Vežėjai susivienijo kovai prieš draudikus
Lietuvos vežėjus ilgokai varginęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (TPVCAPD) gali būti pakeistas, mat kovai prieš draudikus susivienijo Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ ir „Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija“, kuri ir iniciavo pasiūlymų dėl minėto įstatymo keitimo siuntimą valstybės institucijoms.
Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija kartu su „Linava“ savo siūlymus dėl TPVCAPD įstatymo keitimo jau yra pateikusi LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, ūkio ministrui Dainiui Kreiviui bei draudimo priežiūros komisijos pirmininkui Mindaugui Šalčiui.
Norima pakeisti TPVCAPD įstatymo 10 straipsnio I ir IV dalies tekstą ir 11 straipsnio III dalį. Tai daroma dėl to, kad Lietuvos vežėjai patiria didelių nuostolių, drausdamiesi Lietuvoje veikiančiose draudimo įmonėse. Jos įprastai atsisako išmokėti didesnes draudimo sumas, kai žala yra didesnė nei tų valstybių (Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir kitų ne ES šalių) įstatymuose numatytos maksimalios draudimo apsaugos sumos. Taigi likusi suma yra reikalaujama tiesiogiai iš eismo įvykio kaltininko.
Taip atsitiko ir vežėjui „EKOSIG“: prieš pusmetį Baltarusijoje, kelyje M1, minėtos bendrovės vairuotojas, eismo įvykio metu apgadino seną Rusijoje registruotą mikroautobusą „Ford Tranzit“ bei įvažiavo į barjerinio tipo metalinę šoninę kelio atitvarą, kuri yra Rusijos Federacijos nuosavybė.
Šis įvykis pripažintas draudiminiu ir išmokėta 40 tūkst. rublių draudiminė išmoka. Šios sumos įmonei „EKOSIG“ nepakako padengti nuostolių bendrovei, valdančiai per avariją apgadintą atitvarą.
Taigi nukentėjusi atitvarą valdanti įmonė pareiškė pretenziją „EKOSIG“ – prašoma sumokėti 151 566 rublius – ir pagrasinta, kad jei nebus sumokėta bauda per 15 dienų, bendrovės transporto priemonių Rusija neįleis į savo teritoriją.
Bylą administravusi Rusijos draudimo bendrovė „Reso Garantija“ žalai dėl apgadinto mikroautobusiuko padengti sumokėjo 120 tūkst. rublių, o už atitvarą – 40 tūkst. Lt, nors nukentėjusi bendrovė reikalavo 191 566 rublių. Tik 40 tūkst. rublių už atitvarą sumokėta dėl to, kad prieš tai jau buvo sumokėta 120 tūkst. rublių už mikroautobusą (maksimali padengta žala 160 tūkst. rublių – lygiai tiek, kiek numatyta Rusijos draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vienam draudžiamajam įvykiui, kai įvykio metu yra apgadinta daugiau nei viena transporto priemonė ir turtas). Taigi, susiklosčius tokiai situacijai, „EKOSIG“ turi iš savo kišenės sumokėti 151 566 rublius.
Toks sprendimas „EKOSIG“ vadovybės netenkino, taigi buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą – pateiktas ieškinys UAB „BTA Draudimas“. Ieškinio suma – 151 566 rubliai.
„EKOSIG“ vadovas Sigitas Česnavičius sako, kad tokia situacija susiklostė dėl spragų TPVCAPD įstatyme. Kol byla teisme, inicijuojamas minėto įstatymo keitimas.
Neramina draudimo apsaugos dydis užsienyje
„Linava“ nuolat gauna savo narių skundų dėl galiojančių nepakankamų eismo įvykio metu patirtos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmokų pagal TPVCAPD su „žaliąja kortele“, eismo įvykiui įvykus Rusijoje, Baltarusijoje ir kt. Draudimo išmokos kai kuriose „žaliosios kortelės“ sistemos valstybėse, nepriklausančiose ES, yra labai mažos, jei lygintume jas su draudimo išmokomis Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.
Rusijos Federacijoje pagal TPVCAPD su „žaliąja kortele“ draudimo suma dėl eismo įvykio, esant keliems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, yra 160 tūkst. rublių dėl žalos turtui, o likusi žalos dalies suma (aut. pastaba – kurios nepadengia TPVCAPD su „žaliąja kortele“), yra reikalaujama iš kaltininko. Palyginkime: TPVCAPD su „žaliąja kortele“ maksimali išmokos suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų (aut. pastaba – dėl žalos asmeniui), ir 500 000 eurų dėl žalos turtui.
„Linava“ pabrėžia, kad TPVCAPD įstatymas aiškiai reglamentuoja draudimo apsaugos dydį ES valstybėse narėse, tačiau dėl draudimo apsaugos dydžio užsienio valstybėse aiškiai nepasako. Asociacijos siūlomų TPVCAD įstatymo pakeitimų esmė – nustatyti aiškumą dėl draudimo apsaugos dydžio užsienio valstybėse (žr. priedą prie teksto).
„Didelės bėdos ir toliau lydės transporto priemonių savininkus, kol nebus pakeisti netobuli įstatymai. Po didesnės avarijos šalyje, kuri nepriklauso ES, daugeliui mažų įmonių gresia realus bankrotas, nors jos daugelį metų brangiai draudžia kiekvieną transporto priemonę, nepriklausomai nuo to, kur važinėja – į rytuose ar vakaruose esančias valstybes. Draudikai piktybiškai nenori sureguliuoti įstatymų, kad būtų taikoma ne mažesnė kaip Lietuvoje patvirtinta – 500 tūkst. eurų suma – visoms žaloms atlyginti, nepriklausomai nuo to, kur ji padaryta“, – piktinasi S. Česnavičius.
Pašnekovas patikina, kad netgi draudimo bendrovių darbuotojai neslepia, jog draudikai, išmokėję nemažas pinigų sumas už draudiminius įvykius ES valstybėse, juos kompensuoja pinigais už nesumokėtas žalas ES nepriklausančiose valstybėse. „Kas galėtų paneigti, kad tokie įstatymai tenkina tik draudimo kompanijas, kurios veikiausiai korupciniais ryšiais yra susiję su Transporto priemonių draudikų biuru“, – atvirai svarsto S. Česnavičius.
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija kreipėsi į advokatus, prašydama išsiaiškinti, ar nusistovėjusi tvarka dėl žalų kompensavimo ne ES šalyse nežlugdo verslo. „Mums buvo pasakyta, kad patys esame dėl to kalti, nes nesiėmėme ryžtingų priemonių. Juk ES bendrija įstatymais sąžiningai sureguliavo žalų padengimo tvarką, todėl vadovaujantis jos parengtomis direktyvomis, kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo turi teisę pasirinkti arba savo šalies, arba šalies, kurioje įvyko autoavarija, tvarką (aut. pastaba – jei tos šalies įstatymai numato didesnę žalos padengimo sumą)“, – dėsto S. Česnavičius.
Draudikai kritikuoja
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tokias „Linavos“ iniciatyvas vertina gana kritiškai: „Tai akivaizdus asociacijos troškimas tik ES valstybėms taikomus reikalavimus išplėsti visų užsienio valstybių atžvilgiu ir taip spręsti savo narių finansines problemas Lietuvos draudėjų sąskaita. Užuot patarus vežėjams susitarti su draudiku ir apsidrausti papildomu savanorišku draudimu ne ES valstybėse didesnei draudimo sumai, yra siūloma įstatymu šią finansinę naštą uždėti ant visų draudėjų pečių. Vis tik, nors ir norėdami, savo nacionaliniu įstatymu negalime priversti užsienio valstybių subjektų elgtis kitaip negu jie yra įpareigoti elgtis savo valstybių teisės aktais bei pasirašytais atitinkamais tarptautiniais susitarimais“, – aiškina A. Križinauskas.
Pašnekovas primena, kad Lietuvoje registruotai transporto priemonei sukėlus eismo įvykį Rusijoje, žalą administruos ne Lietuvos, o Rusijos nacionalinis draudikų biuras arba draudiko korespondentas, kuris taip pat yra patvirtintas to paties biuro, išimtinai pagal Rusijos teisės aktus, įskaitant ir toje šalyje galiojančias draudimo sumas.
„Toks principas yra įtvirtintas visų valstybių nacionalinių draudikų biurų pasirašytuose tarptautiniuose susitarimuose ir galioja visoms be išimties 45 tarptautinei draudimo sistemai priklausančioms šalims. Europos Sąjungos valstybės, be to, dar yra prisiėmę didesnius, papildomus įsipareigojimus, kurie yra taikomi tik tarpusavio santykiuose. Skirtingai nuo užsienio valstybių, tarptautinės draudimo sistemos narių, Europos Sąjungos valstybių teritorija draudimo požiūriu yra traktuojama kaip vieninga – kertant ES vidaus sienas panaikinta draudimo kontrolė, ES valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra visiškai atsakingi už nedraustomis transporto priemonėmis padarytas žalas, europiečiai gali susitvarkyti savo žalas grįžę į savo valstybes, taip pat nei viena ES valstybė negali savo įstatymuose numatyti mažesnių draudimo sumų nei numatyta ES direktyvose. Šiuo metu ES valstybėse draudiko atsakomybės riba (aut. pastaba – draudimo sumos) už kaltininko transporto priemone padarytą žalą negali būti mažesnės nei 2,5 mln. eurų už asmens žalą ir 0,5 mln. eurų už žalą turtui“, – kalba draudikų biuro vadovas.
Nuo 2012 m. vidurio šie minimalūs limitai padidės dvigubai. „Užsienio valstybėse šie draudimo sumų limitai yra išimtinai tik tų valstybių reikalas ir jokia kita valstybė negali turėti įtakos jų dydžiui. Viskas, kas draudėjo ir draudiko yra susitarta dėl papildomo savanoriško draudimo, apsidraudžiant savo rizikas užsienio valstybėse didesnėmis draudimo sumomis, lieka už privalomojo draudimo ribų ir visiškai nekeičia visoms valstybėms taikomų tarptautinių reikalavimų administruojant žalas pagal vieningus standartus. Todėl, mūsų nuomone, sprendžiant keliamą vežėjų problemą, reikia ne įstatymą keisti, o, reikalui esant, savo civilinę atsakomybę apsidrausti papildomai savanorišku draudimu“, – užtikrintai konstatuoja A. Križinauskas.
Draudimo priežiūros komisijos pirmininkas Mindaugas Šalčius į „Linavos“ pageidavimus dėl TPVCAPD žiūri kur kas lanksčiau: „Siūlymą vertinu palankiai, tik man naujiena yra tai, kad tai išvis problema, juk su „Linavos“ atstovais esame susitikę ne vieną kartą, aptardavome įvairias problemas, bet šios neminėdavo. Pakeisti įstatymo norimus punktus įmanoma, tačiau reikia nepamiršti, kad to rezultatas bus padidintos draudimo įmokos“, – kalba M. Šalčius.
Tikėtina, kad vežėjai nenurims, nes jau dabar intensyviai beldžiasi į įtakingų institucijų duris, taigi veikiausiai sieks apsaugoti savo verslą, nepaisant to, kad už privalomąjį draudimą gali tekti mokėti brangiau.
Komentarai
Taip iseina,jei jau baltarusija gali reikalauti pinigu sumos,virsijancios zalios kortos istatymus,tai ir as turiu reikalauti,teisetai is kaltininko,drausto latvijoje,padengti patvirtinta zalos skirtuma,18000lt,kur rusijos draudiku biuras rodo,kad ismokes tik 120000rubl,nes ivykis rusijos teritorijoje.pagal pas juos galiojancius istatymus.Cia padengs tik dali islaidu,susijusiu su vilkiko atstatymu po avarijos.
baltarusijoj iki 12 tonu masina kainuoja 100euro per metus
Kažkodėl transporto priemonių draudikų biuras nenori suprasti paprasčiausios logikos, kad ir vežėjai moka paskaičiuoti kiek realiai permoka už privalomą draudimą.Dauguma vežėjų iš Lietuvos krovinius veža į Rusiją ir priversti (toks pono. Križinausko darbo metodas ir jo paruoštų įstatymų tobulumas) už kiekvieną apdraustą transporto priemonę mokėti apie 5000 tūkstančius litų. (t..yra apie 1450 EUR), o Latvijos ir Estijos draudimo kompanijos pasitenkina 430 - 450 ERU sumomis. Tas ponas (buvęs pareigingas finansininkas) matyt iš seno įpratimo dar tebemano, kad lėšas kaupia visos šalies biudžetui. Pagal Križinausko dėstomą logiką, susidario įspūdis, kad draudikai labai vargsta ir jiems visi privalo tik duoti, o prašyti sugrąžinti nors mažą skolos dalį yra nemandagu.Nuo kada draudikų biurų pasirašyti susitarimai net gali drausti (pagal Algimantą)keisti netobulius TPVCAPD įstatymus? Gyvenimas parodė, kad draudikų biuro paruošti įstatymai padarė daug žalos vežėjams. Draudikai jau seniai ieškojo progos pasipiningauti padidinat privalomąjį mokęstį net 35 procentais, o dabar surado tam pretekstą. Jie gerai žino, kad čia aukso gysla, nes šis mokęstis visiems yra privalomas. Mindaugui Šalčiui reikėtų parodyti principingumą, pažabojant draudikų biuro kėslus. To norėčiau jam ir palinkėti..
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.