Rusijos aukščiausiasis arbitražinis teismas paaiškino ginčytinus muitinės teisės taikymo klausimus
Rusijos aukščiausiasis arbitražinis teismas savo nutarimu paaiškino kai kuriuos ginčytinus muitinės teisės taikymo klausimus. Dokumente daugiausiai dėmesio skiriama permokėtų muito mokesčių gražinimui.
Pastebima, kad reikalavimas gražinti permokėtus mokesčius turi būti peržiūrėtas teismuose, nepriklausomai nuo to ar buvo ginčijamas muitinės sprendimas, ar buvo nuspręsta gražinti paraišką, dėl permokėtų mokesčių be jokių svarstymų.
Aukščiausio arbitražinio teismo sprendimu, jei anksčiau arbitražiniai teismai priimdavo sprendimą atsižvelgdami į savo supratimą apie muitinės teisę, dabar apibendrinama teismų praktika ir leidžia proceso dalyviams veikti pagal teisės normas, kurias ir išaiškina aukščiausias arbitražinis teismas. Taip pat skatinama susisteminti muitinės darbą pagal galiojančias teisės normas.
Dauguma muitinės atstovų, juristų ir advokatų, kurie specializuojasi muitinės teisės aktuose, nuo šių metų gegužės laukė tokio dokumento, kuris paaiškintų esamą situaciją.
Kitais žodžiais sakant, arbitražinis teismas spręsdamas permokėto muito mokesčio grąžinimo reikalavimo atvejus, turi įvertinti muitinės veiksmus, kurie įtakojo papildomą muitų mokesčių sumą.
Tik po teisinių tokių sprendimų vertinimų, teismas turi priimti sprendimą dėl reikalavimo sumokėti muitų mokesčius teisėtumo ar neteisėtumo.
Aukščiausiasis arbitražinis teismas taip pat akcentuoja, kad kreiptis į teismą galima tik atlikus visas administracines procedūras: paraiškos pateikimas dėl muito mokesčių grąžinimo pagal 147 ir 149 muitinės veiklą reglamentuojančio įstatymo straipsnį. Priešingu atveju, pagal to paties įstatymo 148 straipsnį, tokie kreipimaisi į teismą yra nenagrinėjami.
Nutarime taip pat nurodoma, kad muitinė per mėnesį, nuo visų reikalingų dokumentų ir paraiškos pateikimo, turi grąžinti permokėtą muitų mokesčių sumą.
Toks išaiškinimas įpareigoja muitinę atlikti muitų grąžinimą per minėta terminą. Teismas nebeturi priimti muitinės pretenzijų, o pati muitinė turi užtikrinti, kad jų tolimesnis darbas atitiktų šį reikalavimą.
Toks reikalavimas yra teisėtas, jei jis pateiktas trijų metų laikotarpyje. Tai reiškia, kad reikalauti apmokėti muitų mokesčius iš deklaranto ar suinteresuoto asmens galima trejus metus. Tokiu būdu dingo galimybė riboti solidarią muitinės atstovo ir deklaranto atsakomybę dėl nesumokėtų muitų prekių deklaravimo ir išleidimo metu.
Svarbus ir tas aspektas, kad aukščiausiasis arbitražinis teismas vienareikšmiškai paaiškino PVM grąžinimą, kuomet šis sumokamas įvežant prekes. Toks mokestis, pagal galiojančius teisės aktus, yra priskiriamas muitinės mokesčiams. Tad jo gražinimas vyksta pagal numatytas įstatyme muitinės mokesčių grąžinimo procedūras.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.