Degalų kainos: kas uždirba, o kas tempia jungą?
Lietuva vienintelė Baltijos šalyse turi naftos perdirbimo gamyklą. Atrodytų, tai puiku, juk elementari logika sako, kad jeigu pats gamini produktą, reiškia jis turėtų būti pigesnis, nei pirkti iš šalies. Deja, kartais ši logika neveikia.
Ant degalų kainų šuolių galima karti daug šunų. Degalinių tinklai kaltinami karteliniais susitarimais, valstybė – kad lupa iš vartotojų paskutinius rūbus pernelyg dideliu akcizu, „Orlen Lietuva“ – kad parduoda degalus nepagrįstai didelėmis kainomis.
Iš rankų į rankas, kad tik ne rusams
Kai Lietuva iš sovietinių laikų „paveldėjo“ „Mažeikių naftą“, visi džiaugėmės – bent jau naftos produktų turėsim pakankamai. Deja, viskas pasirodė ne taip paprasta, nes į verslą pradėjo kištis politikai.
Pirmiausia – skandalingas gamyklos „pardavimas“ amerikiečiams už simbolinį litą, atseit, apsisaugosim nuo rusų kontrolės. Neišdegė – praėjo vos ketveri metai ir gamykla atsidūrė kai kuriems politikams nervinį drebulį kelenčiam savininkui – Rusijos kompanijai. Dar ketveri metai ir – palengvėjimas. 2006 m. gamyklą vėl perėmė vakariečiai: kaimynų lenkų „PKN Orlen“.
Sutapimas ar ne, tačiau kol Lietuvai priklausė 14 procentų bendrovės akcijų, ji generavo nors ir nedidelį, tačiau šiokį tokį pelną. Kai tik 2009 m. valstybinės akcijos buvo išpirktos, bendrovė patiria tik nuostolius.
Savos pramonės gynyba atsisuko prieš vartotojus?
Turint savo rankose tokį monstrą, kaip „Mažeikių nafta“, natūralu, kad Lietuvai teko ginti savo degalų rinką – reikėjo aprūpinti gamyklą darbu. Dėl to buvo įvesti kai kurie apribojimai, kurie panaikino bet kokias degalų importo galimybes. Praktiškai benziną reikėtų gaminti specialiai Lietuvai, o tai netikslinga – Lietuva per maža šalis, kad būtų tikslinga gaminti specialų benziną.
Kai Mažeikių gamykla galutinai pateko į lenkų rankas, šis apribojimas neteko prasmės. Per kelerius pastaruosius metus apribojimai degalų sudėčiai buvo smarkiai palengvinti, o pernai benzino ir dyzelino sudėtis buvo praktiškai suvienodinta su ta, kuri naudojama visoje Europos Sąjungoje. Taip buvo gerokai palengvintas gyvenimas degalų importuotojams.
Arktinis dyzelinas
Nuo šios žiemos salyginai sumažės ir žiemiško dyzelino kainos. Tiksliau, didelio šio kuro pabrangimo žmonės pajusti neturėtų. Štai dėl ko.
Rinkoje parduodamas dviejų lygių arktinis dyzelinas, taip vadinamas „arktinis I“ ir „arktinis II“. Pirmasis savo savybes pradeda keisti prie žemesnės nei -26 laipsnių šalčio temperatūros, o antrasis – prie -32. Antrasis dėl specifinės sudėties yra gerokai brangesnis. Tačiau iki praėjusių metų lapkričio galiojo taisyklė, pagal kurią į pirmąjį arktinį dyzeliną buvo privaloma maišyti biopriedus, kurie taip pabrangina šiuos degalus, kad jų pirkti tiesiog neapsimoka.
Dėl to pardavėjai paprasčiausiai pirko brangesnį „Arctic II“ dyzeliną ir nesuko sau galvos – pirkėjai vis tiek nupirks. Nuo praėjusių metų pabaigos šis apribojimas panaikintas, tad šią žiemą didelio šuolio tarp vasarinio ir žieminio dyzelino būti neturėtų.
Beje, įdomu tai, kad kai smarkiau atšąla orai, smarkiai padaugėja arktinio dyzelino suvartojimas. Prekybininkai juokiasi, kad taip matosi, kiek žmonių naudoja kontrabandinį dyzeliną, nes bijo, kad pastarasis neužšaltų.
Anot Lietuvos naftininkų asociacijos prezidento Luko Vosyliaus, šių metų penktą savaitę, kai smarkiai paspaudė šaltukas, daugelyje Lietuvos degalinių dyzelinio kuro paklausa išaugo nuo 15 iki 25 procentų. Galima daryti išvadas, kad į degalines užsuko ir tie, kurie vartoja kontrabandinius degalus. Tai netiesiogiai rodo kontrabandinio kuro mastus – vidutiniškai kas ketvirtas automobilis pilasi degalus kažkur kitur.
“Orlen Lietuva“ nepaiso Lietuvos vartotojų interesų
Ir tai natūralu, nes kiekvienas verslininkas siekia turėti kuo daugiau pelno. Jeigu bent dalis įmonės priklausytų Lietuvai, galima būtų įtakoti jos sprendimus, tačiau, kaip sako taip mūsų nemylimos liaudies patarlė, po muštynių kumščiais nemosuojama.
Šiuo metu situacija pragmatiška – lenkiška kompanija siekia kaip įmanoma labiau apriboti degalų importą iš užsienio. Situacija labai įdomi. Latvijos sostinėje Rygoje benzinas, pagamintas Mažeikiuose, kainuoja maždaug 11 centų už litrą pigiau, negu… kur nors Kėdainiuose! Jeigu į kainą įtrauktumėm atvežimą, tai benzino didmeninė kaina skirtųsi maždaug 20 centų! Viskas paskaičiuota tiksliai – „Orlen Lietuva“ mūsų šalyje degalus parduoda tik vos didesne kaina, negu ta, už kurią juos galima būtų atsigabenti iš Rygos traukiniais.
Kodėl taip yra? Viskas labai paprasta. Mat Rygoje yra gerokai didesnė degalų tiekėjų konkurencija, todėl tenka mažinti kainas. Tuo tarpu Lietuvoje didelių alternatyvų nėra, todėl galima kainas pakelti.
Problema – degalų talpyklos
Nepaisant to, kad mūsų šalis turi didelį monstrą, ji turi ir vieną didelį trūkumą – mes neturim didelių degalų talpyklų. Tai reiškia, kad jūra atgabentų degalų tiesiog nėra kur dėti, todėl vietinis gamintojas ir gali diktuoti monopolines sąlygas. Rygoje benzinas, pagamintas Mažeikiuose, kainuoja maždaug 11 centų už litrą pigiau, negu… kur nors Kėdainiuose! Tiesa, ši situacija prieš porą metų kiek pasikeitė.
Galite keikti energetikos ministeriją už kontraversiškus sprendimus, bet Sekmoko vadovaujamas kolektyvas bent vieną dalyką padarė teisingai. Iš „Mažeikių naftos“ buvo perimtos degalų talpyklos Klaipėdoje. Tai palyginus nedidelės talpos, šiuo metu eksploatuojamos trys talpos po maždaug 5000 kubinių metrų, tačiau būtent šis sprendimas atvėrė galimybę importuoti degalus.
Dar pagal sutartį su „Williams“ visos degalų talpyklos atiteko naftos perdirbimo įmonei, taip užkertant bet kokį kelią importui. Tačiau prieš porą metų situacija pasikeitė. Tiesa, norint realiai konkuruoti su „Mažeikių nafta“, reikia statyti talpyklas, kurios talpintų bent po 20 000 kubinių metrų degalų. Tada galima vežti degalus dideliais tankeriais ir pirkti juos už kur kas palankesnę kainą. Skirtingais skaičiavimais kuras atpigtų dar maždaug 3 ct./l. Nedaug, bet vis šis tas.
Projektas jas statyti jau yra, jame numatytos talpyklos po 32 500 kubinių metrų kiekviena ir tai taptų visiška alternatyva Mažeikių gamyklai. Tačiau Lietuvos vyriausybė priėmė kitą politinį sprendimą – pinigus skirti dujų terminalui, tad statybos buvo atidėtos, tačiau panašu, kad neilgam: pamatai joms jau statomi.
Importuotojas kol kas vienas
Nuo 2009 m. į Lietuvą pradėti importuoti degalai. Pirmieji tankerį su degalais į Lietuvą importavo „Lukoil Baltija“. Tai gan smarkiai įtakojo didmenines degalų kainas. Vos įplaukus tankeriui į uostą, „Orlen Lietuva“, anot „Lukoil Baltija“ tiekimo ir didmeninės prekybos direktoriaus Raimundo Dabravalskio, kainas degalams Lietuvoje sumažino vidutiniškai po 15 USD/toną, t.y. jie iš karto atpigo maždaug 4-5 centais kiekvienam litrui.
Vos įplaukus tankeriui į uostą, „Orlen Lietuva“ kainas degalams Lietuvoje sumažino vidutiniškai maždaug 4-5 centais kiekvienam litrui.
Šiuo metu „Lukoil Baltija“ jau didelę dalį kuro importuoja iš užsienio: tankeriais iš Švedijos ir Suomijos bei traukiniais iš Baltarusijos.
Kaip pabrėžia R. Dabravalskis, degalų importas tapo įmanomas tik energetikos ministerijos dėka ir panašu, kad tai politinis sprendimas. Tuo pat metu vyriausybė žengė dar vieną žingsnį „Orlen Lietuva“ alternatyvos link – tyliai ramiai Klaipėdoje buvo viskas parengta degalų pildymui į benzinvežius. Tad dabar, jeigu, tarkim, staiga naftos perdirbimo gamykla sustoja, labai greitai galima pradėti pildyti kurą į sunkvežimius Klaipėdoje, degalus vežantis iš užsienio. Anksčiau tokios galimybės Lietuva neturėjo.
„Orlen Lietuva“ gyvena iš lietuvių?
Taigi, kaip bebūtų gaila, „Orlen Lietuva“ pelną generuoja lietuviai. Parduodama degalus Latvijoje ir Estijoje ši įmonė nuostolių gal ir nepatiria, tačiau ir pelno beveik neuždirba. Didžiąją pelno dalį Lenkijos įmonei generuoja Lietuvoje ir Ukrainoje parduodami degalai. Sakysite, „Orlen Lietuva“ visai negauna pelno? Manau, tai netiesa, tik tas pelnas išvažiuoja į Lenkiją išvengiant pelno mokesčių Lietuvoje paprastu ir elementariu būdu. Naftą gamykla perka per savo motininį koncerną Lenkijoje.
Taigi, viskas paprasta: reikia parduoti už tiek, kad pelno Lietuvoje neliktų. Iš principo tai suprantama, kiekvienas verslininkas nori uždirbti ir daro viską, kad įmonė būtų kaip galima pelningesnė ir smerkti dėl to įmonę „Orlen Lietuva“ būtų kvaila. Klausimas tik, kiek tai naudinga Lietuvai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.