Kailį neria kelių mokesčiai
Apie tai, kad iš kelių galima uždirbti, žmonės sužinojo prieš 50 m. ir greitai pradėjo tai taikyti praktikoje. Šiandien Europoje beveik nebeliko šalių, kur už naudojimąsi keliais nereikia mokėti. Žinoma, vežėjų tai nedžiugina. Tačiau išlaidos jiems nėra didžiausia problema: situaciją žymiai pablogina skirtingos mokesčių surinkimo sistemos.
„Linavos“ generalinio sekretoriaus Algirdo Baranausko teigimu, Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU) pasisako už tai, kad mokesčių sistemos ES būtų suvienodintos. IRU, atsižvelgdama į „Linavos“ pasiūlymus, parengė bendrą poziciją šiuo klausimu. Joje išreikštas kategoriškas pasisakymas prieš bet kokį kelių mokesčių didinimą, taip pat reikalavimas surinktas lėšas naudoti išskirtinai kelių infrastruktūrai finansuoti, nes tik tokiu atveju kelių naudotojai gauna iš jų naudos.
Vieningos sistemos nėra
Pagal kelių mokesčių formas šalis galima suskirstyti į 3 dideles grupes. Į pirmąją patenka tos šalys, kuriose keliai, tiltai ir tuneliai vien tik mokami. Tai – Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Didžioji Britanija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija.
Į antrąją grupę patenka tos šalys, kur vietoj kelių mokesčio taikomas vinječių mokestis. Šis mokestis nėra „pririštas“ prie atskiro kelio – jis sudaro tam tikrą fiksuotą sumą, kuri leidžia važinėti visais šalies keliais tam tikrą laiką. Taip pat gali būti nustatytas mokestis už kilometrus.
Likusiose Europos šalyse naudojamos mišrios formos – yra ir kelių mokestis, ir mokesčiai už atskiras kelių atkarpas. Į šią grupę patenka Danija, Austrija, Belgija, Olandija, Rumunija, Baltarusija, Serbija, Juodkalnija, Šveicarija, Bulgarija, Turkija, Lenkija.
Rusijoje nuo 2009 m. vasario mėnesio kelių mokestis renkamas iš 29 šalių vežėjų, įskaitant Lietuvą. Tačiau greitu metu turėtų atsirasti ir mokami keliai.
Be to, skirtingose šalyse mokesčių (tarifų) dydį skirtingai veikia tokie parametrai kaip: ratų ašių skaičius, automobilio svoris ir ekologiškumas („Euro“ kategorija). Pastarasis faktorius turi vis didesnę įtaką, pavyzdžiui, nuo 2010 m. sausio 1 d. kaip papildomą kriterijų jį įsivedė Austrija, diferencijuodama tarifus už kilometrus pagal „Euro“ klasę.
„Linavos“ generalinio sekretoriaus Algirdo Baranausko teigimu, Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU) pasisako už tai, kad mokesčių sistemos ES būtų suvienodintos. IRU, atsižvelgdama į „Linavos“ pasiūlymus, parengė bendrą poziciją šiuo klausimu. Joje išreikštas kategoriškas pasisakymas prieš bet kokį kelių mokesčių didinimą, taip pat reikalavimas surinktas lėšas naudoti išskirtinai kelių infrastruktūrai finansuoti, nes tik tokiu atveju kelių naudotojai gauna iš jų naudos.
Vieningos sistemos nėra
Pagal kelių mokesčių formas šalis galima suskirstyti į 3 dideles grupes. Į pirmąją patenka tos šalys, kuriose keliai, tiltai ir tuneliai vien tik mokami. Tai – Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Didžioji Britanija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija.
Į antrąją grupę patenka tos šalys, kur vietoj kelių mokesčio taikomas vinječių mokestis. Šis mokestis nėra „pririštas“ prie atskiro kelio – jis sudaro tam tikrą fiksuotą sumą, kuri leidžia važinėti visais šalies keliais tam tikrą laiką. Taip pat gali būti nustatytas mokestis už kilometrus.
Likusiose Europos šalyse naudojamos mišrios formos – yra ir kelių mokestis, ir mokesčiai už atskiras kelių atkarpas. Į šią grupę patenka Danija, Austrija, Belgija, Olandija, Rumunija, Baltarusija, Serbija, Juodkalnija, Šveicarija, Bulgarija, Turkija, Lenkija.
Rusijoje nuo 2009 m. vasario mėnesio kelių mokestis renkamas iš 29 šalių vežėjų, įskaitant Lietuvą. Tačiau greitu metu turėtų atsirasti ir mokami keliai.
Be to, skirtingose šalyse mokesčių (tarifų) dydį skirtingai veikia tokie parametrai kaip: ratų ašių skaičius, automobilio svoris ir ekologiškumas („Euro“ kategorija). Pastarasis faktorius turi vis didesnę įtaką, pavyzdžiui, nuo 2010 m. sausio 1 d. kaip papildomą kriterijų jį įsivedė Austrija, diferencijuodama tarifus už kilometrus pagal „Euro“ klasę.
Pavyzdžiui, dviašiams A klasės automobiliams vienas kilometras kelio kainuoja 0,144 EUR, o automobiliams nuo „Euro“ iki „Euro“ III klasės – 0,176 EUR.
Tokiu pat principu kainos nustatomos Belgijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir Slovakijoje. Šiuo metu Europos Komisijoje diskutuojama, ar reikia nuo 2012 m. įvesti mokestį už taršą ir triukšmą. Tai padidintų dabartinius 0,15-0,25 EUR tarifus 3-4 EUR centais.
Skirtingos sistemos: gerai ar neišvengiama?
Skirtingas mokestis už važiavimą Europos keliais pasireiškia ne tik skirtingomis mokėjimo formomis ir dydžiais (pavyzdžiui, Rumunijoje mokesčiai maždaug du kartus mažesni nei Danijoje ar Olandijoje), bet taip pat nevienodomis apskaitos ir kontrolės sistemomis. Kartais jos būna sudėtingos ir painios, o kartais pakankamai paprastos ir patogios.
Individualios įmonės savininkas Artūras Pocevičius sako, kad idealus variantas – elektroninės kontrolės sistema. „Tokia sistema naudojamasi Austrijoje, Italijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Tarkime, Austrijoje už 5 EUR galima įsigyti tokią dėžutę – „Go Box“, kuri lipduku tvirtinasi prie priekinio automobilio stiklo. Tai tam tikras imtuvas-siųstuvas, kuris kontaktuoja su sistema, kai transporto priemonė pravažiuoja kelių postus. Tokiu būdu skaičiuojamas kilometražas ir mokestis. Taigi, sistema tiesiog nuskaičiuoja pinigus nuo krovinio savininko sąskaitos, kurios koordinatės fiksuojamos perkant šią dėžutę. Ji patogi – maždaug cigarečių pakelio dydžio ir sveria apie 100 g. Slovakijoje tai daroma naudojant bortinį prietaisą OBU.“
Vokietijoje taip pat veikia elektroninė sistema, tačiau ji labai sudėtinga. Įranga susideda iš dviejų prietaisų, iš kurių vienas yra kasos aparato dydžio.
„Būtų labai puiku, jeigu Austrijoje veikianti technika būtų unifikuota ir veiktų visoje Europoje“, – mokėjimo už kelius tvarką Europos valstybėse apibendrina A. Pocevičius.
Skirtingos sistemos: gerai ar neišvengiama?
Skirtingas mokestis už važiavimą Europos keliais pasireiškia ne tik skirtingomis mokėjimo formomis ir dydžiais (pavyzdžiui, Rumunijoje mokesčiai maždaug du kartus mažesni nei Danijoje ar Olandijoje), bet taip pat nevienodomis apskaitos ir kontrolės sistemomis. Kartais jos būna sudėtingos ir painios, o kartais pakankamai paprastos ir patogios.
Individualios įmonės savininkas Artūras Pocevičius sako, kad idealus variantas – elektroninės kontrolės sistema. „Tokia sistema naudojamasi Austrijoje, Italijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Tarkime, Austrijoje už 5 EUR galima įsigyti tokią dėžutę – „Go Box“, kuri lipduku tvirtinasi prie priekinio automobilio stiklo. Tai tam tikras imtuvas-siųstuvas, kuris kontaktuoja su sistema, kai transporto priemonė pravažiuoja kelių postus. Tokiu būdu skaičiuojamas kilometražas ir mokestis. Taigi, sistema tiesiog nuskaičiuoja pinigus nuo krovinio savininko sąskaitos, kurios koordinatės fiksuojamos perkant šią dėžutę. Ji patogi – maždaug cigarečių pakelio dydžio ir sveria apie 100 g. Slovakijoje tai daroma naudojant bortinį prietaisą OBU.“
Vokietijoje taip pat veikia elektroninė sistema, tačiau ji labai sudėtinga. Įranga susideda iš dviejų prietaisų, iš kurių vienas yra kasos aparato dydžio.
„Būtų labai puiku, jeigu Austrijoje veikianti technika būtų unifikuota ir veiktų visoje Europoje“, – mokėjimo už kelius tvarką Europos valstybėse apibendrina A. Pocevičius.
Latvijoje ir Estijoje keliai nemokami
Apmokestinusių kelius šalių sąrašuose nėra Estijos ir Latvijos.
„Latvijoje jau 2 m. bando įvesti kelių mokestį, tačiau kol kas mūsų dėka jis neįvestas. Mes jau turime vieną mokestį – už krovininį transportą, todėl antro mokesčio įvedimas padarytų mūsų vežėjus nekonkurencingus. Be to, jeigu toks mokestis bus įvestas, jį teks mokėti ir rusams. Jie tuomet imsis atsakomųjų veiksmų – ims mokestį iš mūsų. Dėl tos pačios priežasties jo neskuba įsivesti ir estai, nes jie irgi nemoka už naudojimąsi Rusijos keliais“, – pasakoja Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezins.
Apmokestinusių kelius šalių sąrašuose nėra Estijos ir Latvijos.
„Latvijoje jau 2 m. bando įvesti kelių mokestį, tačiau kol kas mūsų dėka jis neįvestas. Mes jau turime vieną mokestį – už krovininį transportą, todėl antro mokesčio įvedimas padarytų mūsų vežėjus nekonkurencingus. Be to, jeigu toks mokestis bus įvestas, jį teks mokėti ir rusams. Jie tuomet imsis atsakomųjų veiksmų – ims mokestį iš mūsų. Dėl tos pačios priežasties jo neskuba įsivesti ir estai, nes jie irgi nemoka už naudojimąsi Rusijos keliais“, – pasakoja Latvijos vežėjų asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezins.
Anot jo, kelių mokesčiai reikalingi toms šalims, kurios yra krovinių srautų centre ir turi didelį tranzitą. „Periferinės šalys, tokios kaip Latvija, nuo to tik kenčia. Juo labiau, kad surinkti pinigai vis tiek keliaus į biudžetą, o tai niekaip nepaveiks vežėjų. Aš manau, kad Latvijai užtenka imti pinigus už važiavimą tam tikrais kelių ruožais, nors ir čia neverta skubėti. Iš pradžių šalis turi atsigauti, nutiesti kelius“, – kalba V. Trezins.
Lietuvoje kelių mokestis atsirado 2007 m. viduryje. Jo dydis – 20 Lt už dieną – beveik toks pats kaip Rumunijoje (4 EUR), kurios keliai gerokai prastesni nei mūsų. Anot vežėjų, jis turi vieną minusą. A. Mickūno transporto įmonės atstovas Remigijus Mickūnas akcentuoja netolygius vinječių galiojimo intervalus: „Yra vinjetės dienai, savaitei, mėnesiui ir metams. Kodėl nėra pusmečiui, trims mėnesiams? Tai – labai nelanksti sistema“, – pažymi vežėjas.
Vienoda sistema – neįmanoma?
ES seniai aptarinėjama galimybė įvesti bendrą sistemą sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 3,5 t. Jau padaryti praktiniai žingsniai šia kryptimi: penkios šalys – Danija, Švedija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija – pasirašė susitarimą, pagal kurį visiems sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 12 t, galioja vienintelis sertifikatas – eurovinjetė su vienodais tarifais, kurie diferencijuojami priklausomai nuo „Euro“ kategorijos.
Lietuvoje kelių mokestis atsirado 2007 m. viduryje. Jo dydis – 20 Lt už dieną – beveik toks pats kaip Rumunijoje (4 EUR), kurios keliai gerokai prastesni nei mūsų. Anot vežėjų, jis turi vieną minusą. A. Mickūno transporto įmonės atstovas Remigijus Mickūnas akcentuoja netolygius vinječių galiojimo intervalus: „Yra vinjetės dienai, savaitei, mėnesiui ir metams. Kodėl nėra pusmečiui, trims mėnesiams? Tai – labai nelanksti sistema“, – pažymi vežėjas.
Vienoda sistema – neįmanoma?
ES seniai aptarinėjama galimybė įvesti bendrą sistemą sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 3,5 t. Jau padaryti praktiniai žingsniai šia kryptimi: penkios šalys – Danija, Švedija, Belgija, Liuksemburgas ir Olandija – pasirašė susitarimą, pagal kurį visiems sunkvežimiams, kurių masė didesnė nei 12 t, galioja vienintelis sertifikatas – eurovinjetė su vienodais tarifais, kurie diferencijuojami priklausomai nuo „Euro“ kategorijos.
Dauguma vairuotojų mano, kad tai – patogiausia sistema Europoje. Iš pradžių prie jų prisijungė ir Vokietija, tačiau 2005 m. pradžioje ji atsiskyrė ir įvedė naują kelių mokesčių sistemą „Maut“, kurį orientuota į kilometražą.
Lietuvos vežėjai, be abejo, palaikytų sistemos suvienodinimo procesą, tačiau ne visi tiki jo sėkme.
„Tai, kad visa Europa padalinta į atskiras „kunigaikštystes“, ir kiekviena nori gauti kuo daugiau, labai apsunkina vežėjų darbą. Juk kiekviename pasienyje tenka gaišti laiką, aiškintis vienos ar kitos sistemos ypatybes. Aš manau, kad nei viena sistema – nei mokamų kelių, nei vinječių – negali būti ideali. Mes gyvename ES, todėl turime turėti vienodą mokestį už kelius ES. Turi būti viena vinjetė, su kuria galima važiuoti visur. Ji gali būti diferencijuota pagal laiką – nuo vienos dienos iki vienerių metų. Nuo to turi priklausyti ir jos kaina, t.y., ją turi riboti laiko, o ne judėjimo geografijos faktorius. Taip pat neturi būti papildomų mokesčių už atskiras kelio atkarpas – viskas turi įeiti į bendrą mokestį“, – mano A. Lukausko IĮ vadovas Alvydas Lukauskas.
A. Černiausko IĮ vadovas Arvydas Černiauskas taip pat neprieštarauja sistemos suvienodinimui, tačiau labai abejoja, kad tai bus įgyvendinta.
„Mūsų vairuotojai daugiausiai važinėja Vakarų Europoje. Sąlygos ten labai įvairios. Žinoma, važinėti po Beniliukso šalis daug patogiau ne tik dėl normalaus mokesčio (8 EUR už dieną), bet ir dėl vienodos mokėjimo sistemos. Nemanau, kad kelių politiką Europoje pavyks suvienodinti. Čia per daug skirtingos teritorijos ploto, reljefo ir kelių kokybės atžvilgiu. Negi galima lyginti Vokietijos kelius su Rumunijos ar Latvijos? Kiekviena šalis nori padengti savo išlaidas ir kiek įmanoma daugiau užsidirbti. O galimybes diktuoti savo sąlygas apriboja šalies geografija. Jeigu šalis yra centre ir jos neįmanoma apvažiuoti – ji diktuos savo sąlygas“, – svarsto verslininkas.
A. Mickūnas turi dar daugiau abejonių šiuo klausimu: „Vežėjai turi vienintelį kriterijų – dirbti kuo pigiau. Mūsų įmonė daugiausiai dirba Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Trys dienos darbo Lietuvoje ir Lenkijoje kainuoja maždaug tiek pat, o Čekijoje – beveik penkis kartus brangiau. Jie įsivedė elektroninę sistemą, kuri tikriausiai nemažai kainavo, tad išlaidas reikia padengti. Lenkai taip pat planuoja įvesti kažką panašaus, ir mes įtariame, kad jie kels kainas. Turint omeny verslo logiką, sukurti vienodą sistemą yra pakankamai problematiška. Juk viena šalis turi vieną geografiją ir atstumus, kita – kitus, todėl vienai patogesnė kilometražo sistema, kitai – vintjetės, trečiai – mokestis už konkretų kelią.“
V. Trezins taip pat abejoja galimybe suvienodinti sistemą: „Aš nemanau, kad Europoje galima visiškai suvienodinti tarifus ir mokesčių sistemas, nes čia pernelyg skirtingos šalių teritorijos ir investicijų dydžiai. Pavyzdžiui, Vokietija, kuri investuoja milijardus į kelių statybas, negali kopijuoti Beniliukso ir Skandinavijos šalių tarifų. Pakanka to, kad ES nustatė mokesčio už vienos dienos vinjetę maksimumą (11 EUR). Suvienodinti reikėtų tik apskaitos techniką, nes dabar vokiečiai naudoja vienus prietaisus, o čekai – kitus. Vairuotojams sunku tai perprasti, tenka pirkti skirtingus įrenginius“, – sako jis.
Įveda elektronines mokesčių surinkimo sistemas
Lietuvos vežėjų poziciją mums išdėstė „Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas: „Deja, šiuo metu ES galioja skirtingos kelių mokesčių sistemos. Pastaruoju metu šalys stengiasi įvesti elektronines mokesčių rinkimo sistemas, naudojami specialūs prietaisai, kurie įrengiami automobiliuose. Nuo liepos 1 d. tokią sistemą planuoja įvesti ir mūsų kaimynai lenkai. Lietuva kol kas to neplanuoja, viena iš priežasčių – tai pernelyg brangu, jei lygintume su gaunamomis pajamomis.
Be abejo, elektroninės sistemos sukuria vežėjams tam tikrų patogumų, tačiau problema ta, kad šios sistemos nėra suderintos tarpusavyje, ir vežėjai yra priversti įsigyti skirtingus įrenginius. Tai nepatogu ir reikalauja didelių išlaidų.
ES šalių pozicijos šiuo klausimu ir pačios mokesčių sistemos yra pernelyg skirtingos, kad galima būtų tikėtis jų suvienodinimo artimiausiu metu“.
Reikia paminėti, kad interesų konfliktai egzistuoja ne tik tarp šalių, bet ir šalių viduje tarp žinybų. Pavyzdžiui, priešingi yra vežėjų ir kelininkų interesai: pirmiesiems svarbu, kad mokesčiai būtų mažesni, antrieji nori juos kelti. Lietuvoje Transporto ministerija pasisako už kelių mokesčio kėlimą, kuris šiandien yra 5 centai už kilometrą, o Europoje – 40 centų.
Nepaisant to, kelininkai, atsižvelgdami į realią situaciją, neskuba kelti tarifų.
„Žinoma, reiktų padidinti mokestį, nes tada daugiau lėšų tektų kelių programoms, tačiau Lietuva neskuba įvesti naujų tarifų, kol jų neįvedė lenkai ir kitos Rytų Europos šalys“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad bendra situacija dėl kelių mokesčių nėra iki galo aiški. Kol kas – vyksta darbai ir derinimai. Kur tai nuves – klausimas, atviras diskusijai.
Lietuvos vežėjai, be abejo, palaikytų sistemos suvienodinimo procesą, tačiau ne visi tiki jo sėkme.
„Tai, kad visa Europa padalinta į atskiras „kunigaikštystes“, ir kiekviena nori gauti kuo daugiau, labai apsunkina vežėjų darbą. Juk kiekviename pasienyje tenka gaišti laiką, aiškintis vienos ar kitos sistemos ypatybes. Aš manau, kad nei viena sistema – nei mokamų kelių, nei vinječių – negali būti ideali. Mes gyvename ES, todėl turime turėti vienodą mokestį už kelius ES. Turi būti viena vinjetė, su kuria galima važiuoti visur. Ji gali būti diferencijuota pagal laiką – nuo vienos dienos iki vienerių metų. Nuo to turi priklausyti ir jos kaina, t.y., ją turi riboti laiko, o ne judėjimo geografijos faktorius. Taip pat neturi būti papildomų mokesčių už atskiras kelio atkarpas – viskas turi įeiti į bendrą mokestį“, – mano A. Lukausko IĮ vadovas Alvydas Lukauskas.
A. Černiausko IĮ vadovas Arvydas Černiauskas taip pat neprieštarauja sistemos suvienodinimui, tačiau labai abejoja, kad tai bus įgyvendinta.
„Mūsų vairuotojai daugiausiai važinėja Vakarų Europoje. Sąlygos ten labai įvairios. Žinoma, važinėti po Beniliukso šalis daug patogiau ne tik dėl normalaus mokesčio (8 EUR už dieną), bet ir dėl vienodos mokėjimo sistemos. Nemanau, kad kelių politiką Europoje pavyks suvienodinti. Čia per daug skirtingos teritorijos ploto, reljefo ir kelių kokybės atžvilgiu. Negi galima lyginti Vokietijos kelius su Rumunijos ar Latvijos? Kiekviena šalis nori padengti savo išlaidas ir kiek įmanoma daugiau užsidirbti. O galimybes diktuoti savo sąlygas apriboja šalies geografija. Jeigu šalis yra centre ir jos neįmanoma apvažiuoti – ji diktuos savo sąlygas“, – svarsto verslininkas.
A. Mickūnas turi dar daugiau abejonių šiuo klausimu: „Vežėjai turi vienintelį kriterijų – dirbti kuo pigiau. Mūsų įmonė daugiausiai dirba Lietuvoje, Lenkijoje ir Čekijoje. Trys dienos darbo Lietuvoje ir Lenkijoje kainuoja maždaug tiek pat, o Čekijoje – beveik penkis kartus brangiau. Jie įsivedė elektroninę sistemą, kuri tikriausiai nemažai kainavo, tad išlaidas reikia padengti. Lenkai taip pat planuoja įvesti kažką panašaus, ir mes įtariame, kad jie kels kainas. Turint omeny verslo logiką, sukurti vienodą sistemą yra pakankamai problematiška. Juk viena šalis turi vieną geografiją ir atstumus, kita – kitus, todėl vienai patogesnė kilometražo sistema, kitai – vintjetės, trečiai – mokestis už konkretų kelią.“
V. Trezins taip pat abejoja galimybe suvienodinti sistemą: „Aš nemanau, kad Europoje galima visiškai suvienodinti tarifus ir mokesčių sistemas, nes čia pernelyg skirtingos šalių teritorijos ir investicijų dydžiai. Pavyzdžiui, Vokietija, kuri investuoja milijardus į kelių statybas, negali kopijuoti Beniliukso ir Skandinavijos šalių tarifų. Pakanka to, kad ES nustatė mokesčio už vienos dienos vinjetę maksimumą (11 EUR). Suvienodinti reikėtų tik apskaitos techniką, nes dabar vokiečiai naudoja vienus prietaisus, o čekai – kitus. Vairuotojams sunku tai perprasti, tenka pirkti skirtingus įrenginius“, – sako jis.
Įveda elektronines mokesčių surinkimo sistemas
Lietuvos vežėjų poziciją mums išdėstė „Linavos“ generalinis sekretorius Algirdas Baranauskas: „Deja, šiuo metu ES galioja skirtingos kelių mokesčių sistemos. Pastaruoju metu šalys stengiasi įvesti elektronines mokesčių rinkimo sistemas, naudojami specialūs prietaisai, kurie įrengiami automobiliuose. Nuo liepos 1 d. tokią sistemą planuoja įvesti ir mūsų kaimynai lenkai. Lietuva kol kas to neplanuoja, viena iš priežasčių – tai pernelyg brangu, jei lygintume su gaunamomis pajamomis.
Be abejo, elektroninės sistemos sukuria vežėjams tam tikrų patogumų, tačiau problema ta, kad šios sistemos nėra suderintos tarpusavyje, ir vežėjai yra priversti įsigyti skirtingus įrenginius. Tai nepatogu ir reikalauja didelių išlaidų.
ES šalių pozicijos šiuo klausimu ir pačios mokesčių sistemos yra pernelyg skirtingos, kad galima būtų tikėtis jų suvienodinimo artimiausiu metu“.
Reikia paminėti, kad interesų konfliktai egzistuoja ne tik tarp šalių, bet ir šalių viduje tarp žinybų. Pavyzdžiui, priešingi yra vežėjų ir kelininkų interesai: pirmiesiems svarbu, kad mokesčiai būtų mažesni, antrieji nori juos kelti. Lietuvoje Transporto ministerija pasisako už kelių mokesčio kėlimą, kuris šiandien yra 5 centai už kilometrą, o Europoje – 40 centų.
Nepaisant to, kelininkai, atsižvelgdami į realią situaciją, neskuba kelti tarifų.
„Žinoma, reiktų padidinti mokestį, nes tada daugiau lėšų tektų kelių programoms, tačiau Lietuva neskuba įvesti naujų tarifų, kol jų neįvedė lenkai ir kitos Rytų Europos šalys“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Dudonis.
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad bendra situacija dėl kelių mokesčių nėra iki galo aiški. Kol kas – vyksta darbai ir derinimai. Kur tai nuves – klausimas, atviras diskusijai.
Komentarai
lIETUVOJE viskas yra lietuviskai uz tai ir bega is jos visi kas tik gali.
Aš pasisakiau ir pasisakau už mokesčių už infreastruktūrą įvedimą. Kodėl? Šie mokesčiai padeda valstybei gauti pajamas, reikalingas norint gauti ES paramą. Tuo pačiu 50-70 proc. turi būti sumažintas kelių mokestis.
Sarunai, as prisimenu laikus, kai vokieciai nezinojo kas tai yra Lietuva, bet zinojo kas yra Marijampole. Jus, marijampolieciai, nedavet jiems ramiai gyventi. Bet jie tokiu klausimu kaip tu nekeldavo, nes Jusu veikla buvo naudinga visai Vokietijai. Siandien tavo klausimai yra su provincialumo prieskoniu. Tu su savo furom nori vazineti visur, bet pro tavo "kiema" vaziuoji nevalia... O kas liecia santykius su Rusija, tai siandien matome kaip sprendziamas klausimas su "Gazpromu"/\. Jeigu taip pat pradesime spresti ir musu (vezeju) klausimus, tai neturesime ir to, ka turime...
Mečislovai,aš marijampolietis,tai kaliningrado furos čia taip kelius ir kelelius išlaužo kura pardavinėdamos,dar kai žinau,kad nemoka jokiu keliu mokesčių tai tikrai pikta.O dar kad jie gauna 47000 spec.leidimų per lietuvą,kurie neįtraukiami derantis dėl rusiškų leidimų...manau kad laikas viską apsvarstyti....
Ir dar. As tikrai mastau, kad kazkas vaziuoja Rusijoje nemokamai. Ir tas kazkas - tai yra musu kolegos vezejai. Ir tai mums visiems ir visai Lietuvai naudinga. Bet problema ta, kad apie vezeju problemas Rusijoje pradeda kalbeti ir mus visus mokyti tokie, kai Tamsta. Dar neseniai juokas eme is Jusu skaidruoliu susirupinimo vezeju problemomis Rusijoje, ten ir Tamstos parasas buvo. O ar ka ismanai apie Rusijos problemas, jei tokias nesamones rasyneji? Ten ir pono Mekseno parasas buvo, kuris i Rusija paskutini karta vaziavo gal pries pora metu. Vienu zodziu, Sarunai, kritika turi buti konstruktyvi. O jei nori kazka keisti, tai su ponu Peleda ne po teismus vaiksciokit ir Linava sokdinkit, o inicijuokit sio istatymo pakeitima, as pirmas Jus palaikysiu...
Sarunai, tai apie tai ir reikia kalbeti. Sutinku, kad "kablukai" neturetu moketi uz kelius. Bet prie ko cia zodziai apie rusu furas ???
Mečislovai,kur dar yra toki kelių mokesčiai,kad N1 kategorijos mašinos moka kelių mokestį?????? Visoj europoj tik nuo 12000kg....Pamastyk kuo lietuvis kaltas kad kažkas rusijoj važiuoja už dyką...
Labai tiksliai Linai pastebejai. Yra zmoniu kategorija kurie viskuo nepatenkinti. Vienas is tokiu yra Sarunas. Sarunai, rusai nemoka uz musu kelius, tai teisybe. Siandien toks susitarimas naudingas mums, lietuvos vezejams, nes mes vieno reiso metu praleidziame Rusijoje nuo 4 iki 7 dienu., o kas vaziuoja i tolima Rusija arba i Kazakstana, tai dar daugiau. O rusai musu Lietuvele pralekia per kelias valandas. Todel, kartu su Peleda ir skaidruoliais pradekite dar ir apie tai garsiai kalbeti, kad mums ir mokescius uz kelius Rusijoje ivestu...
Sarunai... mes po rusija vazinejame ir nezinome kas yra Vinjete, tai bendras susitasrimas... ir ner cia ko pykti.
tik lietuvoje gali būt kad rusų fūros po lietuvą nemokamai važinėja,net nežino,kas yra vinjetės,o mes mokame,nes lietuviai.Dar jei mašina N1 kategorijos,nesvarbu kad jos masė tik 1500kg,bet dienai kainuoja 20 lt tiek pat kiek ir sunkvežimiui 40 t.masės.Juk moka lietuviai....
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.