Viešieji logistikos centrai: augimo stadija
Idėja sukurti Lietuvoje viešuosius logistikos centrus (VLC) gimė seniai – maždaug prieš 10 m. Ją aktyviai palaikė vežėjai. „Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus teigimu, jis jau ketverius metus aktyviai pristato idėją skirtingose institucijose. Apžvelgsime, kas pasikeitė nuo to laiko, kai VLC daigai tik pradėjo kaltis iki dabar, ar toli finišas, kai intermodaliniai pervežimai praturtins šalies transporto rinką, atskleisdami savo privalumus ir supaprastindami mūsų ir užsienio vežėjų gyvenimą.
Siekdama pagreitinti VLC plėtrą, pernai birželį „Linava“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių VLC.
„Mes išsirinkome jį tik dėl to, kad tuo metu šiauliečiai pradėjo aktyviai veikti, be to, jie pradėjo vėliau nei kiti, tačiau stipriai pasistūmėjo į priekį. Mes norėjome suteikti jiems maksimalų moralinį ir intelektualinį palaikymą“, – prisimena A. Kondrusevičius.
Šiauliečiai dirba greičiausiai
„Linava“ nesuklydo – Šiaulių projektas iš tikrųjų pasirodė esantis sparčiausiais „arkliukas“. Susisiekimo ministerijos viceministras Rimantas Vaštakas mano, kad matant jau padarytus darbus, galima neabejoti – Šiaulių VLC yra lyderis. Be to, jis gali tapti vienu iš kompaktiškiausių ir daugiafunkciniu centrų.
Tam, be abejonės, įtakos turi teritorija, kurioje išsidėstė būsimas Šiaulių VLC: tarp Zoknių oro uosto iš vienos pusės ir didžiulės Pramoninio parko teritorijos (218 ha) iš kitos. „Pramoninis parkas – tai jau esantys ar būsimi sandėliai paruoštai produkcijai ar žaliavoms“, – aiškina Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė. Intermodalinio terminalo statybos 17 ha teritorijoje, kurioje jau yra inžinerinės komunikacijos, taip pat 5 km bėgių ir automobilinių kelių nutiesimas padės organizuoti krovinių perskirstymą iš karto tarp trijų transporto rūšių – geležinkelio, automobilių ir oro.
A. Žalevičienės teigimu, techninio projekto sukūrimo finansavimas jau patvirtintas, konkursas įvykęs, o su nugalėtoju – AB „Pramprojektas“ – greitai bus pasirašyta sutartis. Manoma, kad projektas bus užbaigtas spalio mėnesį, o 2012 m. pabaigoje terminalas bus perduotas naudoti. Iki tol dar turi būti įvertinta infrastruktūros sukūrimo galimybė Pramoninio parko teritorijoje (apie 165 ha).
„Mūsų privalumas tas, kad savivaldybė valdo pakankamai daug žemės, todėl mes nesusiduriame su jos išpirkimo iš savininkų problema. Tai gerai, nes įprastai žemės klausimai stabdo statybų planus. Iš esmės mes galime atlikti darbų beveik 300 ha žemės plote, tačiau to neakcentuojame todėl, kad kol kas nėra lėšų aprūpinti ją inžinerinėmis konstrukcijomis“, – pabrėžia ji.
A. Žalevičienė tvirtina, kad kol kas vietinė valdžia neturi tvirtos nuomonės dėl VLC valdymo schemos: ar jį reiktų atiduoti į privačios kompanijos rankas, ar savivaldybei, ar reiktų sugalvoti kažkokį mišrų modelį. Jos manymu, būtų neblogai, jeigu operatoriaus funkcijas prisiimtų solidi privati įmonė, tačiau galutinis sprendimas bus priimtas tik po to, kai projekto konsultantas „Ernst&Young” pateiks savo pasiūlymus.
Šiaulių VLC sukūrimas teikia daug vilčių. Manoma, kad po kelių metų čia bus sandėliuojama iki 4 mln. t krovinių. Konteinerių terminalas, kurį planuojama statyti padedant privačiam verslui, 2013 m. padidins savo pajėgumą nuo 5 tūkst. iki 34 tūkst. konteinerių (TEU) per metus.
Vilnius kvėpuoja į nugarą
Jei kalbėtume apie VLC darbų terminus, nuo Šiaulių ne daug atsilieka Vilnius. Lietuvos geležinkelių (LG) Krovininių pervežimų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Stasiūnas paaiškino, kad projektą sudaro 3 etapai. Pirmiausia reikia sutvarkyti 60 ha teritoriją prie Vaidotų stoties, kur bus įkurtas VLC variklis – intermodalinis terminalas, – taip pat muitinės, bei Maisto ir veterinarijos tarnybos postai. Antrojo etapo metu bus sutvarkyta 100 ha teritorija pietų aplinkkelio rajone, o trečiojo etapo metu – likusi teritorija, kurios bendras plotas (kartu su pirmaisiais) sudaro 350 ha.
Kol kas realiai kalbama tik apie pirmąjį etapą. Įvertinus tai, kad artimiausiu metu bus pasirašyta sutartis su terminalo techninio projekto kūrėju, jo darbas turėtų prasidėti 2013 m. pabaigoje. Taigi, metais vėliau, nei pas šiauliečius.
Dėl šio etapo taip pat pasirašyta daug susitarimų, iš kurių svarbiausias – dėl bendradarbiavimo su Muitinės departamentu bei Maisto ir veterinarijos tarnyba (2010 m. gegužė). Tai reiškia, kad vienoje vietoje bus vykdomos visos procedūros, susijusios ne tik su ekspedijavimu, gabenimais ir perkrovimais, bet ir eksportu, importu ir tranzitu.
„Tai duos dvigubą efektą: palengvins vairuotojų darbą, nes jiems vnebereiks kursuoti per miestą nuo vienos instancijos iki kitos; pagerins ekologinę situaciją sostinėje, nes didelė dalis autotransporto judės miesto pakraščiu“, – pažymi S. Stasiūnas.
Antrajame ir trečiajame etape, jau kalbama apie vadinamuosius „krovinių kaimus“ – stambius sandėliavimo kompleksus. Vokietijos, Italijos ir kitų šalių praktika rodo, jog šis procesas yra labai ilgas – 30-40 m. Jeigu įvertintume tai, kad Šiauliai kartu su savo Pramoniniu parku jau šiandien administruoja didelę teritoriją, galima tikėtis, jog jie aplenks sostinę ir kuriant „kaimus“.
Iš mirties taško
Kaune situacija dėl VLC klostėsi netolygiai. Ten beveik 10 m. netilo ginčai dėl VLC vietos. Paskui gale, atsirado dvi stovyklos: Palemono ir Karmėlavos šalininkų. Kiekviena iš šių „partijų“ turėjo savo argumentų: pirmieji teigė, kad Palemone jau yra dalis reikalingos infrastruktūros, antrieji vertino Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bei oro uosto buvimą. Kas turėtų nugalėti? Į šį klausimą negalėjo atsakyti net kosultantai.
Ginčą pernai spalį išsprendė du svečiai iš Briuselio – „Rail Baltica“ koordinatorius Pavelas Telička ir TEN-T projekto koordinatorius Džonas Pondas.
Susipažinę su priešprojektinio tyrimo išvadomis, jie pasiūlė ne pasirinkti vieną iš šių teritorijų, o jas apjungti.
„Jie pasakė, kad jei toks svarbus mazgas kaip Kaunas apsiribos vienu Palemonu, jis neturės plėtros perspektyvos dėl ribotos teritorijos. Taip pat klaidinga būtų neišnaudoti LEZ mokesčių lengvatų bei Karmėlavos oro uosto takų. Karmėlavos oro uostas vienintelis Lietuvoje gali priimti sunkiuosius lėktuvus, tokius kaip „Boeing 747-400”. Todėl jie pasiūlė sujungti visus tris taškus geležinkelio linija: 3 km iki LEZ ir 2 km iki oro uosto“, – prisimena Kauno vicemeras Rimantas Mikaitis.
Jo teigimu, toks pasiūlymas itin įdomus: ir dėl savo konstruktyvaus turinio, ir dar dėl to, kad jis gaus aktyvią ES paramą. Vyriausybė palaikė idėją ir kovo mėnesį Kauno VLC buvo suteiktas „ekonomiškai svarbaus projekto“ statusas.
Visgi šiandien svarbiausias yra Palemonas, t.y. 65 mln. Lt panaudojimas projektavimo darbams bei intermodalinio terminalo statyboms. Svariu argumentu renkantis vietą terminalui tapo tai, kad būtent čia Vyriausybė nusprendė sujungti europietišką ir rusišką vėžes pagal projektą „Rail Baltica“.
Kaip ir Vilniuje, projekto operatorius yra LG. R. Makaičio teigimu, norint pasinaudoti ES pinigais, statybas reikia pradėti ne vėliau nei 2013 m., todėl projektas turi būti baigtas bent jau 2013 m. viduryje.
Esant tokiam grafikui, akivaizdu, kad Kaunas baigs pirmąjį etapą tik 2014 m., t.y. finišuos trečias.
Ketvirtasis žaidėjas – Klaipėda, R. Vaštako teigimu, kol kas šis miestas nestato VLC, nes anksčiau startavęs projektas nepatvirtintas. Klaipėdoje VLC turėjo būti statomas pietinėje uosto dalyje, tačiau greitai paaiškėjo, jog skirtą teritoriją sudėtinga sutvarkyti, nes nemaža jos dalis yra privati nuosavybė, kuri jau grąžinama ar bus grąžinta buvusiems savininkams. Teko atsisakyti idėjos užsakyti naują galimybių studiją, tam, kad būtų surasta tinkamesnė vieta. Taigi dar anksti kalbėti apie tolesnę Klaipėdos VLC ateitį.
Pakeliui
Taip atrodo šiandieninė VLC statybų panorama Lietuvoje. A. Kondrusevičiaus manymu, pastaraisiais metais reikalai pajudėjo sparčiau, projektu susidomėjo ir ėmė palaikyti Vyriausybė. Iš dalies VLC statybų procesą pagreitins Žemės įstatymo pataisų priėmimas, kurios numato sudėtingų žemės išpirkimo iš savininkų procedūrų supaprastinimą. Juk būtent su tuo susidūrė Klaipėda ir projekto realizavimo metu, ypač tolimesnėse stadijose, tikriausiai susidurs Vilnius ir Kaunas.
Pagal naują įstatymo redakciją, po to, kai priimamas sprendimas išpirkti žemę visuomeninėms reikmėms, jo savininkas praranda teisę vienaip ar kitaip keisti nuosavybės teises į šį sklypą – negali jo dalinti, sujungti su kitais sklypais ir t.t. Kilus ginčams, savininkas negalės kamuoti atsakingos institucijos – ginčas perkeliamas į teismą ne vėliau kaip per 60 d. Būtent teismas tuomet ir sprendžia, ar savininkui pasiūlyta kaina yra teisinga.
Vis dėlto lieka neatsakytas fundamentalus klausimas: o kiek regioninių centrų reikia šaliai? Kai kurie mano, kad šiandieninė jų statybos kampanija yra pernelyg aktyvi. Pavyzdžiui, buvęs transporto ministras Algirdas Butkevičius mano, kad Lietuvai visiškai pakanka dviejų VLC – Vilniuje ir Kaune.
R. Vaštakas, atsakydamas į šį klausimą, diplomatiškai pastebėjo, kad visi jie svarbūs ir lygiaverčiai dėl to, kad turi tapti regioniniais logistikos centrais. Kitas klausimas – dydis, mastas, transporto rūšių suderinimas – tai turi pasverti ir nustatyti ekspertai. O ekspertai neprieštarauja, procesas vyksta.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.