Uoste svarbūs ir centimetrai (2 dalis)
Ne tik uosto gylis lemia, kokio dydžio laivai gali įplaukti į uostą. Tai priklauso ir nuo vadinamo klirenso – atstumo nuo dugno iki laivo apačios, vadinamojo kilio. Ir nors kaimynų uostai savo parametrais ir net gyliu labai panašūs į Klaipėdą, jie sugeba priimti didesnius laivus, nei Lietuvos uostas.
Aplinkiniai uostai ne tokie atsargūs
Diskusijos dėl Klaipėdos uoste nustatyto 1,5 m klirenso verda jau keletą metų. Verslininkai spaudžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją sumažinti paliekamą atsargą po laivu, kad uostas galėtų priimti didesnius laivus, juos būtų galima daugiau užkrauti. Kaip argumentą, verslininkai pateikia kitus uostus, kuriuose yprasta, jog klirensas neviršija vieno metro. Toks klirensas nustatytas ir didžiausiame Europos Roterdamo uoste.
Savo charakteristikomis į Klaipėdą panašus 14,2 m gylio Venspilio uostas priima 13,4 -13,7 m grimzlės sausakrūvius laivus.
Estijos Mugos uoste sausakrūviams laivams nustatyta 0,4 m, tanklaiviams 0,6–0,8 m klirensas; Ukrainos Iljičovsko uoste: sausakrūviams – 0,4 m, tanklaiviams – 0,6 m, dujovežiams – 0,9 m.
Ispanijoje Valencijos uoste buvo priimtas laivybos operatorės MSC laivas, kurio ilgis 366 m, klirensas buvo paliktas tik 0,7 m.
Uosto verslininkai vienareikšiškai teigia, jog nesumažinus klirenso, krova nedaug didės. Ypač tai aktualu konteinerius ir trąšas kraunančioms kompanijoms.
„Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimanto Juška teigė, jog neišgilinus uosto, arba nesumažinus klirenso uostas praras nemažai tranzitinių krovinių. O iš importo ir eksporto krovos apimtys nedaug padidės. „Laikas nelaukia. Mus vejasi kiti uostai“, – perspėjo krovos bendrovės direktorius.
Aplinkiniuose uostuose skubiai sprendžiamos gylio problemos – statomi nauji giliavandeniai terminalai, uostai nuolat gilinami.Svarbūs centimetrai
Atrodo, tai tik centimetrai, tačiau paskaičiuota, kad „Panamax“ tipo laive papildomi 10 centimetrų grimzlės leidžia pakrauti apie 1000 tonų krovinio. Tai apytiksliai 30–40 tūkst. Lt. negautų pajamų nuo vieno laivo.
„Protinga atsarga turi būti, bet mes turime laimėti konkurencinę kovą, kurią dabar pralošiame” – nenusileido Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.
Kai svarbūs net centimetrai, kyla klausimas, ar tikrai reikalinga 1,5 m atsarga? Ar neužtektų ir Klaipėdoje vieno metro klirenso, koks yra ir kituose uostuose?
Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna įsitikinęs, jog neužtektų. Jis dar kartą pabrėžė, jog laivybos saugumas turi būti pirmoje vietoje. „ Skaičiuojama, jog pusės metro atsarga reikalinga laivo nusėdimui, pusė – nukrypimui ir pusė – kaip navigacinė atsarga. Įvertinę oro sąlygas dėl papildomų 20 centimetrų visada susitariame. Daugiau negalime leisti, nes plaukiant dideliam laivui susidaro siurbimo prie dugno efektas“, – kalbėjo kapitono pavaduotojas.
Tačiau verslininkai mano, jog Uosto kapitono tarnyba bijo ir atsakomybės, nes jie turi užtikrinti saugią laivybą Klaipėdos uoste.Sena matavimo įranga
Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas išnagrinėjęs kitų uostų pavyzdžius, tikino, jog Klaipėdoje klirensą būtų galima sumažinti bent iki metro.
Pagal jo skaičiavimus „Post Panamax“ laivui, kurio grimzlė 13 m, minimalus gylis išoriniame kanale turi būti ne mažiau 14,2 m, vidiniame – 13,9 m. Tačiau šie skaičiavimai tinka tik esant idealioms oro sąlygoms. Realiai reikėtų 14,5 m gylio vidaus kanale ir 15 m – išorės.
Dabar Klaipėdos uosto šiaurinėje dalyje laivybos kanalas yra išgilintas iki 14,5 m, toliau – 13 m. Prie krantinių gylis siekia nuo 14 m šiaurinėje dalyje iki 10–11 m Malkų įlankoje.
Profesorius įvardino dvi Klaipėdos uosto bėdas – pirmoji, tai gilinimas su pasenusia, kaip mokslininkas sakė, Petro Pirmojo laikų, technika, todėl dugnas išraižytas, nelygus. Antroji problema – uostui reikia gylių matavimo laivo, nes ten kur paliekama labai mažas klirensas, beveik kasdien matuojami gyliai.
Profesorius įvardino dvi Klaipėdos uosto bėdas – pirmoji, tai gilinimas su pasenusia, kaip mokslininkas sakė, Petro Pirmojo laikų, technika, todėl dugnas išraižytas, nelygus. Antroji problema – uostui reikia gylių matavimo laivo, nes ten kur paliekama labai mažas klirensas, beveik kasdien matuojami gyliai.
Europoje naudojama penktos kartos gylio matavimo navigacinė įranga. Gylis nustatomas 5 centimetrų tikslumu. Tuo tarpu Klaipėdoje naudojama pirmos kartos matavimo įranga.Sistemos nediegs
Ieškodama sprendimų iš susidariusios situacijos, Uosto direkcija 2012 m. ketina įsigyti naujos kartos gylio matavimo laivą.
Klaipėdos uoste planuota įrengti ir dinaminio klirenso skaičiavimo sistemą. Ji reikalinga, kad esant bangoms, potvyniams, srovėms būtų galima įvertinti realią situaciją, tiksliau nustatyti, koks gylis po laivo kiliu.
Tokia sistema taikoma ir Vokietijos Bremerhafeno uoste. Uosto direkcijos specialistai specialiai vyko į Vokietijos uostą pamatyti, kaip veikia dinaminio klirenso skaičiavimo sistema. Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas A. Alekna susidarė nuomonę, kad Klaipėdai ši sistema nebūtina. Ji praverčia uostuose, kur vandens lygis dėl potvynio kinta kelis metrus per parą. O Klaipėdoje fiksuojamas tik kelių centimetrų vandens lygio svyravimas. Retais atvejais vandens lygis nukrenta daugiau nei 50 centimetrų. Nors šią žiemą vanduo uoste buvo nukritęs net 66 centimetrus.
Nors šios sistemos įsigijimui būtų galima gauti Europos sąjungos fondų paramą, pasak Uosto direkcijos atstovų, sistemos eksploatavimas atseitų beveik tiek pat, kiek ir įsigijimas.
Dinaminio klirenso sistemos atsisakyta, nors uostininkai mano, jog sistema, skaičiuojanti realų atstumą tarp dugno ir laivo kiliu, pasiteisintų.
Dinaminio klirenso sistemos atsisakyta, nors uostininkai mano, jog sistema, skaičiuojanti realų atstumą tarp dugno ir laivo kiliu, pasiteisintų.
Suprantama, verslininkai gina savo interesus, tačiau nereikia pamiršti, jog įvykus avarijai uostas gali būti paralyžuotas ne vieną mėnesį. Galima prisiminti 2002 metų gruodį įvykusią tanklaivio „Princess PIA“ avariją, kai šis užplaukė ant kanalo krašto prie pietinio molo. Gal šiuo atveju galima pritaikyti posakį – atsarga gėdos nedaro? O gal esame iki bailumo atsargūs, kuo ir pasinaudos mūsų konkurentai?
Komentarai
Duodu garantiją, kad neilgai trukus uosto bendrovės užsimanys ir 18m. farvaterio ir 0,5m "klirenso" (nors lietuviškai tai tiesiog "tarpas"). Keista, kad dar niekas nepasiūlė ties Kiaulės Nugara perkasti Nerijos - tai juk labai palengvintų uosto pietinės dalies įmonių funkcionavimą, bei suteiktų "patrauklumo", nes pigiau kainuotų locmanų paslaugos. Tegu tik mažiau žliumbia uostininkai apie pralaimimą konkurenciją. Negali ir nebus pastovaus uosto augimo, nes taip jis apžios visą pakrantę, o apie paplūdymius mūsų vaikaičiai žinos tik iš knygučių.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.