima tikėtis ir lizingo sandorių skaičiaus didėjimo,“ – sakė V. Juzikis.

 

Teigiamas ateities prognozes išdėstė ir vienas iš „Swedbank“ vadovų. „Visų pirma turi atsigauti šalies ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikos, kad įmonės galėtų vėl pradėti aktyviau plėtoti savo veiklą, įgyvendinti naujus investicinius projektus. Remiantis „Swedbank“ ekonomikos apžvalga, ekonomikos atsigavimo ženklai bus pastebimi antrąjį 2010 metų pusmetį. Įmonės planuoti investicijas į ilgalaiki turtą, prisiimant ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, pradės vėliau nei atsigaus pati ekonomika. Tai turės įtakos ir lizingo rinkai, nes įmonėms reikės įsigyti gamybos ar transporto priemonių“, – prognozavo M. Steikūnas.

Pasak jo didieji pokyčiai jau įvyko, ir nors 2010-ieji taip pat bus gan sudėtingi metai, stabilizacijos požymių lizingo rinkoje jau bus galima tikėtis.