Vežėjai: dėl nepakankamo sienų pralaidumo su Baltarusija Lietuva praranda milijonus
Šalies pramonininkai ir vežėjai, dėl susidariusios sudėtingos situacijos Lietuvos-Baltarusijos pasienyje susitikime su valdžios institucijų atstovais išdėstė problemas, dėl patiriamų nuostolių ir nepatogumų kertant pasienio postus.
Lietuvos–Baltarusijos pasienis yra dviejų didelių ekonominių erdvių susisiekimo vieta – Europos sąjungos ir Muitų sąjungos. Per šiuos pasienio punktus vykdomi vieni pagrindinių tranzito ir prekių mainų su kaimyninėmis ir kitomis NVS valstybėmis.
Anot Algimanto Kondrusevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vadovo, „net į Lietuvą įvažiuojančios tuščios transporto priemonės, dėl ribotos infrastruktūros ir dėl to neefektyvaus Lietuvos pasienio tarnybų darbo, priverstos stovėti pasienyje iki 20 valandų ir daugiau. Didelės eilės susidaro ir išvažiuojant iš Lietuvos. Prastovos trunka paromis, vienos paros krovininio automobilio prastovos nuostoliai sudaro 500-700 Lt.
Per metus ši suma vienam vilkikui gali viršyti 50 tūkst. litų. Esančių perėjimo punktų projektinis apkrovimas išnaudojamas 100 proc., o piko valandomis – apkraunamas ir 130-150 proc. Dėl šių priežasčių menkinamas ne tik Lietuvos kaip tranzito valstybės patrauklumas, o darbo sąlygos visoms pusėms tampa kantrybės išbandymu“, – sako A. Kondrusevičius.
Susitikime su atsakingomis valstybės žinybomis LPK Lietuvos – Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo verslo tarybos ir „Vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas sakė, kad „srautams per pagrindinį Medininkų pasienio postą nuo jo atidarymo 1998 m. išaugus nuo 200 tūkst. iki 1 mln. 200 tūkst. per metus, automobilių aptarnavimui numatytos techninės ir krovinio elektroninio deklaravimo priemonės problemos iš esmės neišspręs. Norit išlaikyti esamus tranzito koridoriaus srautus regione, Lietuvos ir Baltarusijos valstybių Vyriausybės turi numatyti lėšas esminei infrastruktūros plėtrai“.
„Dėl tokių ilgų prastovų patiriami dideli nuostoliai, vežėjai negali laiku atlikti įsipareigojimų užsakovams. „Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apimtis nuolat auga, praėjusiais metais ji pasiekė rekordinį lygį. Akivaizdu, kad prastas sienos pralaidumas negali būti prekybos augimą stabdančia kliūtimi“, – teigia advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris Irmantas Norkus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) duomenimis, 2012 m. maisto, chemijos bei metalų gaminių eksportas į Baltarusiją pernai išaugo 35 proc., medienos gaminių eksportas paaugo 5 proc. Sparčiai augančios NVS rinkos vis labiau prisideda prie Lietuvos eksporto apimčių didėjimo. NVS rinkų dalis Lietuvos eksporto struktūrose padidėjo nuo 23 proc. 2009 m. iki 30 proc. 2012 m.
Atsižvelgdama į savo narių susirūpinimą, dėl negerėjančios situacijos Lietuvos – Baltarusijos pasienyje kertant pasienio postus, Lietuvos pramonininkų konfederacija pakvietė neatidėliotinai spręsti ir sklandžiau derinti Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Ūkio ministerijų, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento vadovų ir kitų institucijų veiksmus, kurie padėtų efektyviai spręsti problemą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.