Muitų Sąjunga: teoriškai yra, praktiškai – neveikia

 

 

MS  pradėjo veikti nuo praėjusių metų liepos mėnesio, kai atsirado nauja normatyvinė teisinė bazė, pasikeitė normatyvinis teisinis reguliavimas.

 

Pasak Lietuvos nacionalinės ekspeditorių asociacijos „Lineka“ prezidento, bendrovės „Schenker“ vykdančiojo direktoriaus Edmundo Daukanto, sakyti, kad turime realiai veikiančią sąjungą, dar ankstoka. Tarkime, kai kalbame bendrais Europos Sąjungos klausimais, vienas atstovas gali kalbėti apie visos Europos taisykles. Kol kas Muitų Sąjunga tokių taisyklių neturi.

 

Susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas pastebi pirmuosius pasikeitimus. Anot jo, atsiranda ženklų, kad Rusijos muitinėje vyksta pokyčių, susijusių su transporto priemonių patikra. „Vis dėlto,  konkrečios informacijos apie tai, kas, kaip ir kokia tvarka vyks, mes nesame gavę jokios ne tik iš Rusijos, bet ir kitų MS šalių. Taigi dar neturime instruktažo, kurį galėtume perduoti vežėjams,“ – aiškina jis.

 

 

Rusijos federacijos Muitinės tarnybos analitinio valdymo viršininko Jurijaus Moisejevo teigimu, MS  įvesta nauja normatyvinio teisinio reguliavimo sistema. Itin didelis dėmesys skiriamas racionaliam muitinės reguliavimui, prekių apyvartos didėjimo administravimui, užsienio investicijų pritraukimui.

 

„Be abejo, pagrindinis dokumentas yra Muitų kodeksas (MK), sukurtas atsižvelgiant į MS šalių muitinių įstatymus bei Kioto konvenciją dėl supaprastinto muitinės procedūrų harmonizavimo. Naujų MK taisyklių rengimas Rusijoje remiasi tuo, kad integracijos tikslai pasiekiami tobulinant muitinės procedūras ir taisykles“, – sako jis.

 

E. Daukantas naudos įsigaliojus MS nepastebi. „Vežėjai pokyčius jaučia. Tradiciškai, jei Rusijos pusėje kažkas yra keičiama, prasideda nesklandumai. Ne veltui yra posakis, norėjome kaip geriau, išėjo kaip visada. Panašią situaciją turime ir dabar – nesusipratimai, nesklandumai, neveikiančios sistemos,  daugiau trukdžių negu naudos. Ir ne tik mes taip kalbame, tą patį sako ir mūsų kolegos Rusijoje,“ – apgailestauja jis.

 

„Siekiant padėti aukštųjų technologijų prekių eksportui, nustatytas supaprastintas, uždaras dokumentų sąrašas, kurie nėra apmokestinami deklaruojant prekes. Svarbu, kad iki 4 valandų sutrumpintas eksportuojamų prekių, kurioms netaikomi išvežimo mokesčiai, išleidimo laikas. Tokių prekių sąrašą nustato MS komisija. Kai kurie terminai pailgėjo, pavyzdžiui, muitai turi būti sumokėti ne per 15 dienų, o per 4 mėnesius, posto kontrolės tikrinimo laikas pailgėjo nuo 1 iki 3 metų, prekių pateikimas išankstiniam deklaravimui – nuo 15 iki 30 dienų. Dalis terminų sutrumpėjo, pavyzdžiui, prekės turi būti išleidžiamos ne per 3, o per 2 dienas, tranzito deklaracijas registruojama ne per 2, o per 1 valandą“, – apie naujoves pasakojo  J. Moisejev.

 

 

 

J. Moisejev

 

Taip pat įvyko pokyčių prekių pervežimo procese. Panaikinta vidaus tranzito muitinės procedūra. „Pervežimas vykdomas nuo pasienio iki gavėjo vietos. Jeigu prekės įvežаmos į MS per Baltarusiją, tarkime, Rusijos rezidentui, Baltarusijos muitininkai atidaro muitinės tranzito procedūrą, nurodydami tam tikrą pristatymo vietą RF. Baltarusijos muitininkai užpildo pirmą TIR knygelės lapą, o Rusijos, po pristatymo į atitinkamą pasienio postą, užpildo 2 lapą, uždaro procedūrą. Analogiška tvarka taikoma esant atvirkštinei situacijai“, – aiškina jis.

 

Svarbus įvykis yra ir Įgaliotojo ekonominio operatoriaus instituto įvedimas. Instituto esmė ta, kad įgaliotajam ekonominiam operatoriui suteikiamos papildomos lengvatos – prekių išleidimas į sandėlius iki muitinės deklaracijos pateikimo, prekių tranzitas be muitų sumokėjimo garantijų pateikimo.

 

 

Didelis dėmesys skiriamas išankstinio deklaravimo plėtrai.

 

Anot Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto atstovo Igorio Machovikovo, Baltarusijoje jau sukurta muitinės organų išankstinio informavimo sistema. Sistema remiasi tarptautiniu visuotinės muitinės organizacijos standartu.

 

 Kol kas išankstinis informavimas yra savanoriškas. Planuojama, kad išankstinis duomenų apie vežamas prekes ir maršrutą pateikimas bus privalomas nuo 2012 m. liepos.

Pateikti išankstinę informaciją gali vežėjai, siuntėjai ir gavėjai. Jie gali tai daryti savarankiškai arba per Baltarusijos muitinės brokerius, tokius kaip „Beltamožservis“.

Išsami informacija apie reikalingus deklaravimui duomenis pateikiama tinklalapyje www.tsouz.ru.
 
„Jeigu informacija pateikta neteisingai, trūksta kažkokių elementų, yra klaidų, tai muitinės sistema informuoja vežėją apie šias klaidas ir priežastis tam, kad jas galima būtų pašalinti ir iš naujo pateikti informaciją. Sistema priima informaciją ir perduoda specialų pervežimo numerį suinteresuotam asmeniui, šis numeris turi būti užfiksuotas vežėjo ir nurodytas CMR. Su šiuo numeriu ir dokumentų paketu vežėjas turi ateiti pas muitininką“, – pasakoja I. Machovikov.

 

 

I. Machovikov

 

„Mes suprantame, kad Baltarusija yra tranzito šalis. Viskas, kas susiję su tranzitiniu prekių pervežimu, buvo maksimaliai supaprastinta – tai palanku ir muitinės organams, ir vežėjams“, – priduria jis.

 

Rolandas Bražinskas sako, kad išankstinis deklaravimas tikrai veikia. „Einama prie to, kad tai taptų norma, juk tai ES suformuota praktika. Išankstinis deklaravimas MS šalyse veikia. Mūsų rekomendacija krovinių siuntėjams, vežėjams būtų ją labai plačiai taikyti. Kuo daugiau taikys, tuo bus trumpesnės eilės. Kai naudojamasi išankstinio deklaravimo procedūra, tai patikros poste vieno sunkvežimio tikrinimas vyksta maždaug 20 min. trumpiau,“ – pasakoja jis.

 

E. Daukantas priduria, kad pateikti informaciją nėra sudėtinga, tačiau susiklostė situacija, kad Rusijos ir Baltarusijos informacinės sistemos veikia skirtingai. Tiesioginio informacijos pateikimo technologijos dar nėra iki galo ištobulintos, dėl to vežėjai turi tam tikrų problemų.

 

„Dažnai atsitinka taip, kad ten, kur atsiranda sistema, atsiranda ir tarpininkas, kuris nustato tam tikrą kainą už informacijos priėmimą. Muitinės konsultacinio komiteto posėdžio  metu paaiškėjo, kad vienintelis būdas iš anksto perduoti duomenis –  susimokėti už kiekvieną duomenų eilutę muitinės dukterinei įmonei „Beltamožservis“,“ – sako E. Daukantas.

 

„Beltamožservis“ atstovė Natalija Denisiuk sako, kad tiems, kas naudojasi TIR procedūra, šios paslaugos kaina – 5 EUR už pagrindinį kodą ir 2 EUR už kiekvieną kitą kodą.

 

 

N. Denisiuk

 

Nepaisant to, kad Muitų kodekse itin didelis dėmesys skiriamas krovinių srautams didinti, užsienio investicijoms pritraukti ir muitinės procedūroms supaprastinti, ekspertai dar nemato realios naudos, negana to, daugelis vežėjų naujoves laiko trukdžiais.