Ar velnias toks baisus, kokį jį paišo, arba dar kartą apie vairuotojų mokymą (1 dalis)

Remiantis direktyva, vairuotojų mokymas pagal Europos Sąjungos reikalavimus jau turėtų būti prasidėjęs. Tiesa, šiuo metu direktyvose numatytą profesinę kvalifikaciją privalo įgyti tik naujai parengti vairuotojai – t. y. tie, kurie vairuotojų pažymėjimus vežti krovinius įgijo po 2009 m. rugsėjo 10 d. (autobusų vairuotojams direktyva įsigaliojo anksčiau – 2008 m.). Tie, kurie vairuotojo pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, įgijo iki šių datų, ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (autobusų vairuotojai – iki 2013 m. rugsėjo 10 d.) privalės išklausyti kvalifikacijos tobulinimo mokymo kursą ir įgyti kvalifikacijos periodinį tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus.

Direktyvoje numatyta, kad aštuoniolikmečiui vairuotojui, įgyjančiam C ir CE kategorijas, reikia papildomai išklausyti 280 valandų teorinio mokymo kursą ir 20 valandų skirti praktiniam vairavimui specialiose aikštelėse bei keliuose. Tokio pat amžiaus vairuotojui, norinčiam įgyti C1 bei C1E kategoriją, reikia išklausyti 140 valandų teorines paskaitas ir atlikti 10 valandų praktiką. Analogiški reikalavimai galioja ir 21-erių metų vairuotojui, norinčiam įgyti C ir CE kategoriją. „Šiems mokymams (remiantis Socialinės ir darbo ministerijos reikalavimais) aikštelės yra reikalingos, tačiau mokymo programoje, numatytoje 140-čiai valandų, nenumatyta būtinybė atlikti mokymo pratimus aikštelėse su skirtingomis kelio dangomis“, – sako Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas.

Taigi, remiantis patvirtintomis mokymo programomis, specialios aikštelės su skirtinga kelio danga privalomos tik patiems jauniausiems – aštuoniolikmečiams – vairuotojams mokyti. Visiems kitiems praktinio vairavimo užduotys gali būti atliekamos įprastose vairavimo mokymo aikštelėse, gatvėse ar keliuose.

Specialių aikštelių su skirtingomis kelio dangomis Lietuvoje kol kas nėra daug. Vieną iš jų (beje, skirtą tik savo reikmėms) įsirengė UAB „Vilniaus autobusai“. „Įsirengėme aikštelę, gavome licenciją vairuotojus pagal galiojančias Europos Sąjungos direktyvas mokyti tam, kad nereikėtų mokėti didelių pinigų už savų darbuotojų rengimą bei jų kvalifikacijos kėlimą. Nuo seno turime patyrusių vairavimo instruktorių, naujus vairuotojus rengiame prie „Vilniaus autobusų“ įkurtoje mokykloje. Tiesa, pastaruoju metu to daryti nereikėjo – vairuotojų kol kas netrūksta, tad naujų rengimas laikinai sustabdytas“, – sako UAB „Vilniaus autobusai“ eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

Per krizę sumažėjęs vairuotojų trūkumas gelbsti ir krovininio transporto įmonių vadovus. „Vairuotojų trūkumas krovininio transporto įmonių nebekamuoja taip aštriai. Tačiau ir ši problema jau netrukus gali tapti labai aktuali: su katastrofišku vairuotojų trūkumu, kaip visi prisimename, transporto įmonės buvo susidūrusios visai neseniai, buvome priversti darbuotojų ieškoti ir užsienio šalyse. Deja, jauni žmonės dirbti šio itin sudėtingo darbo nesiveržia – vairuotojų vidutinio amžiaus riba jau artėja prie penkiasdešimties. Ekonomikai pradedant atsigauti, vairuotojų greičiausiai vėl pradės trūkti“, – prognozuoja "Linavos" generalinis sekretorius Valdas Gilys.

Vairavimo mokyklose būsimieji vairuotojai mokomi tik pagrindinių dalykų, reikalingų transporto priemonių vairavimo teisei įgyti, o dalykų, susijusių su vairuotojo profesine veikla, privalu mokyti mokymo įstaigose, organizuojančioje pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šiuos mokymo dalykus, turinį, tikslus bei kompetencijas nustato mokymo programos, kurias tvirtina Švietimo ministerija. „Svarbiausios mokymo temos skirtos racionalaus, ekonomiško, saugaus vairavimo mokymui, teisės aktų, susijusių su vairuotojo darbo ir poilsio režimu, nagrinėjimui, krovinių tvirtinimui, rizikai bei prevencijos priemonėms siekiant išvengti nelaimių“, – šio mokymo ypatumus komentuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Viktoras Lapinas.

Mokymo įstaigos

Kol kas Lietuvoje licencijas organizuoti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo kursus turi įgiję dešimt įstaigų bei mokymo centrų. „Ar jų reikės daugiau, ar užteks dabar esančių, parodys laikas. Jei bus poreikis, manau, centrų atsiras daugiau. Tačiau šalyje nėra daug mokyklų, rengiančių C kategorijos vairuotojus, nėra daug ir kvalifikuotų dėstytojų, trūksta mokymui tinkamos įrangos”, – kalba V. Gilys.

Didžiojoje dalyje mokymo centrų nėra specialių aikštelių su skirtingomis dangomis, autodromų, kuriuose vairuotojai galėtų pasimokyti vairuoti sudėtingomis sąlygomis. Pasak asociacijos „Linava“ Mokymo centro direktoriaus Osvaldo Maniko, pagrindinė priežastis – šiems autodromams reikia didelės teritorijos, o žemė aplink didžiuosius šalies miestus yra itin brangi. Brangiai kainuoja įranga bei tinkamų specialistų parengimas. Šioje srityje tikimasi sulaukti užsienio investuotojų – pasak V. Gilio, specialią aikštelę, kurioje vairuotojai galėtų pasimokyti ir ekstremalaus vairavimo, Lietuvoje ketina įrengti austrai.

Beje, pasak V. Lapino, teiginys, kad mūsų artimiausi kaimynai latviai jau turi įsirengę specialią aikštelę komercinio transporto vairuotojams mokyti, nėra visai tikslus. „Latvijoje įrengtas autodromas su skirtingomis kelio dangomis, tačiau jis skirtas tik lengviesiems automobiliams. Primenu, kad Latvija apskritai pasirinko kitą vairuotojų kvalifikacijos bei kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančio pažymėjimo įgijimo kelią – ne teorinius bei praktinius mokymus, o egzaminą vairuotojams“, – situaciją komentuoja V. Lapinas.

Šiuo metu vairuotojai, įgiję vairuotojų pažymėjimus po 2009 m. rugsėjo 10 d., jei jie veža krovinius C1, C1E, C, CE kategorijų transporto priemonėmis, privalo turėti pradinę profesinę kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus (jei veža keleivius – po 2008 m. rugsėjo 10 d.,  D1, D1E, D, DE). Visų jų vairuotojų pažymėjimuose jau turėtų būti įrašytas 95 kodas, reiškiantis, kad vairuotojas turi atitinkamą kompetenciją. Pasak, V. Lapino, VKTI darbuotojai jau informavo Kelių policijos darbuotojus, kad jie atkreiptų dėmesį į naujus reikalavimus, keliamus krovininio ir keleivinio transporto vairuotojams, ir pagal galimybes imtųsi reikalingų priemonių.

Primename, kad direktyvos nuostatos taikomos visiems vairuotojams, vežantiems keleivius  arba krovinius C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE automobiliais ir jų junginiais su priekabomis. Vairuotojams ne Europos Sąjungos valstybių piliečiams taip pat bus privaloma turėti pradinę profesinę kvalifikaciją ar kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius pažymėjimus. Šių vairuotojų pradinę kvalifikaciją ar kvalifikacijos tobulinimą pagal minėtus kvalifikacijos pažymėjimus patvirtins VKTI nustatyta tvarka išduodami vairuotojų liudijimai. Kiekviena mokymo įstaiga turės įvertinti, kiek vairuotojų užsieniečių rengiasi lankyti kursus, ir nuspręsti, kokia kalba juos rengti.

Šių pažymėjimų nereikia tik tais atvejais, jei keleiviai ar kroviniai vežami nekomerciniais tikslais, transporto priemonės vairuojamos asmeniniais tikslais, naudojamos mokyti būsimuosius vairuotojus praktinio vairavimo, gelbėjimo bei kitiems specialiems darbams atlikti. Pažymėjimo nereikalaujama ir iš vairuotojų, vairuojančių transporto priemones, kurių didžiausias leistinas greitis neviršija 45 km/val.