Galvos skausmas – daržovių perteklius
Rugpjūtį Lietuvos pirkėjai pamatė, ko neregėjo jau seniai – pomidorų kilogramas kainavo iki 2 litų. Dabar atėjo eilė smukti kitų daržovių kainoms: pinga morkos, kopūstai, svogūnai, česnakai, bulvės. Ūkininkai suka galvas, kur dės į Rusiją turėjusį išvažiuoti derlių.
Per metus fasuotos lietuviškos morkos atpigo 35 proc., nefasuotos morkos ir baltagūžiai kopūstai – po – 42 proc., taip pat 22 proc. atpigo svogūnai, 13 proc. – česnakai, rodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenys.
Fiksuojama, kad per savaitę 10 proc. atpigo ir lietuviškos naujo derliaus fasuotos bulvės, nors vis dar matomas 5 proc. metinis kainų ūgtelėjimas. Ūkininkai įsitikinę: kainos krito ir dar kris.
„Jeigu rusai neims, o panašu, kad neims, bus didžiulis daržovių perteklius. Skaudžiausia problema – su morkomis, kurių daug važiuodavo į Rusiją, kažkiek bėdų bus ir su kopūstais, nes vietos rinka tiek daržovių nesuvartos, – sako stambus Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas, daržoves auginantis 96 ha plote. – Kainos jau yra kritę ir manome, kad jos dar kris: jaučiame paniką iš Lenkijos, kurios augintojai veržiasi į Lietuvą.“
Tauragės apskrities žemės ūkio kooperatyvo “Piktupėnų javas”, auginančio daržoves 108 ha plote, valdybos pirmininkas Algirdas Steponavičius dėsto, kad ūkininkai jau skaičiuoja perprodukciją.
„Liekame tik Lietuvos rinkoje: bus ir morkų, ir bulvių perteklius. Kainos jau dabar yra smukusios: iš ūkių kilogramas bulvių perkamas po 0,3-0,4 Lt, anksčiau kainos iki šio lygio nenukrisdavo. Mažesnėmis bulvėmis, kurių niekas nenori pirkti, jau tręšiami laukai, – pasakoja A. Steponavičius. – Ūkininkai daržoves augina skaičiuodami, kad nemenką jų dalį išveš svetur, bet dabar net kaimynai latviai neplanuoja pirkti iš mūsų – turi pakankamai savų.“
Pasak jo, Lietuvos ūkininkai neturi pakankamai sandėlių, kad savo užauginamas daržoves galėtų laikyti žiemą ir pardavinėti pamažu, taip vengdami nuostolių.
Derlius tik pradedamas nuimti, kainos kris toliau
Ūkininkai skaičiuoja, kad dabar augintojams yra sunkiausias laikas: rūpi ne tik nuimti prasidėjusį derlių, bet ir sugalvoti, kur jį dėti.
„Šią savaitę daržovių augintojai tik pradeda nuimti derlių visa apimtimi, – primena Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė. – Ūkininkai sako, kad bulvių kainos jau yra pasiekusios dugną, galintys uždaro saugyklų duris ir daržoves sandėliuoja. Alternatyva – užsienio klientai ir žvalgytuvių yra nemažai: atvyksta baltarusiai, azerbaidžaniečiai, Balkanų šalių atstovai. Visgi kol kas sandorių nedaug.“
Daržovių kainas Lietuvoje smukdo kitų valstybių ūkininkai, kurie siekia kuo greičiau parduoti savo derlių.
„Ypač kainas žemyn tempia Lenkija, kuriai anksčiau prasidėtas taikyti Rusijos embargas, be to, šios šalies gamintojus panika dėl daržovių pertekliaus buvo apėmusi anksčiau. Jie visus metus iš Rusijos sulaukdavo neraminančių ženklų: tai produkcijoje buvo randama karantininių ligų, tai augalų apsaugos priemonių likučių. Kai Lenkijoje sumažėja daržovių kainos, jos sumažėja ir pas mus, nes supirkėjai vietos daržoves ima tik už tokią kainą, už kiek lenkai savo daržoves pristato iki jų sandėlių“, – kalbėjo Z. Cironkienė.
Komentuodama daržovių kainas, ji priminė, kad ūkininkai paprastai jų nepardavinėja pigiau nei savikaina – tokiu atveju derlius naudojamas laukams patręšti.
Lietuvoje dalis daržovių, pavyzdžiui, pomidorai ir agurkai, jau buvo atpigę beveik perpus.
Rugsėjį pomidorų ir agurkų kainos atsitiesė, konstatuoja jomis prekiaujančios bendrovės „Domeina“ generalinis direktorius Donatas Montvila.
„Dabar šiltnaminės produkcijos kainų permainų nejaučiame, nes mūsų derlius eina į pabaigą, o Pietų Europoje rugsėjį prasidės naujas derlius, – sako D. Montvila. – Bet tuoj prasidės bulviakasis, morkų derliaus nuėmimas ir Rusijos embargo įtaka bus didžiulė.“
Pašnekovas įsitikinęs, kad tai bus dar vienas smūgis daržovių augintojams. „Kas galės, daržoves sandėliuos ir ieškos naujų rinkų: nors daržovių kainos jau krito, jos kris dar labiau, – mano D. Montvila. – Manau, spalio pabaigoje, kai baigsis derliaus nuėmimas, kainos gali būti nerealios.“
Augintojai pasakoja, kas laukia
Stambus Šiaulių rajono ūkininkas Linas Šateika, daržoves auginantis 221 ha plote, pasakoja, kad pastaruosius trejus metus Lietuva eksportavo itin didelius kiekius morkų.
„Buvo nemažai dirbama didinant morkų eksportą, tačiau jau vasarį ištuštėdavo sandėliai. Šiemet, matyt, morkas teks laikyti ilgai ir pardavinėti žymiai mažesnėmis kainomis“, – sako verslininkas, skaičiuojantis, kad pusę savo užauginamų morkų parduodavo svetur.
Pasak jo, nors augintojai daržoves aukoja ir dovanoja įvairioms labdaros organizacijoms, dalyvauja socialinėse akcijose, iš viso šiems poreikiams reikės apie 200 tonų morkų, kai į Rusiją išvykdavo 16 tūkst. tonų.
„Neturint saugyklos morkas reikia parduoti iki Naujųjų metų, o jei nepavyks, tuomet išversti į laukus. Jeigu žiema bus šilta, jos dings labai greitai. Tinkamoje saugykloje morkas galima laikyti iki kito sezono, bet prisideda saugyklos aptarnavimo kaina“, – paaiškina L. Šateika.
Tačiau jis sako, kad sandėliavimas dažniausiai atsiperka, nes pirkėjų iš užsienio susidomėjimas lietuviškomis daržovėmis paprastai kyla po Naujųjų metų. Geraisiais metais Lietuvos ūkininkai tuo metu daržoves jau buvo pardavę.
„Žiūrėsime, kaip bus šiemet, dar neišgyvename, bet kai pripratome prekiauti praktiškai iš lauko, dabar yra sunku. Reikia pinigų apyvartinėms lėšoms, o bankai įtempė vadžias mūsų ir transporto sektoriui, bet išgyvensime“, – kalba jis, džiaugdamasis, kad baigia statyti 3 tūkst. tonų saugyklą.
A. Morkūnas konstatuoja, kad problema, kur dėti daržoves, rudenėjant aštrės, nes paprastai didieji daržovių kiekiai į Rusiją pajudėdavo lapkričio – gruodžio mėnesiais.
„Aišku, Lietuvoje pavasarį paprastai pritrūkdavome vietos rinkoje užaugintų daržovių, šiemet vietinės produkcijos turėsime ilgiau, gal iki birželio. Sandėliuojame, tikimės, kad parduoti pavyks“, – viliasi pašnekovas.
Z. Cironkienė primena, kad sandėliuose laikomoms daržovėms su šviežiomis konkuruoti yra sunkiau. „Žinoma, šaldymo kamerose laikomose daržovėse, nors ir lėtesni, bet vis tiek fiziologiniai procesai vyksta. Jų skonis gegužę arba birželį nebebūna toks, koks iki balandžio mėnesio, o ir sandėliavimas kainuoja brangiai dėl elektros sąnaudų. Jeigu šiemet toliau blogėtų santykiai su Rusija ir brangtų elektra, daržovės pavasarį gali tapti aukso vertės. Manau, augintojai stengsis jas kuo anksčiau parduoti“, – sakė ji.
Yra ko pasimokyti iš latvių
Daržovių augintojai pasakoja, kad Rusijos embargo kontekste Lietuva turi ko pasimokyti iš latvių, kurie jau priėmė vietos augintojams naudingų sprendimų.
„Neseniai buvau Latvijoje, Rygoje. Užėjau į keletą parduotuvių ir neradau importinių daržovių, nebent kokio vieno pavadinimo – visos daržovės latviškos. Galima tik pasidžiaugti, kad Latvijoje prekybos tinklai yra supratingi. Galbūt ir mūsų prekybos centrai laikysis tokios politikos? Aišku, suprantu, kad citrusinių vaisių, kurie Lietuvoje neauga, reikia atsivežti, bet, tikiuosi, kad Lietuvoje auginamoms daržovėms bus teikiamas prioritetas“, – pasakojo D. Montvila.
A. Morkūnas sako, kad Lietuvoje veikiantys prekybos centrai vietos augintojams linkę pagelbėti.
„Su prekybos centrais sutariame, nors ne 100 proc., bet beveik visa produkcija yra lietuviška. Yra kita problema: nelegali prekyba ir naktiniai turgūs, kur, manau, didžioji dalis produkcijos yra iš Lenkijos“, – teigia pašnekovas.
Lietuvoje didžiausia auginamų daržovių dalis yra bulvės. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos duomenimis, jų 2014 m. augintojai pasėlių deklaracijose deklaravo beveik 16 tūkst. ha, o iš tokio ploto galima tikėtis apie 480 tūkst. t bulvių. Kitų daržovių ūkininkai deklaravo kiek daugiau nei 4,2 tūkst. ha. Iš jų didžiausius plotus užima morkos, po to – burokėliai, kopūstai, svogūnai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.