Neatsiliekame nuo Latvijos ir Estijos
Anot nekilnojamojo turto ekspertų, visos trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija, Estija – lygiavertės partnerės sandėliavimo srityje. Skirtumas tik tas, kad sandėliavimo paslaugos Lietuvoje daugiausiai sukoncentruotos trijuose miestuose, o Estijoje ir Latvijoje – sostinėje ir aplink sostinę esančiose prieigose.
„Latvijoje vakansija panaši kaip Lietuvoje, o kainos už vieną kvadratinį metrą siekia apie 10 Lt. Nauji projektai nerealizuojami, nes vis dar tęsiasi 2009 m. pabaigoje prasidėjęs rinkos sulėtėjimas. Sunku prognozuoti, aišku viena, kad 2010-ieji bus laukimo metai – žiūrėjimas, ar iš tiesų atsimušta į dugną. Estijoje kainos už vieną kvadratinį metrą yra 10–13 Lt. Lietuvoje ir Latvijoje nuomos kaina yra skaidoma į sandėliavimo ir biurų, o Estijoje nauja tendencija – jie tą kainą apjungia į vieną. Siūlo vieną kainą nepriklausomai nuo to, ar tu nuomojiesi tik sandėlį ar sandėlį ir biurą. Nuomininkui tai yra patrauklu, nes jam nereikia sukti galvos dėl dviejų skaičių“, – naujas tendencijas rinkoje pristato R. Žvybas.
Nekilnojamojo turto ekspertas, paklaustas, ar tikėtina, kad Estijos rinkoje greitu laiku padidės sandėliavimo paslaugų pasiūla, sako, kad tai mažai tikėtina.
Baltarusijos sandėlių rinka merdi
Baltarusijos sandėlių rinkoje esminių permainų dar neįvyko – naujų logistikos kompleksų šiemet nestatoma, tačiau paklausa ir nuomos kainos senuose sandėliuose – didelės. Anot ekspertų, tai pats tikriausias signalas investuotojams imtis sandėliavimo projektų.
Baltarusijos Vyriausybė itin palankiai žiūri į sandėlių rinkos plėtrą – jau sudarytas logistikos paslaugų plėtros planas. „Statybos dar neprasidėjo, dabar vyksta projektavimo darbai, bet džiugu, kad Baltarusija sandėlių projektų nelaiko stalčiuje. Be to, reikia paminėti, kad Baltarusijoje jau pastebini atsigavimo ženklai bankų finansavimo srityje. „Atsirišus“ finansavimui, rinka labiau pradeda judėti, taigi tikėtina, kad per artimiausius trejus metus Baltarusijoje bus pastatyta nemažai modernių sandėlių“, – netolimos ateities perspektyvą Baltarusijos sandėlių rinkoje nubrėžia Marek Kovalevski.
Lietuvos įmonės irgi suinteresuotos logistikos projektais Baltarusijoje. Ekspertų žiniomis, jau šią vasarą viena lietuviško kapitalo įmonė pradės nedidelio logistikos terminalo Baltarusijoje statybos darbus.
Šiuo metu sandėlių nuomos kainos Baltarusijoje yra maždaug 8–11 EUR/ kv. m. Tokias aukštas kainas lemia sandėlių trūkumas ir tai, kad dar 2008 m. buvo nemažai sandėlių, kurie neatitiko naujų reikalavimų.
Kiek ilgiau Baltarusijoje būna laisvi sandėliai, įrengti senuose daugiaaukščiuose pastatuose, kur krovinius perkelia dažnai gendantys seni keltuvai, sukeliantys nenumatytų prastovų.
Vis dėlto pastebima tendencija, kad investuotojai jau turi pagrindo džiūgauti – Baltarusijos politika logistikos srityje tapo labiau prognozuojama. Tai geras signalas tiems, kurie sieja savo veiklos ateitį su Rusijos rinka. Kurtis strategiškai patogioje šalyje, jungiančioje Rytus ir vakarus, dabar itin palankus metas.
Marek Kovalevski, UAB „CREalty Advisors“ vadovaujantysis partneris paklaustas, kaip sustiprėjusios Baltarusijos pozicijos logistikos srityje paveiks Europos šalių rinką, sako, kad tai poveikio greičiausiai neturės: „Kalbėdami apie Baltarusiją, juk kalbame apie iš dalies uždarą valstybę, kur reikalingos vizos, kur yra griežtesnė muitinės kontrolė. Poveikis bus vidinei Baltarusijos rinkai, o mūsų rinka to neturėtų pajausti. Ilgainiui situacija gali keistis – priklausys nuo to, kiek liberalizuosis keliavimas, transporto pervežimai per sieną“.
Ramūnas Žvybas įsitikinęs, kad dar ilgai sandėlių nuomos kainos Baltarusijoje bus kelis kartus didesnės nei ES šalyse.
Lenkija – prieš „spekuliatyvius“ sandėlius
Nors krizė gerokai pakoregavo sandėlių rinką ir Lenkijoje, tačiau čia situacija kur kas stabilesnė – ir kainų, ir pasiūlos prasme. „Lenkijoje sandėlių nuomos kainos labai „teisingos“ – apie 3 EUR/ kv. m. Naujausiais duomenimis, Lenkijos ekonomika šiuo metu yra viena iš stabiliausių Europoje. Tai, žinoma, lemia ir stabilumą logistikos srityje. Lenkijos galimybių negalima lyginti su Baltijos šalių galimybėmis“, – sako M. Kovalevski.
Ekspertai sako, kad sumažėjus vartojimui, Lenkijoje nebuvo žymių pokyčių sandėliavimo rinkoje. „Krovinių srautai milžiniški. Be to, labai svarbu tai, jog Lenkijoje nebuvo statoma „spekuliatyvinių“ sandėlių. Visi nauji projektai buvo realizuoti jau žinant, kokia bus jų paskirtis. Tai labai palengvino situaciją prasidėjus krizei“, – apibendrina R. Žvybas.
Apibendrinant situaciją sandėlių rinkoje, reikia pasakyti, kad Baltijos valstybės vis dar yra lygiavertės partnerės. Jos gali bandyti lygiuotis į Lenkiją, tačiau aplenkti šios sandėliavimo paslaugų gigantės greičiausiai niekada nepavyks. Sparti logistikos projektų plėtra Baltarusijoje artimiausiu metu Baltijos valstybėms nedarys jokios įtakos, tačiau visiškai atsipalaiduoti nevertėtų – konkurentas, kad ir tolimas, vis tiek yra konkurentas.
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.