Transporto sektoriuje pajamų augimas lėtėja
2014 m. pradžioje Lietuvoje visose šakose veikė 86.929 įmonės iš jų 6714 buvo transporto sektoriaus įmonių (7,4% visų veikiančių įmonių). 5002 sausumos transporto įmonės (74,5% transporto įmonių skaičiaus), 1604 logistikos ir sandėliavimo įmonės ( 23,9% transporto įmonių skaičiaus), 23 vandens transporto, 15 oro transporto ir 70 pašto įmonių.
Sausumo transporto bei logistikos ir sandėliavimo įmonės sudaro 98,4% bendro transporto įmonių skaičiaus, todėl daug kur jos nulemia visos transporto sektoriaus šakos rodiklius, o bendri šakos rodikliai nusako ir šių šakų padėtį
Transportas po krizės atsigavo greičiau nei kitos ūkio šakos ir nuo 2008 iki 2013 m. sukuriamas BVP išaugo nuo 9,4% iki 13,0%.
Transporto šakos pardavimai auga labiau nei viso ūkio pardavimai. Transporto pajamos nuo 2010 m. vidurio beveik visada viršijo praėjusių metų lygį bent 20 proc. Tai parodo, kad transporto augimas yra tvarus, o augimo tempai viršija ūkio vidurkį, tačiau praėjusiais metais augimas sulėtėjo.
Lentelėje pateiktas pajamų pokytis krovininio kelių transporto ir perkraustymo veikla užsiimančių įmonių sektoriuje.
| 2012 II ketvirtis | 2012 III ketvirtis | 2012 IV ketvirtis | 2013 I ketvirtis | 2013 II ketvirtis | 2013 III ketvirtis | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Pajamų pokytis jei lygintume su analogišku ketvirčiu proc. | 21,7 | 29,9 | 32,7 | 17,1 | 14,7 | 9,8 |
| Pajamų pokytis per metus proc. | 12,4 | 14,4 | 14,4 | 12,6 | 7,5 | 6,3 |
Pajamos 2012-2013 metais augo ne dėl kainų, o dėl fizinių apimčių augimo. 2013 m. kainos mažesnės nei prieš metus, nors sąnaudos auga. Sąnaudų santykį procentais galite įvertinti žemiau pateiktoje lentelėje.
| 2012 II ketvirtis | 2012 III ketvirtis | 2012 IV ketvirtis | 2013 I ketvirtis | 2013 II ketvirtis | 2013 III ketvirtis | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Žaliavų, medžiagų pirkimai | 30,0 | 34,8 | 32,7 | 35,7 | 32,6 | 32,8 |
| Prekių skirtų perpardavimui pirkimai | 33,6 | 32,2 | 33,9 | 31,3 | 33,7 | 33,6 |
| Darbo užmokestis, Sodra | 17,2 | 17,3 | 18,7 | 17,4 | 17,9 | 17,7 |
| Nusidėvėjimas ir amortizacija | 14,7 | 10,3 | 9,9 | 9,8 | 9,9 | 10,0 |
| Nupirkta paslaugų | 3,5 | 3,6 | 3,9 | 4,5 | 4,8 | 4,5 |
Kiti aspektai
„Creditreform Lietuva“ atlikusi šią analizę akcentuoja esminius rodiklius, kurie gali stipriai įtakoti transporto sektoriaus įmonių veiklą artimiausiu metu. Pirmiausiai akcentuojama, tai, kad nors krovinių apimtys kelių transporte augo, bet pastebimas lėtėjimas 2013 m.
Mažėja ir bendrojo pelno maržos. Bendrojo pelno masė augo dėl didėjančių apimčių. Vėl pradeda lėtėti pirkėjų skolų (debitorių) ir skolų tiekėjams (kreditorių) apyvartumai. Ekspeditoriai gali nepajėgti išlaikyti ilgesnį apyvartinių lėšų ciklą – ten įtempta padėtis dėl mažėjančių kainų ir konkurencijos mažųjų įmonių segmente
Debitorinio (pirkėjų) įsiskolinimo ir kreditorinio (tiekėjams) įsiskolinimo apyvartumas po krizės iki 2012 m. pradžios tik greitėjo, o 2012 m. tendencijos pasikeitė.
Sausumos transporto įmonėse 2012 m. pradžioje lėtėjo pirkėjų ir ypač tiekėjų skolų apyvartumai; tarpas tarp mokėtinų ir gaunamų pingų mažėjo nuo 14 iki 10 d.
Logistikos įmonėse skirtumas tarp pirkėjų ir tiekėjų atsiskaitymų auga ir siekia 20 d.
| 2012 II ketvirtis | 2012 III ketvirtis | 2012 IV ketvirtis | 2013 I ketvirtis | 2013 II ketvirtis | 2013 III ketvirtis | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Debitorių apyvartumas dienomis (Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais) | 57,4 | 53,9 | 51,2 | 55,2 | 57,3 | 57,5 |
| Kreditorių apyvartumas dienomis (Sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais) | 44,0 | 43,2 | 40,6 | 41,9 | 45,4 | 47,2 |
| Debitorių apyvartumas dienomis (Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla) | 56,0 | 58,1 | 58,0 | 62,2 | 55,6 | 56,1 |
| Kreditorių apyvartumas dienomis (Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla) | 36,7 | 37,2 | 34,7 | 38,7 | 35,9 | 35,3 |
| Bendrojo pelno marža proc.(bendrasis pelnas/pajamos) | 19,0 | 17,3 | 17,9 | 17,5 | 18,3 | 18,3 |
| Veiklos pelno marža proc. (veiklos pelnas/pajamos) | 5,2 | 6,0 | 3,4 | 2,3 | 3,4 | 4,5 |
Rusijos protekcionizmas artimiausiu metu mažins ES eksportą į Rusiją. Besikeičianti tvarka ir apmokestinimo pakeitimai gali padidinti sąnaudas ir sumažinti krovinių srautus per Lietuvą (įskaitant ir logistikos centrų darbą), o lėtėjantis augimas nedidėjant pervežimų tarifams sustiprins konkurenciją.
Taip pat pastebima tendencija, kad Lietuvos eksporto ir importo srautai auga į artimesnes šalis. Tačiau ne viskas yra blogai. Įžvelgiama ir teigiamų ženklų. Lietuvos vežėjai ir eksportuotojai įsitvirtino rytų – vakarų grandinėje. Lietuva yra 20-oje vietoje ES pagal eksportą ir 8-oje pagal eksportą į Rusiją. Didžioji dalis šios veiklos yra atliekama kelių transportu – 70% ES eksporto ir 91% Lietuvos eksporto į Rusiją vyksta būtent sunkvežimių pagalba. Pastebimas ir augantis importas į Lietuvą ir eksportas iš Lietuvos.
Parengta pagal “Creditreform Lietuva” duomenis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.