Vairuotojai dėl algų darbdavių kol kas nesmaugia
Per 2011 m. sausio–rugpjūčio mėnesius Lietuvos darbo biržoje (LDB) užregistruota 4,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, tai – 41,4 proc. daugiau nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu (2,9 tūkst. laisvų darbo vietų). Įdarbinami beveik visi darbo biržoje registruoti bedarbiai, turintys atitinkamą kvalifikaciją dirbti tolimųjų reisų vairuotojais – geras buvusių darbdavių rekomendacijas, bent vienerių metų darbo patirtį. Nors nemažai vairuotojų, atsivėrus Vokietijos darbo rinkai, išvažiavo dirbti ten, vis dėlto šiuo metu transporto įmonių vadovai likusiems darbuotojams masiškai algų nekelia, o šie to neprašo.
Jau keletą metų Lietuvoje kalbama apie tai, kad reikia formuoti pozityvų vairuotojo profesijos įvaizdį, skatinti jaunus žmones, baigusius mokyklą, rinktis tolimųjų reisų vairuotojo profesiją. Nepaisant to, kad nemažai apie tai kalbama, konkrečių veiksmų, o juolabiau darbų, vis dar nėra.
UAB „Simatra“ vadybininkas Sigitas Žilius turi idėjų, kaip pagerinti esamą situaciją dėl jaunų vairuotojų trūkumo ir sustabdyti emigraciją. Anot jo, tereikia į jauną žmogų investuoti 3 000 Lt, kad ši investicija atsipirktų per dvi savaites. Tolimųjų reisų gabenimų specifikos žinovas pateikia skaičiavimus: “Vieno vairuotojo parengimas kainuoja 3 tūkst. Lt. Ką valstybė gauna, investavusi šiuos pinigus? Visų pirma, jai nereikia skirti bedarbio pašalpos, kitų socialinių lengvatų. Vienas UAB “Simatra“ vilkikas per mėnesį Lietuvoje perka kuro maždaug už 10 tūkst. Lt.
Valstybei iš šios sumos atitenka nei daug nei mažai – puspenkto tūkstančio (1750 Lt PVM ir 2875 Lt akcizo mokesčio). Tai dar ne viskas. Krovininio automobilio išlaikymas per metus bendrovei kainuoja apie 30 tūkst. Lt. Už šiuos pinigus bendrovė perka tepalų, padangų, detalių, remonto paslaugų ir t.t. 6300 Lt sudaro vien PVM. Reikėtų pridėti ir pinigus, kuriuos gaus valstybė iš remonto dirbtuvių pajamų ir socialinių mokesčių pavidalu. Jeigu bendrovė nuperka 8-10 automobilių, sukuriama papildoma darbo vieta šaltkalviui, apskaitininkui ir kitiems netiesiogiai susijusiems darbuotojams.
Tą skaičiavimą galime tęsti ir tęsti, kol gausime visą transporto sektoriaus indėlį į BVP. Štai iš ko susideda 10 ar 15 proc. BVP eilutė. Ši eilutė galėtų būti ir 20 ar 25 proc. Ir nebereiktų žmogui važiuoti laimės ieškoti į kitą šalį”.
Vežėjas akcentuoja, kad būtina imtis veiksmų tada, kai jaunas žmogus dar sėdi mokyklos suole. “Labai svarbu daryti nepavėluotas investicijas į žmogų – kai žmogus tik ruošiamas savarankiškai kelionei darbo rinkoje ir dar mokosi mokykloje. Tuomet tai taptų tikra bedarbystės prevencija”, – įsitikinęs S. Žilius.
Vieni išvažiuoja, kiti – atvažiuoja
Kalbinti transporto įmonių vadovai sako, kad kol kas masinio vairuotojų migracijos bumo į užsienį nejaučia. „Vairuotojai neskuba į Vakarus, nes nemaža dalis jų jau paragavę tokios duonos: nėra lengva išvažiuoti keliems mėnesiams, atitrūkti nuo šeimos. Ten irgi sąlygos ne pačios geriausios: daug daugiau nei Lietuvoje kainuoja pragyvenimas, o čia, Lietuvoje, nors vairuotojai ir gauna mažesnę algą, bet gyvena namie, viskas šiek tiek pigiau kainuoja“, – dėsto ekspedicinės įmonės „Archeva“ vadovas Aidas Staškevičius.
LDB neturi duomenų, kiek vairuotojų išvyko iš Lietuvos dirbti tolimųjų reisų vairuotojais užsienyje. Nors tikslios apskaitos nėra, tačiau Vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Narbutas patikina, kad šie procesai vyksta. „Yra daug firmų, kurios ieško vairuotojų dirbti Vokietijoje. Ten už darbą per mėnesį galima gauti nuo 2 000 EUR. Net ir pas mus yra kreipęsi vairuotojų, prašiusių pagalbos įsidarbinti užsienyje. Ten sąlygos palankesnės. Čia, Lietuvoje, mūsų darbdaviai nelabai nori mokėti didesnių algų. Užsienyje vairuotojai gauna ne tik didesnę algą, bet ir didesnius dienpinigius. O Lietuvoje įmonės šiuo metu vidutiniškai vairuotojams moka apie 5 tūkst. Lt“,- informuoja R. Narbutas.
LDB duomenimis, iš viso per 2011 m. sausio–rugpjūčio mėn. išduota apie 1,3 tūkst. leidimų užsieniečiams dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais. Asmenys gavę leidimus – Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Kazachstano, Uzbekistano ir Rusijos Federacijos piliečiai. Šių šalių atstovai pakankami noriai vyksta į Rytų šalis, o LDB registruoti vairuotojai noriau darbinasi įmonėse, kuriose vykdomi reisai į ES, tačiau vengiama darbo pasiūlymų ne į ES šalis.
Vairuotojai nustojo kovoti dėl algų?
Vasarą, kai krovinių srautai ir frachtai buvo gerokai sumažėję, transporto bendrovių vadovai galėjo lengviau atsikvėpti – prie jų durų nesibūriavo vairuotojai, norintys gauti didesnę algą. Kaip bus rudenį, kol kas neaišku, tačiau tikimasi, kad gabenimų rinka ūgtels.
UAB „Aktena“ atstovas Artūr Buračevskij sako, kad jų įmonės vairuotojai kol kas nereiškia pageidavimų didinti algą. „Vairuotojų paklausa jaučiama – gerų vairuotojų visad reikia. Vasarą vairuotojų algos nekilo visiškai. Rudeniop turėtų kilti, nes tikimės, kad padidės gabenimų frachtai. Spalio mėnesį krovinių srautai turėtų išaugti apie 30 proc.“, – prognozuoja A. Buračevskij.
A.Staškevičius pritaria kolegai: „Nuo vasaros pradžios darbų vežėjams mažėjo. Taigi ir vairuotojams nebuvo tiek darbų kaip pavasarį. Iki vasaros pradžios, žinoma, vairuotojų keliamos sąlygos buvo tenkinamos kur kas geriau. Vasarą visi savo poreikius buvo prislopinę ir laukė geresnių laikų. Kadangi gabenimų apimtys vasaros laikotarpiu buvo sulėtėję, vairuotojai mąstė, kad reikia būti ten, kur jie yra –nebuvo tokie drąsūs aklai bėgti kitur, nes jau žino, kad gerai ten, kur mūsų nėra“.
Verslininkas tikisi, kad krovinių srautai rudenį padidės apie 20 proc. Be to, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, prieš Naujuosius metus, tarptautinių gabenimų rinkoje turėtų būti daugiau darbų.
Svarbu algą mokėti laiku
Lietuvos smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Česnavičius pabrėžia, kad pagrindinis dalykas darbdavio ir vairuotojo santykiuose – laiku mokamos algos. „Jei darbdavys laiku atsiskaito, tai niekada nekils problemų. Kiek aš klausiau vairuotojų, domėjausi, kodėl išeina, pagrindinis dalykas, kurį jie akcentuoja, yra ne algos dydis, bet jos mokėjimas laiku. Kai algą žmogus gauna laiku, jis yra lojalesnis įmonei“, – savo požiūrį dėsto S. Česnavičius.
Pasak jo, būna atvejų, kai vairuotojai ateina ir sako, kad kitose įmonėse daugiau moka, bet tai iš esmės situacijos nekeičia: „Pas mus algos daugiau ar mažiau nusistovėjusios. Galbūt kitose įmonėse, kur moka daugiau, kitos sąlygos netokios geros, taigi mes pasikalbame su vairuotojais ir prieiname prie abiems pusėms naudingo sprendimo. Niekada nėra taip, kad vienoje įmonėje tik gerai, kitoje – tik blogai. Kiekviena turi savo specifiką ir politiką“.
Kol kas nei darbdaviai, nei vairuotojai nežino, kokie vėjai pūs tarptautinių gabenimų rinkoje rudenį, tačiau aišku, kad pokyčių bus – turėtų kilti gabenimų frachtai, didėti srautai. Ne paslaptis, kad tokios tendencijos beveik visada yra susijusios su vairuotojų algų didinimu. Taigi jei rinka padiktuos savo sąlygas, tai transporto bendrovių savininkai neturės galimybės daryti nieko kito, kaip tik atsižvelgti į darbuotojų poreikius.
Situacija tolimųjų reisų vairuotojų darbo rinkoje
Bedarbių, pageidaujančių dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais ir atitinkančių pagrindinius darbdavių reikalavimus | Laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams | |
---|---|---|
2011 m. gegužės 1 d. | 23 | 510 |
2011 m. rugsėjo 1 d. | 16 | 604 |
Šaltinis: LDB
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.