Konteinerių srautai Pietų–Šiaurės kryptimi pradės sparčiau judėti nelaukdami europinės vėžės. Logistikos ekspertų teigimu, tai – rimtas rinkos akcentas. Šeštokuose jau kuriama aplinka, palanki verslui. Kokie konteineriai bus kraunami ir transportuojami? „Rail Baltica“ įtaką jau vertina uostų krovos bendrovės, fiderinių laivybos linijų ir kelių transporto atstovai.
Naujas konteinerinis traukinys Talinas–Ryga–Šeštokai turėtų startuoti jau vasario pradžioje. Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) rinkos tyrimų ir plėtros sektoriaus vyriausiojo specialisto L. Kurtinio, krovinių srautas šia kryptimi dabar yra vežamas automobilių transportu (aut. pastaba – apie 4 mln. t kasmet), ir jeigu bus atsižvelgiama į aplinkosaugos, energetinių išteklių taupymo (tai dabar itin akcentuojama Europos Sąjungoje) reikalavimus, dalis šio srauto turėtų būti perkelta į geležinkelių transportą.
Janek Ojamäe, Estijos geležinkelių padalinio „AS EVR CARGO“ vadovas, teigia, jog su kolegomis ir partneriais jau yra derinamos paskutinės detalės: „Manau, kad klientai galės atlikti rezervacijas konteinerių pervežimams šiuo traukiniu jau sausio pabaigoje arba vasario pradžioje. Pagal pirminį tvarkaraštį, Baltijos šalis traukinys praskries per kiek daugiau nei 24 valandas. Tikiu, kad šis maršrutas yra potenciali jungtis tarp Šiaurės ir Pietų. Taip pat tai turėtų būti geras šansas perimti dalį rinkos krovinių srautų, keliaujančių į/iš Suomijos, bet, aišku, šiam traukiniui bus pakankamai krovinių ir iš mūsų, Baltijos šalių, rinkų.“
Jau yra vykdomi susitarimai tarp Lenkijos geležinkelių (PKP) ir LG, kad būtų pagerintos krovinių transportavimo sąlygos tarp Lietuvos ir Lenkijos, nagrinėjama galimybė pratęsti šį maršrutą iki Varšuvos. Vis dėlto transporto specialistai vertina, kad konkuruoti su konteineriniu traukiniu Talinas–Ryga–Šeštokai bus keblu.
Geležinkelių operatoriaus „POLZUG Intermodal“, organizuojančio konteinerių gabenimus per Šeštokus, vadovas Walter Schulze-Freyberg teigia, kad konteinerių gabenimų plėtrai šiuo maršrutu šiandien didžiausią reikšmę turi tarifai: „2009 m. per Šeštokus vežėme tik apie 400 TEU, užpernai jų buvo daugiau nei 1 000 vienetų. Problemų dėl talpos ar perkrovimo neturėjome, bet didžiausias klausimas yra geležinkelių tarifai.Pastebime, kad konteinerius gabenti geležinkeliais iki Trakiszki ar Šeštokų dėl tarpusavio susitarimų tampa pigiau. Paslaugos kokybiškesnės. Vis dėlto šiandien finansiškai dar neįmanoma šiam maršrutui konkuruoti su jūrų transportu. Fideriniai laivai iš Šiaurės jūros uostų konteinerius gali atplukdyti daug pigiau iki Pabaltijo arba Suomijos įlankos uostų ir toliau paskirstyti po regioną.“
„Rail Baltica“ – tolimesnis žingsnis
W. Schulze-Freyberg vertina, jog ateityje „Rail Baltica“ galėtų pagerinti galimybes konteinerių pervežimams geležinkeliu tarp Pietų ir Šiaurės, tačiau viskas priklausys nuo sąnaudų bei patikimumo: „Jeigu Baltijos valstybių ir Lenkijos geležinkelių operatoriai nustatys konkurencingus tarifus, „Rail Baltica“ turėtų sudaryti palankesnes krovinių gabenimo sąlygas.Tai būtų puiki galimybė įsteigti reguliarių traukinių maršrutą, kuriuo konteineriai judėtų labai greitai. Ypač turėtų būti aktualu kontinentinių krovinių gabenimams tarp Baltijos valstybių ir Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Italijos, Vengrijos. Būtų naudinga įsteigti logistikos centrą, pavyzdžiui, Varšuvoje, kur kroviniai iš/į Baltijos valstybes būtų konsoliduojami. Tarkime, konteineriai iš Rygos, Talino atvyktų traukiniais iki Varšuvos, o vėliau būtų paskirstomi po Europos šalis intermodaliu tinklu”.
J. Ojamäe „Rail Baltica“ naudą vertina kaip svarbią alternatyvą: „Šiuo metu Estijos geležinkeliams yra du svarbiausi intermodaliniai projektai krovinių vežimams į Pietus, tai – ZURB ir greitai pasirodysiantis „Baltic Container“ traukinys. Šiuos du projektus vertinčiau kaip esminius dalykus intermodalumui Pabaltyje skatinti. Ne ką mažiau svarbus „kanalas“ bus ir „Rail Baltica“. Klientams yra svarbu turėti alternatyvą. Be to, šis projektas ypač svarbus turėtų būti siuntėjams Suomijoje, kur darbuotojų sąjungų streikai dažnai trukdo transportavimo procesų eigai.“
Link Rusijos
Vis dėlto Baltijos valstybių prioritetinės kryptys orientuotos į Rytus, todėl intermodalios sistemos privalo būti tobulinamos ir šia linkme. Svarbiausi projektai konteinerių gabenimams geležinkeliu į Rusiją įgauną pagreitį. Estija–Moscow Express, Latvija–Baltika Tranzit. Tik Lietuva kol kas dar laukia konkurencinės galimybės sukurti kažką panašaus į buvusį „Merkurijaus“ projektą.
Pasak AS ECR CARGO vadovo, „Moscow Express“ tampa vis populiaresnis, taigi planuojama auginti konteinerių gabenimo apimtis: „Moscow Express“ konteineriniu traukiniu 2010 m. buvo gabenta daugiau nei 5 000 TEU. Šis traukinys keliauja į Maskvos Tovarnaja Oktjabrskaja stotį. Pernai konteineriai taip pat buvo gabenami ir į Maskvos Mitkovo stotį. Pastebėjome augantį klientų susidomėjimą, todėl šiais metais planuojame padidinti ir reisų dažnumą bei išbandyti naujas kryptis“.
„Baltika-tranzit“ projektui taip pat atsiranda vis didesnės perspektyvos. Manoma, jog ir toliau šis maršrutas dėl palankių tarifų bei greito pristatymo termino išliks svarbiausia konteinerių transportavimo linija į centrinę Aziją. Latvijos transporto ministerijos atstovė Ilze Svikliņa teigia, kad projektas sėkmingai plėtojamas ir klientų, ir geografijos atžvilgiu. Konteineriai šiuo maršrutu jau gali pasiekti ir Afganistaną. Matoma perspektyvi alternatyva krovinius gabenti ir iki Kinijos. Be to, tikimasi, kad nauja Rusijos tarifų politika tranzitiniams kroviniams ateityje turėtų būti palankesnė.
LG planuojami intermodalinių konteinerinių traukinių maršrutai turėtų sujungti Klaipėdos, Kaliningrado uostus su Maskva. Turėtų atsirasti ir galimybė pratęsti krovinių gabenimą iki Kazachstano, Kinijos ir atgal“, – teigia L. Kurtinys. Konkretaus projekto dar nėra, tik pavieniai gabenimai.
Tarifų politika
Kuriamos iniciatyvos plėtoti naujus maršrutus link Azijos, tačiau atsimušama į sieną, kai pradedama kalbėti apie tarifus. Tarifų politika ypač Rusijoje nėra pakankamai patikima. Infrastruktūros mokesčiai gali būti legaliai keičiami kiekvieną mėnesį.
Kazachstano transporto ministras Kussainov A. K. savo tiklaraštyje teigia, kad svarbiausias dalykas krovinių gabenimų geležinkeliais per Baltijos šalis plėtrai – tinkami tarifai: „Šiomis dienomis visos šalys bendradarbiauja kurdamos palankias tarifų sistemas Kazachstano eksportuojamoms ir importuojamoms prekėms gabenti per Baltijos valstybes. Krovinių srautams padidinti labai svarbi yra Rusijos geležinkelių pozicija – kad būtų nustatyti konkurencingi tarifai.“
„Jeigu kalbėtume apie tarptautinius konteinerių vežimus geležinkelių transportu, tenka apgailestauti, kad ne visada pavyksta suderinti tarifų klausimus su kaimyninėmis šalimis. Sakysime, Rusija siekia, kad jos kroviniai butų vežami tik per Rusijos uostus, todėl atitinkamai formuojama ir šios šalies geležinkelių tarifų politika,” – dėsto A.Šakalys, Rytų – Vakarų transporto koridoriaus asociacijos (EWTCA) prezidentas.
Toliau į Aziją
Vienas 13 tūkst. TEU talpos konteinerinis laivas per metus plaukia apie 5 kartus tarp Azijos ir Europos. Jeigu vienu reisu į Vakarus jis nuplukdo 8 500 TEU, tai per metus – apie 42 500 TEU. Vienas traukinys iš Kinijos gali gabenti 100–120 TEU. Jeigu traukinys kursuotų kas dieną, per metus juo būtų pervežama taip pat apie 42 000 TEU. Peršasi išvada – geležinkeliai kol kas nepajėgūs konkuruoti su jūros transportu pervežamų konteinerių kiekių atžvilgiu.
Vis dėlto LG vertinimu, augant Kinijos eksportui ir šios šalies Vyriausybei priėmus sprendimą plėtoti šalies Šiaurės Vakarų regioną skatinant gamybą, kelias iš Kinijos į Europą sutrumpėtų 3–4 tūkst. km. Tokiu atveju atsiranda reali galimybė konkuruoti su jūriniais gabenimais.
A. Šakalys sako, jog Baltijos regionas turi svarstyti galimybes intermodaliniams gabenimams per Aziją: „Turiu pastebėti, kad verslininkai labai skirtingi. Vieni konteinerių vežimą geležinkelių transportu į/iš Azijos regi kaip labai tolimą viziją, kiti – nieko nelaukdami, pasiraitoję rankoves, griebia „jautį už ragų“ ir jau dabar turi realų pagrindą džiaugtis pirmais laimėjimais. Kaip sėkmės pavyzdį galiu paminėti „VPA Logistics“ nuolatinį (aut. pastaba – du kartus per mėnesį) traukinį maršrutu Klaipėda–Urumči (Kinija). Kita vertus, taip susiklostė aplinkybės, kad persiskirstant ekonomikos galioms, naujieji globalūs žaidėjai iš Rytų taip pat aktyviai žvalgosi savo prekėms naujų kelių į Europą (aut. pastaba – ir sausumos transportu). Jų žvilgsniai vis dažniau krypsta į mūsų regioną ir į mūsų šalį.“
Janek Ojamäe taip pat patvirtino, jog konteinerių gabenimas tarp Azijos ir Europos išlieka aktualia tema, bet dar reikės išspręsti nemažai klausimų, kol šios iniciatyvos taps realybe: „Yra nemažai klausimų, kurie dar turi būti išspręsti, tai – tuščių konteinerių logistika, tranzito laiko ir kainų santykis, saugumo klausimai ir, aišku, geležinkelių galimybės, kurios šiandien yra daug mažesnės nei jūros transporto, kuriuo galima gabenti didelius kiekius konteinerių“.
Rinkos ekspertai įsitikinę, kad darbai bus tęsiami, taigi dauguma kol kas yra linkę susilaikyti nuo vertinimų.
Analitika
IRU atliko detalų tyrimą – kokio sunkvežimio (dyzelinio, dujinio, elektrinio, HVO ar vandenilinio) eksploatavimas (angl. TCO) šiandien yra optimaliausias. Jį galima rasti (įsigyti) – čia.
2024-11-11 81
Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.
2024-11-07 1,757
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
2024-11-06 39
Artėjant žiemai, vairuotojai skuba pasiruošti sezonui ir keisti padangas, tačiau būtina nepamiršti, jog padangų priežiūra yra svarbi ne tik saugiam eismui užtikrinti, bet ir padangų ilgaamžiškumui bei ekonomiškumui išlaikyti. Lietuvoje, kur žiemos kelių sąlygos gali būti itin nenuspėjamos, tinkamai prižiūrėtos padangos gali gerokai sumažinti avarijų tikimybę.
2024-10-23 55
„Iki pagerėjimo, kurio būtų galima tikėtis maždaug antrą 2025 m. ketvirtį, situacija Lietuvos transporto sektoriuje dar bus kurį laiką sunkiau nuspėjama“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis. Vis dėlto, stiprų statistinių rodiklių nuosmukį iš dalies nulėmė ir rekordinės aukštumos pandemijos metu, o sulaukti atsigavimo Lietuvos vežėjams galėtų padėti susitelkimas į Ispanijos, Austrijos ir Danijos rinkas, kur situacija yra kiek geresnė.
2024-10-16 125
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.