Kailį neria kelių mokesčiai
„Linavos“ generalinio sekretoriaus Algirdo Baranausko teigimu, Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU) pasisako už tai, kad mokesčių sistemos ES būtų suvienodintos. IRU, atsižvelgdama į „Linavos“ pasiūlymus, parengė bendrą poziciją šiuo klausimu. Joje išreikštas kategoriškas pasisakymas prieš bet kokį kelių mokesčių didinimą, taip pat reikalavimas surinktas lėšas naudoti išskirtinai kelių infrastruktūrai finansuoti, nes tik tokiu atveju kelių naudotojai gauna iš jų naudos.
Vieningos sistemos nėra
Pagal kelių mokesčių formas šalis galima suskirstyti į 3 dideles grupes. Į pirmąją patenka tos šalys, kuriose keliai, tiltai ir tuneliai vien tik mokami. Tai – Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Didžioji Britanija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija.
Į antrąją grupę patenka tos šalys, kur vietoj kelių mokesčio taikomas vinječių mokestis. Šis mokestis nėra „pririštas“ prie atskiro kelio – jis sudaro tam tikrą fiksuotą sumą, kuri leidžia važinėti visais šalies keliais tam tikrą laiką. Taip pat gali būti nustatytas mokestis už kilometrus.
Likusiose Europos šalyse naudojamos mišrios formos – yra ir kelių mokestis, ir mokesčiai už atskiras kelių atkarpas. Į šią grupę patenka Danija, Austrija, Belgija, Olandija, Rumunija, Baltarusija, Serbija, Juodkalnija, Šveicarija, Bulgarija, Turkija, Lenkija.
Rusijoje nuo 2009 m. vasario mėnesio kelių mokestis renkamas iš 29 šalių vežėjų, įskaitant Lietuvą. Tačiau greitu metu turėtų atsirasti ir mokami keliai.
Be to, skirtingose šalyse mokesčių (tarifų) dydį skirtingai veikia tokie parametrai kaip: ratų ašių skaičius, automobilio svoris ir ekologiškumas („Euro“ kategorija). Pastarasis faktorius turi vis didesnę įtaką, pavyzdžiui, nuo 2010 m. sausio 1 d. kaip papildomą kriterijų jį įsivedė Austrija, diferencijuodama tarifus už kilometrus pagal „Euro“ klasę.
Skirtingos sistemos: gerai ar neišvengiama?
Skirtingas mokestis už važiavimą Europos keliais pasireiškia ne tik skirtingomis mokėjimo formomis ir dydžiais (pavyzdžiui, Rumunijoje mokesčiai maždaug du kartus mažesni nei Danijoje ar Olandijoje), bet taip pat nevienodomis apskaitos ir kontrolės sistemomis. Kartais jos būna sudėtingos ir painios, o kartais pakankamai paprastos ir patogios.
Individualios įmonės savininkas Artūras Pocevičius sako, kad idealus variantas – elektroninės kontrolės sistema. „Tokia sistema naudojamasi Austrijoje, Italijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Tarkime, Austrijoje už 5 EUR galima įsigyti tokią dėžutę – „Go Box“, kuri lipduku tvirtinasi prie priekinio automobilio stiklo. Tai tam tikras imtuvas-siųstuvas, kuris kontaktuoja su sistema, kai transporto priemonė pravažiuoja kelių postus. Tokiu būdu skaičiuojamas kilometražas ir mokestis. Taigi, sistema tiesiog nuskaičiuoja pinigus nuo krovinio savininko sąskaitos, kurios koordinatės fiksuojamos perkant šią dėžutę. Ji patogi – maždaug cigarečių pakelio dydžio ir sveria apie 100 g. Slovakijoje tai daroma naudojant bortinį prietaisą OBU.“
Vokietijoje taip pat veikia elektroninė sistema, tačiau ji labai sudėtinga. Įranga susideda iš dviejų prietaisų, iš kurių vienas yra kasos aparato dydžio.
„Būtų labai puiku, jeigu Austrijoje veikianti technika būtų unifikuota ir veiktų visoje Europoje“, – mokėjimo už kelius tvarką Europos valstybėse apibendrina A. Pocevičius.
Apmokestinusių kelius šalių sąrašuose nėra Estijos ir Latvijos.
„Latvijoje jau 2 m. bando įvesti kelių mokestį, tačiau kol kas mūsų dėka jis neįvestas. Mes jau turime vieną mokestį – už krovininį transportą, todėl antro mokesčio įvedimas padarytų mūsų vežėjus nekonkurencingus. Be to, jeigu toks mokestis bus įvestas, jį teks mokėti ir rusams. Jie tuomet imsis atsakomųjų veiksmų – ims mokestį iš mūsų. Dėl tos pačios priežasties jo neskuba įsivesti ir estai, nes jie irgi nemoka už naudojimąsi Rusijos keliais“, – pasakoja Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezins.
Lietuvoje kelių mokestis atsirado 2007 m. viduryje. Jo dydis – 20 Lt už dieną – beveik toks pats kaip Rumunijoje (4 EUR), kurios keliai gerokai prastesni nei mūsų. Anot vežėjų, jis turi vieną minusą. A. Mickūno transporto įmonės atstovas Remigijus Mickūnas akcentuoja netolygius vinječių galiojimo intervalus: „Yra vinjetės dienai, savaitei, mėnesiui ir metams. Kodėl nėra pusmečiui, trims mėnesiams? Tai – labai nelanksti sistema“, – pažymi vežėjas.
Vienoda sistema – neįmanoma?
ES seniai aptarinėjama galimybė įvesti bendrą sistemą sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 3,5 t. Jau padaryti praktiniai žingsniai šia kryptimi: penkios šalys – Danija, Švedija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija – pasirašė susitarimą, pagal kurį visiems sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 12 t, galioja vienintelis sertifikatas – eurovinjetė su vienodais tarifais, kurie diferencijuojami priklausomai nuo „Euro“ kategorijos.
Lietuvos vežėjai, be abejo, palaikytų sistemos suvienodinimo procesą, tačiau ne visi tiki jo sėkme.
„Tai, kad visa Europa padalinta į atskiras „kunigaikštystes“, ir kiekviena nori gauti kuo daugiau, labai apsunkina vežėjų darbą. Juk kiekviename pasienyje tenka gaišti laiką, aiškintis vienos ar kitos sistemos ypatybes. Aš manau, kad nei viena sistema – nei mokamų kelių, nei vinječių – negali būti ideali. Mes gyvename ES, todėl turime turėti vienodą mokestį už kelius ES. Turi būti viena vinjetė, su kuria galima važiuoti visur. Ji gali būti diferencijuota pagal laiką – nuo vienos dienos iki vienerių metų. Nuo to turi priklausyti ir jos kaina, t.y., ją turi riboti laiko, o ne judėjimo geografijos faktorius. Taip pat neturi būti papildomų mokesčių už atskiras kelio atkarpas – viskas turi įeiti į bendrą mokestį“, – mano A. Lukausko IĮ vadovas Alvydas Lukauskas.
A. Černiausko IĮ vadovas Arvydas Černiauskas taip pat neprieštarauja sistemos suvienodinimui, tačiau labai abejoja, kad tai bus įgyvendinta.
„Mūsų vairuotojai daugiausiai važinėja Vakarų Europoje. Sąlygos ten labai įvairios. Žinoma, važinėti po Beniliukso šalis daug patogiau ne tik dėl normalaus mokesčio (8 EUR už dieną), bet ir dėl vienodos mokėjimo sistemos. Nemanau, kad kelių politiką Europoje pavyks suvienodinti. Čia per daug skirtingos teritorijos ploto, reljefo ir kelių kokybės atžvilgiu. Negi galima lyginti Vokietijos kelius su Rumunijos ar Latvijos? Kiekviena šalis nori padengti savo išlaidas ir kiek įmanoma daugiau užsidirbti. O galimybes diktuoti savo sąlygas apriboja šalies geografija. Jeigu šalis yra centre ir jos neįmanoma apvažiuoti – ji diktuos savo sąlygas“, – svarsto verslininkas.
A. Mickūnas turi dar daugiau abejonių šiuo klausimu: „Vežėjai turi vienintelį kriterijų – dirbti kuo pigiau. Mūsų įmonė daugiausiai dirba Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Trys dienos darbo Lietuvoje ir Lenkijoje kainuoja maždaug tiek pat, o Čekijoje – beveik penkis kartus brangiau. Jie įsivedė elektroninę sistemą, kuri tikriausiai nemažai kainavo, tad išlaidas reikia padengti. Lenkai taip pat planuoja įvesti kažką panašaus, ir mes įtariame, kad jie kels kainas. Turint omeny verslo logiką, sukurti vienodą sistemą yra pakankamai problematiška. Juk viena šalis turi vieną geografiją ir atstumus, kita – kitus, todėl vienai patogesnė kilometražo sistema, kitai – vintjetės, trečiai – mokestis už konkretų kelią.“
V. Trezins taip pat abejoja galimybe suvienodinti sistemą: „Aš nemanau, kad Europoje galima visiškai suvienodinti tarifus ir mokesčių sistemas, nes čia pernelyg skirtingos šalių teritorijos ir investicijų dydžiai. Pavyzdžiui, Vokietija, kuri investuoja milijardus į kelių statybas, negali kopijuoti Beniliukso ir Skandinavijos šalių tarifų. Pakanka to, kad ES nustatė mokesčio už vienos dienos vinjetę maksimumą (11 EUR). Suvienodinti reikėtų tik apskaitos techniką, nes dabar vokiečiai naudoja vienus prietaisus, o čekai – kitus. Vairuotojams sunku tai perprasti, tenka pirkti skirtingus įrenginius“, – sako jis.
Įveda elektronines mokesčių surinkimo sistemas
Lietuvos vežėjų poziciją mums išdėstė „Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas: „Deja, šiuo metu ES galioja skirtingos kelių mokesčių sistemos. Pastaruoju metu šalys stengiasi įvesti elektronines mokesčių rinkimo sistemas, naudojami specialūs prietaisai, kurie įrengiami automobiliuose. Nuo liepos 1 d. tokią sistemą planuoja įvesti ir mūsų kaimynai lenkai. Lietuva kol kas to neplanuoja, viena iš priežasčių – tai pernelyg brangu, jei lygintume su gaunamomis pajamomis.
Be abejo, elektroninės sistemos sukuria vežėjams tam tikrų patogumų, tačiau problema ta, kad šios sistemos nėra suderintos tarpusavyje, ir vežėjai yra priversti įsigyti skirtingus įrenginius. Tai nepatogu ir reikalauja didelių išlaidų.
ES šalių pozicijos šiuo klausimu ir pačios mokesčių sistemos yra pernelyg skirtingos, kad galima būtų tikėtis jų suvienodinimo artimiausiu metu“.
Reikia paminėti, kad interesų konfliktai egzistuoja ne tik tarp šalių, bet ir šalių viduje tarp žinybų. Pavyzdžiui, priešingi yra vežėjų ir kelininkų interesai: pirmiesiems svarbu, kad mokesčiai būtų mažesni, antrieji nori juos kelti. Lietuvoje Transporto ministerija pasisako už kelių mokesčio kėlimą, kuris šiandien yra 5 centai už kilometrą, o Europoje – 40 centų.
Nepaisant to, kelininkai, atsižvelgdami į realią situaciją, neskuba kelti tarifų.
„Žinoma, reiktų padidinti mokestį, nes tada daugiau lėšų tektų kelių programoms, tačiau Lietuva neskuba įvesti naujų tarifų, kol jų neįvedė lenkai ir kitos Rytų Europos šalys“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad bendra situacija dėl kelių mokesčių nėra iki galo aiški. Kol kas – vyksta darbai ir derinimai. Kur tai nuves – klausimas, atviras diskusijai.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.