Vilkiko vairuotojo darbo vietos organizavimas
Vairuotojas turi atsakingai veikti ne tik perveždamas krovinius, tačiau juos tiek juos priimdamas, tiek ir priduodamas. Jis yra atsakingas už krovinio ir transporto priemonės saugumą. Vairuojant didelį vilkiką miestuose reikia būti ypač atidžiam. Būtent todėl turi būti reglamentuotas ne tik vairuotojo darbas, bet ir privalomas poilsis.
Tiesa, dėl darbo specifikos, vairuotojams nevisada išeina tiksliai suskaičiuoti išdirbtas valandas, todėl dažnai darbo laikas tiesiog susumuojamas. Dėl to, kad darbo laikas bus sumuojamas, darbdavys turi sutarti arba su profsąjungomis (jeigu tokios yra), arba su pačiu vairuotoju. Tai turi būti užfiksuota darbo sutartyje.
Sutarus dėl darbo laiko sumavimo, jis vis tiek negali viršyti 56 valandų per vieną darbo savaitę. Sumuojant darbo laiką viena vairuotojo pamaina vis tiek negali trukti ilgiau kaip 10 valandų.
Kadangi vairuotojo darbo laikas neturi viršyti 7 – 8 valandų, jo darbą būtina kontroliuoti. Yra keli kontrolės būdai.
Kelionės lapai. Kelionės lape turi būti pažymėtas automobilio išvykimo iš aikštelės ir atvykimas į kitą aikštelę data ir laikas. Taip pasinaudojus kelionės lapu galima nustatyti ar vairuotojas laikosi darbo ir poilsio režimo ir nustatyti faktiškai atidirbtą laiką.
„GPS” navigacija. „GSP” navigacija skirta nustatyti automobilio buvimo vietą bet kuriuo metu. Ši sistema leidžia nustatyti vilkiko judėjimo ir stovėjimo laikus.
Tachografas. Šis įrenginys leidžia ne tiesiogiai, bet stebėti tokius rodiklius kaip judėjimo greitis, automobili rida, ekipažo darbo ir poilsio laikus. Tiesa, tai galima padaryti transporto priemonei tik atvykus į galutinį maršruto tašką.
Vairuotojo darbo laikas apima:
Vilkiko vairavimo laiką;
Trumpalaikį sustojimą poilsiui pakeliui ir galutiniame maršruto taške;
Parengiamuosius darbus prieš išvažiuojant į liniją ir sugrįžus iš jos; jeigu kelionė – tarpmiestinė, tada parengiamuosius darbus išvykimo punkte ir kelionėje (stovėjimo vietoje) prieš pamainos pradžią ir jai pasibaigus.
Laiką, sugaištą medicininei apžiūrai prieš išvykstant į liniją ir grįžus iš jos;
Laukimą krovinių pakrovimo ir iškrovimo punktuose;
Prastovose, kai stovima ne dėl vairuotojo kaltės;
Laiką, sugaištą šalinant nesklandumus, kilusius dirbant linijoje ir taisymo darbus lauko sąlygomis, kai nėra galimybės iškviesti techninės pagalbos;
Krovinio ir automobilio saugojimo laiką, kai vilkikas stovi tarpinėse stotelėse. Tačiau saugoti priklauso tik tada, jei tai numatyta vairuotojo darbo sutartyje;
Laiką, praleistą darbo vietoje, kai vairuotojas niekur nevažiuoja, nes praleidžiami kiti į liniją išvažiuojantys vilkikai.
Kasdienis automobilio vairavimas kai dirbama kasdien, vienos pamainos metu negali viršyti 9 valandų, jeigu pervežami sunkiasvoriai, didelių išmatavimų ar negabaritiniai kroviniai – 8 valandų.
Vairuotojų poilsis
Po pirmųjų trijų nepertraukiamo automobilio vairavimo valandų numatomas vairuotojo sustojimas trumpalaikiam, bet ne trumpesniam, kaip 15 minučių, poilsiui. Vėliau tokios trukmės sustojimai numatomi ne rečiau kaip kas dvi valandas. Sustojus trumpalaikiam poilsiui arba pavalgymui, papildomas poilsio laikas vairuotojui nėra numatytas. Kiek dažnai vairuodamas vilkiką vairuotojas stos trumpalaikiui poilsiui ir kiek ilgai jis truks, nurodoma važtaraštyje.
Pasirengimui ir darbo pabaigai skirtas laikas apima: važtaraščio gavimą ir atidavimą, kuro įpylimą, variklio paleidimą ir pašildymą, vilkiko techninės būklės patikrą, automobilio nuvarymą į nurodytą vietą.
Sumuojant darbo laiką, darbo laikas nustatomas pamainų grafiku, kuriame visam suminima laikotarpiui numatoma:
Kasdienio darbo pradžia, trukmė ir pabaiga;
Poilsio ir maitinimosi pertraukėlių laikas ir trukmė;
Tarppamaininio ir kas savaitinio poilsio laikas.
Dirbant pamaininį darbą, pamainos turi būti keičiamos ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Vairuotojų poilsio tipai
Poilsio laiku laikomas laikas, kurį vairuotojas yra atleidžiamas nuo darbinių įsipareigojimų ir pats sprendžią ką ir kaip veikti. Išskiriami keli poilsio tipai:
Po 4,5 valandų vairavimo – 45 minutės pertrauka.
Ši 45 min. pertrauka gali būti pakeista ne trumpesne kaip 15 minučių pertrauka, po kurios sektų ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka.
Kasdienis poilsis
„Normalus kasdienis poilsis” – ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val.
Kaip alternatyva, normalaus kasdienio poilsio laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius, kai pirmas yra mažiausiai 3 valandų nepertraukiamas laikotarpis, o antras – mažiausiai 9 valandų nepertraukiamas laikotarpis.
„Sutrumpintas kasdienis poilsis” – mažiausiai 9val., bet trumpesnis nei 11val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.
Vairuotojas gali pasinaudoti daugiausiai trimis sutrumpintais kasdienio poilsio laikotarpiais.
Per 30 valandų po kasdienio ar kassavaitinio poilsio laikotarpio pabaigos, vairuotojai, dirbantys poroje, turi pasinaudoti nauju mažiausiai 9 valandų kasdienio poilsio laikotarpiu.
Kassavaitinis poilsis
“Normalus kassavaitinis poilsis” – turi būti ne trumpesnis kaip 45 valandos.
“Sutrumpintas kassavaitinis poilsis” – trumpesnis nei 45 val., kuris gali būti sutrumpintas iki 24 valandų.
Per bet kurias dvi paeiliui einančias savaites vairuotojas turi pasinaudoti mažiausiai:
– dviem normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais (ne trumpiau kaip po 45h)
arba
– vienu normaliu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (ne trumpiau 45h) ir vienu sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (iki 24h).
Kassavaitinio poilsio sutrumpinimas iki 24 valandų, turi būti kompensuojamas lygiaverčiu poilsiui skirtu laiko tarpu, kuriuo visu iš karto pasinaudojama iki po sutrumpinto poilsio savaitės praeis trys savaitės.
Poilsis kaip kompensacija už sutrumpinta kassavaitinio poilsio laikotarpį, turi būti pridėtas prie ne trumpesnio kaip 9 val. poilsio laiko.
Kai maršrutas trunka daugiau kaip 12 val. ir vairuotojas negali sustoti poilsiui, važiuoti turi du vairuotojai.
Vairuotojų darbo režimai
Paplitę tokie vairuotojų darbo režimai ir naudojamos transporto priemonės: vienos pamainos, dviejų pamainų ir trijų pamainų. Naudojami darbo režimai gali būti derinami tiek su individualia, tiek ir su brigadine vairuotojo darbo organizacija.
Dirbant vienos pamainos režimu, vienas automobilis paskiriamas vienam vairuotojui. Tai užtikrina, kad automobilio techninė būklė bus gera, tačiau jis bus eksploatuojamas ne taip efektyviai. Didesnę paros dalį automobilis stovės.
Dviejų pamainų darbo režimas užtikrina efektyvų transporto priemonės naudojimą, esant normaliai vairuotojų darbo pamainai. Automobilio techninis aptarnavimas ir remontas atliekamas naktį, todėl tenka organizuoti specialią remontinę brigadą. Jeigu automobiliui reikia rimto remonto, dienos pamainai jis gali būti pakeistas kitu.
Trijų pamainų režimas yra sunkiausias tiek vairuotojams, tiek ir transporto priemonei. Jeigu vienu automobiliu, keisdamiesi tarpusavyje, dirba trys vairuotojai, tai nėra laiko normaliam automobilio techniniam aptarnavimui ir remontui. Mažai efektyvus yra ir automobilio pakeitimas kitu vienai darbo dienai. Būtent todėl praktikoje kliento poreikiai trijų pamainų darbo ciklui realizuojami ne tik trijų vairuotojų darbu viename automobilyje, bet ir kitomis priemonėmis.
Dažniausiai tam naudojami du automobiliai. Iš dviejų automobilių, tenkinant klientų poreikius, vienas automobilis gali dirbti dvi pamainas su dviem vairuotojais, o šiems ilsintis, su kitu automobiliu gali dirbti vienas vairuotojas. Dvi pamainas su pertraukomis dirba geresnės techninės būklės automobilis, o vieną pamainą – labiau nusidėvėjusi transporto priemonė. Jeigu automobilių techninė būklė yra maždaug vienoda, tai juos galima keisti atsižvelgiant į naudojimo režimus: vieną savaitę dvi pamainas dirba vienas vilkikas, kitą savaitę – kitas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.