Pastaruoju metu pasirodė pranešimų apie tai, kad ketinama didinti maksimalų leistiną krovininio transporto priemonės svorį. Ši tema itin sudomino mūsų portalo skaitytojus. Pabandysime atsakyti į labiausiai vežėjams rūpimus klausimus.
Ketinama didinti visoms
Kaip teigia susisiekimo ministerijos Kelių ir kelių transporto departamento direktorius Šarūnas Baublys, kol kas kalbama tik apie įstatymo, numatančio didesnį maksimalų transporto priemonės svorį, projektą. Tačiau maksimalų leistiną transporto priemonės svorį ketinama didinti ne tik miškovežiams. „Maksimalų leistiną svorį manoma padidinti ne tik miškovežiams, bet ir kitoms transporto priemonėms, kurios būsimajame įstatyme bus tiksliau apibūdintos. Kol kas manoma, kad maksimalus leistinas svoris bus 48 tonos, o transporto priemonės, kurios gabens tokį krovinį, turės būti ne mažiau nei šešių ašių. Beje, svoris, tenkantis vienai ašiai, neturės būti didesnis nei dabar nustatytas“, – teigia Š. Baublys.
Iniciatyvą padidinti maksimalų leistiną transporto priemonės svorį pateikė miškininkai, kuriems ši problema yra aktualiausia. Kol kas miškovežių vežėjai, net ir turintys nestandartinių transporto priemonių, gali jomis važinėti tik savose teritorijose ar nuosavuose miškuose – valstybiniais ar vietinės reikšmės keliais gabenti krovinius sunkiasvoriams miškovežiams draudžiama. Iki šiol Lietuvoje leistinas maksimalus svoris buvo 40 t, Rusijoje ir Baltarusijoje – 38 t. Pasak Š. Baublio, kol kas neatlikti tyrimai, kaip didesnio svorio krovinių gabenimas atsilieps šalies keliams, tačiau tikimasi, kad jie nebus laužomi bei gadinami – svarbu, nebūtų viršyta apkrova, tenkanti ašiai.
Vežėjai piktinasi perdėta kontrole
Maksimalaus leistino transporto priemonės svorio padidinimo laukia ne tik miškininkai, bet ir vežėjai, gabenantys jūrinius konteinerius. Jie su problemomis dėl viršijamo svorio susiduria dažniausiai. „Mūsų įmonė veža konteinerius vietos maršrutais. Kiekvieną rytą iš Klaipėdos uosto išvažiuoja daugiau nei dvidešimt mūsų vilkikų su konteineriais. Nustatyti, koks yra realus mūsų gabenamo krovinio svoris, šiuo metu neturime jokios galimybės“, – pasakoja vienos iš Klaipėdos krovininio transporto įmonių vadovas. Tuo tarpu tikrintojai nesnaudžia. „Šiuo metu jau pradeda veikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos postas šalia Klaipėdos, kur mūsų vilkikai su konteineriais tikrinami bei sveriami. Drįsčiau pasakyti, kad tokiu būdu žlugdomas mūsų verslas, kadangi plombuotų konteinerių, kuriuos pasikrauname uosto terminale, pasverti negalime“, – piktinasi įmonės vadovas.
Pasak jo, dažniausiai viršijamas svoris, tenkantis varančiajai bei puspriekabės ašims. „Nuimti plombos ir patikrinti, kaip konteineryje sukrautas krovinys, neturime jokios galimybės. Galėtume pasikrovę konteinerį važiuoti pasisverti – bet kur? Klaipėdoje ir ne tik Klaipėdoje nėra nė vienų svarstyklių, kurios parodytų, koks svoris tenka vilkiko ir puspriekabės ašims. Tikrintojams tai nerūpi: važiuodami per naująjį VKTI kontrolės postą, nuolat įkliūvame, mums išrašomos baudos, nors neturime jokių galimybių realiai užkirsti kelią šiam pažeidimui“, – kalba įmonės vadovas.
Jo teigimu, dažnai pasitaiko, kad iš Azijos, Amerikos ar Europos atkeliavusiuose konteineriuose krovinių būna daugiau, nei įrašyta juos lydinčiuose siuntėjo dokumentuose. „Užsakovai gudrauja ir, siekdami išvežti didesnį krovinio kiekį, dokumentuose nurodo vienokį (leistiną) svorį, o realiai konteineryje yra pakrauta daug daugiau svorio. Iš kur vežėjui žinoti, kiek jis realiai veža? Tuo tarpu atpirkimo ožiais visada liekame tiktai mes“, – piktinasi klaipėdiečių įmonės vadovas. Pasak jo, įmonės vilkikai yra priversti važiuoti aplinkiniais keliais, tačiau tai yra papildomos sąnaudos bei nereikalingas laiko gaišimas, nešantis įmonei nuostolius.
Įmonės vadovas sako, kad jie nesiekia bet kokia kaina išsisukti nuo atsakomybės ar nevykdyti šalyje veikiančių įstatymų. „Tiesiog norime dirbti sąžiningai. Investavome į triašius vilkikus, sėmėmės patirties Olandijoje, kur maksimalūs leistini svoriai yra daug didesni. Tačiau ten kiekvienas siuntėjas žino apie jam gresiančias pasekmes, jei blogai pakraus krovinį, jei jo bus daugiau ir pan. O Lietuvoje iki šiol už viską atsako vien tiktai vežėjas. Norėtųsi išgirsti, ką apie tai galvoja VKTI vadovai“, – retoriškai klausia transportininkas.
VKTI: esame kontroliuojanti institucijaVKTI viršininko pavaduotojo Romano Vilčinsko teigimu, jų institucija neprivalo rūpintis, kad vežėjai turėtų kur pasisverti krovinį ar patikrinti apkrovą, tenkančią transporto priemonės ašims. „Esame tik kontroliuojanti institucija ir vykdome šiuo metu šalyje galiojančių įstatymų kontrolę. Yra nustatyti reikalavimai tiek bendrai transporto priemonės masei, tiek ir atskiroms ašims. Jei jie bus pakeisti, keisime savo reikalavimus ir mes“, – kalba R. Vilčinskas. Pasak jo, VKTI kontrolės postas šalia Klaipėdos kol kas dar tik bandomas. „Postas reikalingas tam, kad vežėjai laikytųsi nustatytų reikalavimų, kad nebūtų gadinami šalies keliai. Jei nebus pažeidimų, nebus skiriamos ir baudos“, – aiškina R. Vilčinskas.
Į klausimą – ar vežėjai šioje situacijoje turi būti tie, kurie baudžiami net ir tuo atveju, kai yra be kaltės kalti, R. Vilčinskas atsako: „Suprantu, kad vežėjai, išvažiuodami iš uosto terminalo, neturi galimybės pasverti krovinio ar patikrinti vilkiko bei puspriekabės ašių apkrovą. Tačiau statyti terminaluose ar kur kitur svarstykles – ne valstybės problema. Galbūt tai turėtų padaryti konteinerių terminalo savininkai, jei vežėjai iš jų šito reikalautų“.
Pasak VKTI valdininko, problema, kad konteineriai atplukdomi perkrauti, jiems yra žinoma, tačiau tuo, kad tokie kroviniai nebūtų kraunami į puspriekabes, taip pat turėtų pasirūpinti vežėjai. „Jei vežėjai atsisakys vežti „neaiškų“ krovinį, terminalų vadovybė privalės pasirūpinti, kad jis būtų pasvertas ar kitaip patikrintas“, – teigia R. Vilčinskas. Jo teigimu, kai VKTI kontrolės postas pradės veikti visu pajėgumu, problema pradės spręstis – tiek vežėjai, tiek krovinio užsakovai ar siuntėjai privalės reikalauti vieni iš kitų, kad būtų laikomasi įstatymų. „Manau, kad problemų dėl ašių apkrovimo kyla ir tuomet, kai konteineriams vežti naudojamos netinkamos transporto priemonės, dažniausiai dviašės. Vežėjai turi pasirūpinti ir tinkamomis transporto priemonėmis jūriniams konteineriams gabenti“, – sako R. Vilčinskas.
Kas turėtų sverti?
Apie tai, kad vežėjai neturėtų apsiimti gabenti krovinio, jei nėra įsitikinę, kad jo svoris neviršija normų ir jį galima saugiai vežti Lietuvos ar Europos keliais, kalba ir Š. Baublys. „Apie šią problemą Susisiekimo ministerija girdėjo, tačiau manome, kad atsakomybė tokiu atveju turi tekti vežėjui – sutartis paprastai sudaroma tarp dviejų šalių, joje visi niuansai privalo būti aptarti. Jei vežėjai atsisakytų vežti „neaiškius“ krovinius, galbūt terminalai susirūpintų ir įrengtų svarstykles“, – kalba Š. Baublys.
Pasak UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ atstovo Juliaus Žilinsko, svarstyklės terminale yra, ir bet kuris vežėjas turi galimybę pasisverti krovinį. „Kiekvienas vežėjas turi dokumentus, kuriuose nurodyta krovinio rūšis bei svoris. Jei jis pageidauja pasitikrinti, ar krovinys atitinka duomenis, nurodytus dokumentais, terminale yra specialios svarstyklės, kur galima transporto priemonę pasverti. Tačiau ši paslauga yra mokama, todėl vežėjai retai ja naudojasi“, – sako J. Žilinskas. Mūsų kalbinto Klaipėdos transporto įmonės vadovo teigimu, šios svarstyklės yra pritaikytos sverti transporto priemones, apkrovos ant ašių jos nerodo, nors kaip tik su šia problema vežėjai susiduria dažniausiai.
„Manau, kad problema yra ne ta, kad nėra kur pasisverti transporto priemonės ar patikrinti apkrovos, tenkančios vienai ar kitai ašiai. Jei vežėjas nori gabenti sunkesnį krovinį, jam reikalingas papildomas leidimas. Jis, aišku, vėlgi kainuoja. Tad vežėjai, taupydami pinigus, rizikuoja ir tikisi „pralįsti“ su sunkesniu kroviniu. Pasitaiko, kad tokiu atveju laukiama darbo pabaigos, kada visos tikrinančios institucijos jau nebedirba. Tuomet prie mūsų terminalo nusidriekia ilgiausios eilės“, – kalba J. Žilinskas. Klaipėdiečių transporto įmonės vadovo teigimu, vežėjai mielai pasinaudotų specialiais leidimais, jei tokie būtų išduodami visiems didesnio svorio kroviniams. Tačiau tokius leidimus VKTI išduoda tik negabaritiniams, arba nedalomiems kroviniams. „Jei leidimai būtų išduodami, mielai juos įsigytume ir ramiai gabentume daugiau sveriantį krovinį, nebijodami tikrinimo postų ar baudų. Manau, tai spraga mūsų šalies įstatymuose“, – teigia jis.
Taigi padidintas maksimalus transporto priemonės svoris vargu ar išspręs šią jūrinius konteinerius gabenantiems vežėjams aktualią problemą. Juolab kad, pasak Š. Baublio, svarstomame įstatymo projekte nenumatoma keisti svorio normos, tenkančios vienai krovininės transporto priemonės ašiai. Ši problema išsispręs tik tuomet, kai terminaluose bus įrengtos specialios svarstyklės, kur vežėjai galės tiksliai sužinoti kiekvienai transporto priemonės ašiai tenkantį svorį, arba krovininio transporto įmonėms bus leista kai kuriais atvejais, įsigijus specialius leidimus, gabenti sunkesnį krovinį. Kol to nebus padaryta, vežėjai ir toliau liks atsakingi už visų institucijų darbo spragas…
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
To ginas Nebutinai pirkti sastatus su davikliais, tuos daviklius galima ir sumontuoti atskirai ant sastatu ir tai palyginti nera didele kaina, bet problema, kad 90 proc vezeju vezantys jurinius konteinerius veza juos senais atgyvenusiais sastatais, o i juos niekas investuoti nenori nei cento, tad galiausiai iseina taip kad visi susiseda aplinkui ir verkia, del to kad viskas yra blogai.
Manau jai bus taip ir toliau tai buten Konteineriniai uostai KKT ir smeltes terminalas patustes ,nes siuntejai prades ieskoti kur galima be jokiu problemu issivezti jau ne taip didel svori iki kokiu 28t Duokite susimoketi normaliai oficialiai ,kad ir brangiai kainuotu nesvarbu,sumazetu truputi seseline ekonomika,cia valdzia neziuri,o gal taip istatymai ir yra sureguliuoti ,kad muitines pareigunams moki jai nori isvaziuoti VKTI kaisustabdo moki baisias baudas,kodel nera tokiu leidimu kur galetumei nusipirkti PVZ metams ar pusmeciui ir pasibaiktu visos problemos,tada butu surenkama i Lietuvos biudzeta apvalios sumos ir nebeliktu kisininkavimu MUITINEJE,kur dabar tas kasdienybe.........
Kda kairė nežino ką daro kairė gaunasi by...Todėl įstatymus turi priimti lanksčius ,o ne deb...iškus.
Jei ir toliau ivairius zmogelius rinksime i seima,tokia politika bus ir toliau.Transportui turi vadovauti ir istatymus kurti transportininkai,medicinai medikai.Dabar vienas sedi ir nesupranta ka daro,o kiti su aktoriais priesaky del postu ir algos dreba. Dabar principas:Nugrezt ir pasidalint,o ne duot verslui atsigauti.Jug mes,verslininkai i biudzeta surenkame,o ne biudzetininkai.
O nuo kada kelininkai pradės kokybiškai tiesti kelius?
pirkites sastatus su davikliais ant asiu ir matysit is karto kokios apkrovos tenka asiai. tada ir svertis nereikes ir uzsakova is karto igalesite ispeti apie galimas problemas
Tada turi buti istatymai,kad uz virssvori baudas moketu siuntejas,tada nebus noro rasyti viena svori o krauti kita...
Na, ir kas is to ,kad musiskiai padidins ta lesitina svori - kur toliau kaip Lietuvos siena ji nuvesi, kuri salis isileidzia tokio svorio transporto priemones?
As manau,kad tai yra valdzios reikalas kuo greiciau padidinti spec transportui leistina svori,jeigu nenori ,kad kroviniu srautai pasuktu i kitus uostus.Netiek ir daug konteineriu vazouoja i Lietuva,dauguma ju vaziuoja i Baltarusija ir kitas salis tranzitu.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.